2011
Lehio sapnas: tvirtai laikykimės lazdos
2011 m. spalis


Lehio sapnas

tvirtai laikykimės lazdos

Lehio regėjime vyrauja svarbiausia Mormono Knygos tema – kvietimas visiems ateiti pas Kristų.

Paveikslėlis
Elder David A. Bednar

Aš myliu Mormono Knygą. Vieni iš ankstyviausių evangelinių mano prisiminimų yra apie tai, kaip mama man skaitydavo Emos Mar Pitersen knygą Book of Mormon Stories for Young Latter-day Saints (Mormono Knygos pasakojimai pastarųjų dienų šventųjų vaikams). Tų vaikystės skaitymų metu ir vėliau gyvenime nuolat asmeniškai studijuojant ir meldžiantis, Šventoji Dvasia mano sielai visada liudijo, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis.

Liudiju, kad Mormono Knyga yra dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas. Žinau, kad Pranašas Džozefas Smitas Mormono Knygą išvertė su Dievo galia ir tos galios dėka. Taip pat liudiju, kad Mormono Knyga yra „teisingiausia iš visų knygų žemėje ir mūsų religijos sąvaros akmuo, ir kad žmogus labiau priartės prie Dievo, gyvendamas pagal jos priesakus, negu pagal bet kokios kitos knygos“1.

Svarbiausi Lehio sapno simboliai

Raštų, o ypač Mormono Knygos, studijavimo, tyrinėjimo ir apmąstymo svarbą pažymi keli Lehio regėjimo apie gyvybės medį elementai (žr. 1 Nefio 8).

Pagrindinis Lehio sapno objektas yra gyvybės medis – „Dievo meilės“ simbolis (žr. 1 Nefio 11:21–22). „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jono 3:16.) Štai kodėl Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimas, gyvenimas ir apmokančioji auka yra pati didžiausia Dievo meilės savo vaikams išraiška. Nefis liudijo, kad ši meilė yra „visų trokštamiausia“ ir, kaip jo sapne pareiškė angelas, „labiausiai džiuginanti sielą“ (1 Nefio 11:22–23; t. p. žr. 1 Nefio 8:12, 15). 1 Nefio 11 skyriuje smulkiai aprašomas gyvybės medžio simbolis, reiškiantis Gelbėtojo gyvenimą, tarnavimą ir auką – „Dievo nuolaidumą“ (1 Nefio 11:16).

To medžio vaisiai simbolizuoja Apmokėjimo palaiminimus. Medžio vaisių ragavimas simbolizuoja apeigų atlikimą ir sandorų sudarymą, po kurių Apmokėjimas gali visa jėga veikti mūsų gyvenime. Pats vaisius apibūdinamas kaip galintis „[padaryti] žmogų laimingą“ (1 Nefio 8:10) ir sukelia didį džiaugsmą bei troškimą dalintis tuo džiaugsmu su kitais.

Lehio regėjime vyrauja svarbiausia Mormono Knygos tema – kvietimas visiems ateiti pas Kristų. Ypač svarbi čia yra geležinė lazda, vedanti prie medžio (žr. 1 Nefio 8:19). Geležinė lazda reiškia Dievo žodį.

Ne nusitverkime, o tvirtai laikykimės geležinės lazdos

Tėvas Lehis savo regėjime matė keturias žmonių grupes. Trys iš jų, norėdamos pasiekti medį ir ragauti jo vaisių, veržėsi pirmyn ankštu ir siauriu keliu. Ketvirtoji grupė nesiekė medžio – jų galutinis trokštinas tikslas buvo nusigauti iki didžiulio ir erdvaus pastato (žr. 1 Nefio 8:31–33).

1 Nefio 8:21–23 eilutėse skaitome apie pirmąją žmonių grupę, kurie verždamiesi pirmyn pradėjo eiti prie gyvybės medžio vedančiu keliu. Tačiau, atsidūrę tirštoje tamsos migloje, simbolizuojančioje velnio pagundas (žr. 1 Nefio 12:17), šie žmonės pametė savo kelią, nuklydo ir pasimetė.

Atkreipkite dėmesį, kad šiose eilutėse visai neminima geležinė lazda. Tie, kurie Dievo žodį ignoruoja arba žiūri į jį atsainiai, negauna pas Gelbėtoją vedančio dieviško vedlio. Atkreipkime dėmesį, kad ši grupė surado kelią ir veržėsi juo pirmyn, rodydama tam tikrą tikėjimą Kristumi ir turėdama tam tikrą dvasinį įsitikinimą. Bet velnio pagundos ją nuklaidino, ir jie pasimetė.

1 Nefio 8:24–28 skaitome apie antrąją žmonių grupę, irgi suradusią ankštą ir siaurą kelią, vedantį prie gyvybės medžio. Ši grupė „veržėsi pirmyn per tamsos miglą, tvirtai [nusitverdama] geležinės lazdos, kol atėjo ir valgė medžio vaisiaus“ (24 eil.). Tačiau kai gražiai apsirengę didžiulio ir erdvaus pastato gyventojai pradėjo šaipytis iš antrosios grupės žmonių, „šie gėdinosi“ ir „atpuolė į uždraustus kelius ir pasimetė“ (28 eil.). Atkreipkite dėmesį, kad šie žmonės ėjo nusitverdami geležinės lazdos (1 Nefio 8:24; kursyvas pridėtas).

