Visuotinė konferencija
Tikėjimas prašyti, o tada veikti
2021 m. spalio visuotinė konferencija


Tikėjimas prašyti, o tada veikti

Tikėjimas Jėzumi Kristumi – tai tiesos apreiškimo gavimo raktas.

Mano mylimi broliai ir seserys, esu dėkingas už galimybę kalbėti jums šioje šeštadienio vakarinėje visuotinės konferencijos sesijoje. Šį rytą įžanginėje konferencijos kalboje prezidentas Raselas M. Nelsonas pasakė, kad „tyras apreiškimas dėl jūsų širdies klausimų padarys šią konferenciją praturtinančią ir neužmirštamą. Jei dar neprašėte Šventosios Dvasios tarnystės, kad padėtų jums išgirsti tai, ką Viešpats nori, kad išgirstumėte per šias dvi dienas, kviečiu jus tai padaryti.“1 Šio palaiminimo siekiau ruošdamasis gauti apreiškimą, apie ką jums kalbėti. Nuoširdžiai meldžiuosi, kad gautumėte apreiškimą iš Dievo.

Būdas gauti apreiškimą iš Dievo nepasikeitė nuo Adomo ir Ievos laikų. Toks jis buvo visiems į Viešpaties tarnystę pašauktiems tarnams nuo pat pradžių iki šių dienų. Toks pat jis yra ir jums, ir man. Apreiškimas visada ateina naudojant tikėjimą.2

Paauglys Džozefas Smitas turėjo pakankamai tikėjimo paklausti Dievo ir tikėti, kad Dievas atsakys į jo nuoširdų prašymą. Gautas atsakymas pakeitė pasaulį. Jis norėjo sužinoti, prie kokios bažnyčios prisijungti, kad būtų apvalytas nuo nuodėmės. Gautas atsakymas paskatino jį toliau užduoti vis rimtesnius klausimus ir veikti remiantis ką tik prasidėjusiu nuolatiniu apreiškimų srautu.3

Gali būti, kad jūsų patirtis šioje konferencijoje irgi bus panaši. Turite klausimų, į kuriuos ieškote atsakymų. Turite bent jau pakankamai tikėjimo viltis, jog išgirsite atsakymus iš Viešpaties per Jo tarnus.4 Nors neturėsite galimybės garsiai paklausti kalbėtojų, tačiau maldoje galite klausti mylinčio Tėvo.

Iš patirties žinau, kad gauti atsakymai atitiks jūsų poreikius ir dvasinį pasirengimą. Jeigu jums reikia atsakymo, susijusio su jūsų ar kitų žmonių amžinąja gerove, tikėtina, kad atsakymo sulauksite. Tačiau net ir tada jūs, kaip ir Džozefas Smitas, galite sulaukti atsakymo, kad turite būti kantrūs.5

Jei per tikėjimą Jėzumi Kristumi ir dėl Jo Apmokėjimo suminkštės jūsų širdis, imsite geriau jausti į jūsų maldas atsakančius Dvasios kuždesius. Mano asmeninė patirtis rodo, kad ramų tylų balsą – kuris yra realus – mano protas aiškiai suvokia tuomet, kai jaučiu vidinę ramybę ir atsiduodu Viešpaties valiai. Tokį nuolankumo jausmą geriausiai apibūdina žodžiai „tebūna ne mano, bet Tavo valia“6.

Toks yra apreiškimo procesas – būtent dėl to šioje konferencijoje išgirsite kalbėtojus, mokančius to, kas vadinama Kristaus doktrina.7 Apreiškimas ateina pas mus proporcingai tam, kiek stengiamės į savo širdį priimti Kristaus doktriną ir pritaikyti ją savo gyvenime.

