krikštykla šventykloje

Rugsėjo 2–8

1 Korintiečiams 14–16

„Dievas nėra sumaišties, bet ramybės Dievas“

Prieš žiūrėdami šį planą perskaitykite 1 Korintiečiams 14–16. Užsirašykite pirmiausia kilsiančias mintis apie tiesas, kurios padės jūsų klasės nariams, ir visą savaitę siekite Dvasios vedimo.

Užsirašykite įkvėptas mintis

dalijimosi piktograma

Skatinkite dalytis

Klasės nariams skirkite kelias minutes apžvelgti 1 Korintiečiams 14–16 ir surasti eilutes, kurios jiems atrodo svarbios. Paprašykite jų su kuo nors iš pamokos dalyvių pasidalyti tomis eilutėmis ir paaiškinti, kodėl jas pasirinko.

mokymo piktograma

Mokykite doktrinos

1 Korintiečiams 14

Susirinkę drauge šventieji turi stengtis ugdyti vienas kitą

• 1 Korintiečiams 14 užrašytais Pauliaus mokymais galite remtis primindami klasės nariams, kad mes visi galime ugdyti – arba palaikyti ir pakylėti – kitus. Šio skyriaus apžvalgą pradėti galite paprastu būdu – užrašykite lentoje klausimą: Koks turėtų būti mūsų susirinkimų tikslas? Paprašykite klasės narių atsakymų į šį klausimą paieškoti 1 Korintiečiams 14. Kitų idėjų galima rasti Moronio 6:4–5 ir Doktrinos ir Sandorų 50:17–23. Kai klasės nariai pasidalys tuo, ką surado, galite jų paklausti, kaip sekasi tų tikslų siekti šiai klasei. Paprašykite klasės narių papasakoti, kaip juos pamokė kitų žmonių žodžiai.

• Kad padėtumėte klasės nariams suprasti Pauliaus patarimą nariams siekti pranašysčių, galite paprašyti jų pasakyti žodžio pranašystė apibrėžimą. Jūs arba klasės nariai galite visus pasakytus apibrėžimus surašyti lentoje ir kartu išnagrinėti žodžio pranašystė apibrėžimą, užrašytą Raštų rodyklėje, ir Pauliaus žodžius iš 1 Korintiečiams 14:3, 31, 39–40. Kuo iš šių šaltinių galime papildyti savo užrašytus apibrėžimus? (Taip pat žr. Apreiškimo 19:10) Ką, perskaitę Pauliaus patarimus, jaučiamės įkvėpti daryti bažnyčioje ir namie?

1 Korintiečiams 15

Kadangi Jėzus Kristus prisikėlė, mes visi būsime prikelti

• Kaip 1 Korintiečiams 15 užrašytu Pauliaus liudijimu galime remtis stiprindami narių liudijimus apie prisikėlimą? Vienas iš būdų – padalyti pamokos dalyvius į dvi grupes ir vienos grupės paprašyti 1 Korintiečiams 15 surasti, kas mūsų lauktų, jei Jėzus Kristus nebūtų prisikėlęs. Kita grupė galėtų surasti palaimas, kurias mes gauname dėl Jo prisikėlimo. Tada kiekviena grupė galėtų užrašyti lentoje, ką sužinojo. Kaip jie galėtų papildyti savo sąrašus, perskaitę skyriuje „Papildomos priemonės“ pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono teiginį? Kad padėtumėte klasės nariams šio aptarimo metu jausti Dvasią, galite jiems parodyti prisikėlusio Gelbėtojo paveikslą (žr. šios savaitės pamokos planą iš „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms).

• Kadangi Paulius kalbėjo prisikėlimu netikėjusiems žmonėms, jūsų klasės nariams praverstų suvaidinti panašią situaciją. Pavyzdžiui, kaip jie galėtų sustiprinti artimo žmogaus tikėjimą prisikėlimu? Kas iš to, kas užrašyta 1 Korintiečiams 15, galėtų padėti paaiškinti jiems, kodėl reikėjo Jėzaus Kristaus prisikėlimo, ir pateikti įrodymus, kad jis įvyko? Kokias dar Raštų eilutes jie galėtų pasitelkti? (Pavyzdžiui, žr. Luko 24:1–12, 36–46; Almos 11:42–45.)

• Savo laiškuose Paulius kelis kartus užsimena apie prisikėlusiųjų šlovės laipsnius (žr. 1 Korintiečiams 15:40–42 ir 2 Korintiečiams 12:1–2). Kad padėtumėte pamokos dalyviams atrasti, kaip šiuolaikiniai apreiškimai paaiškina Pauliaus mokymus, klasę galite padalyti į tris grupes ir kiekvienai duoti po skirtingos formos (saulės, mėnulio arba žvaigždės) popieriaus lapelį su užrašytomis Raštų nuorodomis: saulė (DS 76:50–70), mėnulis (DS 76:71–80), žvaigždė (DS 76:81–89). Klasės narių paprašykite iš Doktrinos ir Sandorų 76 perskaityti pateiktas Raštų eilutes ir paaiškinti, ką turime daryti, kad gautume Pauliaus skirtingai apibūdinamas šloves. Taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 131:1–4; 137:7–10.

  saulėtekis

  „Vienokia yra saulės šlovė“ (1 Korintiečiams 15:41).