Čia reikšminga tai, kad ši antroji grupė veržėsi pirmyn su tikėjimu ir pasišventimu. Jie taip pat turėjo papildomą palaiminimą – geležinę lazdą, kurios nusitverdavo! Tačiau, kai juos užklupo persekiojimas ir priespauda, atpuolė į uždraustus kelius ir pasimetė. Netgi turėdama tikėjimą, pasišventimą ir Dievo žodį, ši grupė galiausiai pasimetė – galbūt todėl, kad tik retkarčiais paskaitydavo ar pastudijuodavo, ar patyrinėdavo Raštus. Tvirtai nusitverti geležinės lazdos man reiškia tik epizodinius studijavimo „pliūpsnius“ arba nereguliarų murktelėjimą, o ne nuoseklų, nuolatinį pasinėrimą į Dievo žodį.

30 eilutėje skaitome apie trečią žmonių grupę, kurie veržėsi pirmyn „nuolat tvirtai laikydamiesi geležinės lazdos, kol atėjo ir puolė žemėn, ir valgė medžio vaisiaus“. Pagrindinė šios eilutės frazė yra nuolat tvirtai laikydamiesi geležinės lazdos.

Trečioji grupė taip pat veržėsi pirmyn su tikėjimu ir įsitikinimu; tačiau nėra jokių požymių, jog ši grupė nuklydo, atpuolė į uždraustus kelius ar pasimetė. Greičiausiai ši trečioji žmonių grupė nuolat skaitė irstudijavo, ir tyrinėjo Raštus. Galbūt tas jų stropumas ir atsidavimas palyginti nežymiems ir paprastiems dalykams (žr. Almos 37:6) išgelbėjo juos nuo pražūties. Galbūt Viešpaties ir tiesos pažinimas (žr. Almos 23:5, 6), įgytas ištikimai studijuojant Raštus, atnešė dvasinę nuolankumo dovaną, kurią turėdama ši žmonių grupė „puolė žemėn ir valgė medžio vaisiaus“ (1 Nefio 8:30; kursyvas pridėtas). Galbūt dėl dvasinio maisto ir stiprybės, įgytos „nuolat [sotinantis] Kristaus žodžiu“ (2 Nefio 31:20) jie nebekreipė dėmesio į žmonių iš didžiulio ir erdvaus pastato tyčiojimąsi ir šaipymąsi (žr. 1 Nefio 8:33). Būtent prie šios grupės turėtumėme stengtis prisijungti ir mes.

Nefio broliai klausė: „Ką reiškia geležinė lazda, vedanti prie medžio, kurią matė mūsų tėvas?“

Ir Nefis jiems atsakė, „kad tai – Dievo žodis; ir kas tik klausys Dievo žodžio ir tvirtai jo laikysis, tie niekada nepražus; ir priešininko pagundos bei ugninės strėlės negalės jų pergalėti iki aklumo, kad juos nuklaidintų sunaikinimui“ (1 Nefio 15:23–24; kursyvas pridėtas).

Tai koks gi skirtumas tarp geležinės lazdos nusitvėrimo ir tvirto laikymosi? Mano manymu, tvirtas geležinės lazdos laikymasis greičiausiai reiškia pamaldų, nuolatinį ir uolų Šventųjų Raštų, kaip apreikštos tiesos šaltinio ir kaip patikimo vedlio kelionėje ankštu bei siauru keliu, vedančiu prie gyvybės medžio – paties Viešpaties Jėzaus Kristaus, naudojimą.

„Ir buvo taip, jog supratau, kad geležinė lazda, kurią matė mano tėvas, buvo Dievo žodis, vedantis prie gyvųjų vandenų versmės, arba prie gyvybės medžio.“ (1 Nefio 11:25.)

Mormono Knyga yra skirta mums ir mūsų dienoms

Mormono Knygoje pateikiamos tokios tiesos, kurios labai tinka ir yra reikalingos mūsų dienoms ir aplinkybėms. Moronis pažymėjo dvasinę ir praktinę Mormono Knygos sąsają su mūsų gyvenimu: „Štai aš kalbu jums, tarsi būtumėte čia, nors jūsų dar nėra. Bet štai Jėzus Kristus parodė man jus, ir aš žinau jūsų darbus.“ (Mormon 8:35.) Išankstinio Dievo numatymo dėka pamatę mūsų dienas ir aplinkybes, pagrindiniai Mormono Knygos autoriai sąmoningai įtraukė tokias temas ir pavyzdžius, kurie pastarųjų dienų gyventojams žemėje būtų aktualiausi.

Kviečiu jus atidžiai ir pamaldžiai apgalvoti tokį klausimą: Kokias pamokas galėčiau ir turėčiau išmokti iš Lehio regėjimo apie gyvybės medį ir iš principo nuolat tvirtai laikytis geležinės lazdos, leisiančios man būti dvasiškai stipriam pasaulyje, kuriame dabar gyvename?

Jei stropiai darbuositės ir ieškosite įkvėpimo atsakyti į šį svarbų klausimą, Šventosios Dvasios galia, tiek širdimi, tiek ir protu, geriau suprasite, kodėl svarbu nuolat tvirtai laikytis geležinės lazdos. Taip pat būsite palaiminti galia su tikėjimu ir uolumu pritaikyti tas pamokas savo asmeniniame gyvenime ir šeimoje.

Atverkime akis ir ausis, kad pamatytume ir išgirstume papildomas Lehio regėjimo pamokas, kurių pagalba galėtume „veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms. Todėl, jei veršitės pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištversite iki galo, štai, taip sako Tėvas: Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą“ (2 Nefio 31:20).

Išnaša

  1. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 2010, p. 63.

LEHIO SAPNAS, AUT. GREGAS OLSENAS, NEKOPIJUOTI

DEIVIDO STOKERIO FOTOILIUSTRACIJA

METJU RAJERIO FOTOILIUSTRACIJA