Iš Mormono Knygos atsimenate, kad Nefis mus mokė, jog tikėjimas Jėzumi Kristumi – tai tiesos apreiškimo gavimo raktas ir pasitikėjimo, kad veikiame pagal Gelbėtojo nurodymus, raktas. Nefis dar prieš kelis šimtmečius iki Jėzaus Kristaus gimimo į mirtingąjį gyvenimą užrašė tokius žodžius:

„Angelai kalba Šventosios Dvasios galia; todėl jie kalba Kristaus žodžius. Todėl sakiau jums: sotinkitės Kristaus žodžiais; nes štai, Kristaus žodžiai pasakys jums viską, ką turėtumėte daryti.

Todėl dabar, jei man pasakius šiuos žodžius, jūs negalite jų suprasti, tai todėl, kad neklausiate ir nesibeldžiate; todėl jūs nevedami į šviesą, bet turite pražūti patamsyje.

Nes štai, vėl sakau jums, kad jei įeisite į šį kelią ir gausite Šventąją Dvasią, ji nurodys jums viską, ką turėtumėte daryti.

Štai, tai yra Kristaus doktrina, ir nebus duota daugiau doktrinų, kol jis apsireikš jums kūne. Ir kada jis apsireikš jums kūne, žiūrėkite, kad darytumėte tai, ką jis sakys jums.“8

Viešpats per savo tarnus kalbės jums ir man įvairius dalykus šiandien ir ateinančiomis dienomis. Jis pasakys, ką turėtume daryti.9 Gelbėtojas nešauks duodamas įsakymus jums ir man. Eliją Jis pamokė:

„Išeik ir atsistok ant kalno prieš Viešpatį.“ Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime.

Žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo tylus ramus balsas.“10

Ar išgirsime tą balsą, priklausys nuo mūsų tikėjimo Juo. Su pakankamu tikėjimu prašysime nurodymų, ketindami eiti ir daryti viską, ko Jis paprašys.11 Mes išsiugdysime tikėjimą, kad žinotume, jog viskas, ko Jis prašo, palaimins kitus, ir kad galėsime būti apvalyti dėl Jo meilės mums.

Kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi mus paskatino prašyti Tėvą atsakymų, taip šis tikėjimas suteiks sušvelninantį Gelbėtojo prisilietimą, pakankamą tam, kad išgirstume Jo nurodymus ir būtume pasiryžę ir įkvėpti paklusti. Tada su džiaugsmu giedosime giesmės žodžius, net jei darbas bus sunkus: „Dieve, šis darbas nuostabus.“12

Kuo labiau savo gyvenimu ir širdimis puoselėsime Kristaus doktriną, tuo labiau jausime stipresnę meilę ir supratingumą tiems, kurie niekada nepatyrė tikėjimo Jėzumi Kristumi palaiminimų arba kuriems sunkiai sekasi tikėjimą išlaikyti. Be tikėjimo ir pasitikėjimo Viešpačiu, sunku laikytis Jo įsakymų. Kai kurie, praradę tikėjimą Gelbėtoju, gali net užsipulti Jo mokymus, vadindami gėrį blogiu, o blogį gėriu.13 Norint išvengti šios tragiškos klaidos, labai svarbu, kad bet koks gaunamas asmeninis apreiškimas atitiktų Viešpaties ir Jo pranašų mokymus.

Broliai ir seserys, norint paklusti Viešpaties įsakymams, reikia tikėjimo. Norint Jo vardu tarnauti kitiems, reikia tikėjimo Jėzumi Kristumi. Reikia tikėjimo, kad eitume mokyti Jo Evangelijos ir siūlyti ją žmonėms, kurie galbūt nejaus Dvasios balso ir net neigs šios žinios tikrumą. Tačiau, jei naudosime tikėjimą Kristumi ir seksime dabartiniu Jo pranašu, tikėjimas augs visame pasaulyje. Dėl technologijų šį savaitgalį Dievo žodį galbūt išgirs ir atpažins daugiau Dievo vaikų, nei per bet kurias kitas dvi dienas istorijoje.