• 1 Korintiečiams 15 yra viena iš nedaugelio vietų, kur Raštuose minimas krikštas už mirusiuosius (žr. 29 eil.; taip pat žr. DS 128:18). Galbūt kas nors iš klasės narių galėtų pasidalyti patirtimi, kai krikštijosi arba atliko kitas apeigas už savo protėvius. Galite paskaityti skyriuje „Papildomos priemonės“ pateiktą Vilfordo Vudrafo pasakojimą. Kodėl krikštą už mirusiuosius Paulius pateikė kaip prisikėlimo įrodymą? Jei norėsite aptarti, kodėl krikštai už mirusiuosius yra būtini, galite Raštų rodyklėje perskaityti skyriaus „Krikštas, krikštyti“ skiltį „Krikštas už mirusiuosius“. Vaizdo siužetas „Glad Tidings: The History of Baptisms for the Dead“ (liet. „Džiaugsminga naujiena. Krikštų už mirusiuosius istorija“) (LDS.org) paaiškina, kaip mūsų laikais buvo atkurtas šis principas.

mokymosi piktograma

Skatinkite mokytis namuose

Paprašykite klasės narių pagalvoti apie išbandymus, su kuriais susiduria, arba savo turimas silpnybes. Pasakykite jiems, kad skaitydami 2 Korintiečiams jie sužinos, kas padėjo Pauliui atlaikyti išmėginimus ir koks buvo jo požiūris į savo silpnybes.

priemonių piktograma

Papildomos priemonės

1 Korintiečiams 14–16

Prisikėlimo reikšmė

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas mokė:

„Šiek tiek pamąstykime apie Prisikėlimo reikšmę. Šis įvykis kartą ir visiems laikams įrodė tikrąją Jėzaus iš Nazareto tapatybę ir išsprendė didžiuosius filosofinius ginčus bei būties klausimus. Jei Jėzus prisikėlė tiesiogine prasme, tai, be abejonės, reiškia, kad Jis tikrai yra dieviška esybė. Joks paprastas mirtingasis neturi galios prisikelti po mirties. Kadangi Jėzus prisikėlė, Jis negali būti paprastas dailidė, mokytojas, rabinas ar pranašas. Kadangi Jėzus prisikėlė, Jis tikrai turėjo būti Dievas, Tėvo Viengimis Sūnus.

Todėl tai, ko Jis mokė, – tikra. Dievas nemeluoja.

Todėl Jis yra žemės Kūrėjas, kaip Pats sakė.

Todėl dangus ir pragaras tikrai egzistuoja, kaip Jis mokė.

Todėl egzistuoja dvasių pasaulis, kurį Jis aplankė po Savo mirties.

Todėl, kaip angelai sakė, Jis ateis vėl ir „Pats viešpataus žemėje“.

Todėl visų laukia prisikėlimas ir paskutinis teismas“ (Jėzaus Kristaus Prisikėlimas, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Apeigos už mirusiuosius – „Dievo sosto šviesos spindulys“

Vyresnysis Vilfordas Vudrafas sakė, kad žinia, jog dabar gyvenantys Bažnyčios nariai gali atlikti išgelbėjimo apeigas už savo numirusius protėvius, „mūsų širdims […] buvo tarsi Dievo sosto šviesos spindulys. Mūsų protams atsivėrė plati kaip amžinybė sritis.“ Jis taip pat pakomentavo: „Tai taip pat atskleidė, kad šį principą žmonėms apreiškęs Dievas buvo išmintingas, teisingas ir patikimas, turintis geriausias savybes, supratimą ir žinojimą. Jaučiau, kad jo meilė, gailestingumas, teisingumas ir sprendimai yra nuoseklūs, ir pajutau, kad myliu Viešpatį labiau nei kada nors anksčiau gyvenime. […] Kai buvo duoti apreiškimai apie krikštą už mirusiuosius, buvau pasiruošęs sušukti „aleliuja“. […]

Pirma mintis, pasiekusi mano protą, – sakė jis, – buvo apie tai, kad dvasių pasaulyje yra mano motina. Ji mirė, kai man buvo keturiolika mėnesių. […]“ Vėliau jis kalbėjo apie galimybę užantspauduoti motiną su savo tėvu: „Ji gaus vietą pirmajame prisikėlime. Ir vien tai jau yra atpildas už visus mano gyvenimo vargus“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff, [2011], 185–86).

Mokymo tobulinimas

Pažinkite tuos, kuriuos mokote. Visi žmonės skirtingi. Kiekvieno mokinio gyvenimo aplinkybės, interesai, galimybės ir talentai yra skirtingi. Melskite, kad sužinotumėte, kaip tai panaudoti įtraukiant mokinius. Kuo geriau suprasite tuos, kuriuos mokote, tuo geriau jums pavyks sukurti jiems prasmingas ir įsimintinas mokymo akimirkas (žr. Mokymas Gelbėtojo būdu, p. 7).