Stiprėjant tikėjimui, kad čia yra Viešpaties Bažnyčia ir karalystė žemėje, vis daugiau narių moka dešimtinę ir aukoja, kad padėtų tiems, kuriems reikia pagalbos, net ir tada, kai patys patiria išbandymus. Tikėdami, kad yra pašaukti Jėzaus Kristaus, misionieriai visame pasaulyje rado būdų, kaip įveikti pandemijos sukeltus sunkumus, ir tai daro drąsiai ir gerai nusiteikę. Tokios jų pastangos sustiprino jų tikėjimą.

Priešprieša ir išbandymai nuo seno buvo tikėjimo augimo dirva. Taip buvo visada, ypač nuo Sugrąžinimo pradžios ir Viešpaties Bažnyčios įkūrimo.14

Tai, ką seniai pasakė prezidentas Džordžas K. Kenonas, svarbu ir šiandien, ir bus svarbu tol, kol Gelbėtojas ateis asmeniškai vadovauti savo Bažnyčiai ir žmonėms: „Paklusnumas Evangelijai [žmones] veda į labai glaudų ir artimą ryšį su Viešpačiu. Jis sukuria glaudų ryšį tarp žmonių žemėje ir mūsų Didžiojo Kūrėjo danguje. Žmogaus protui jis suteikia tobulą pasitikėjimą Visagaliu ir Jo noru išklausyti ir atsakyti į maldavimus tų, kurie Juo pasitiki. Patiriant išbandymus ir sunkumus, šis pasitikėjimas yra neįkainojamas. Sunkumai gali užklupti žmogų ar tautą, gali grėsti nelaimė, gali atrodyti, kad visos žmonių viltys žlugs, tačiau ten, kur žmonės naudojasi paklusnumo Evangelijai teikiamomis privilegijomis, jie stovės ant tvirto pamato; jų kojos stovės ant nepajudinamos uolos.“15

Liudiju, kad uola, ant kurios stovime, yra mūsų liudijimas, kad Jėzus yra Kristus, kad tai Jo Bažnyčia, kuriai Jis asmeniškai vadovauja, ir kad prezidentas Raselas M. Nelsonas yra dabartinis Jo pranašas.

Prezidentas Nelsonas siekia nurodymų iš Viešpaties ir juos gauna. Man jis yra pavyzdys, kaip siekti nurodymų ir ryžtingai jais sekti. Toks pat ryžtas būti klusniems Viešpaties nurodymams yra širdyse visų, kurie kalbėjo ar kalbės, melsis ar giedos šioje visuotinėje Bažnyčios konferencijoje.

Meldžiuosi, kad tie, kurie visoje žemėje žiūrės ar klausysis šios konferencijos, pajustų, kad Viešpats juos myli. Dangiškasis Tėvas išklausė mano maldą, kad pajusčiau bent dalelę Gelbėtojo meilės jums ir Jo meilės savo Dangiškajam Tėvui, kuris yra ir mūsų Dangiškasis Tėvas.

Liudiju, kad Jėzus Kristus gyvas. Jis mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Tai Jo Bažnyčia. Jis yra jos vadovas. Kartu su Dangiškuoju Tėvu Jis asmeniškai pasirodė Džozefui Smitui vienoje Niujorko valstijos giraitėje. Per dangiškuosius pasiuntinius buvo sugrąžinta Jėzaus Kristaus Evangelija ir Jo kunigystė.16 Šventosios Dvasios galia žinau, kad tai tiesa.

Meldžiuosi, kad ir jūs turėtumėte tokį pat liudijimą. Meldžiuosi, kad prašytumėte Dangiškąjį Tėvą tikėjimo Jėzumi Kristumi, kurio jums reikia, kad sudarytumėte ir laikytumėtės sandorų, leidžiančių Šventajai Dvasiai būti nuolatine jūsų palydove. Palieku jums savo meilę ir užtikrintą liudijimą, Jėzaus Kristaus vardu, amen.