Jėzaus Kristaus Evangelija yra stulbinanti
2022-ųjų metinė Seminarijos ir Instituto mokymų transliacija su prezidentu Balardu
2022 m. sausio 21 d., penktadienis
Įvadas
Pradžioje norėčiau jums išsakyti dėkingumą už viską, ką darote, kad pakylėtumėte Bažnyčios jaunimą ir jaunus suaugusiuosius. Jūsų klasėse tiesiogine prasme sėdi Bažnyčios ateitis, ir mane įkvepia tai, kaip jūs tarnaujate savo studentams ir jais rūpinatės. Broliai ir seserys, Jėzaus Kristaus Evangelija yra stulbinanti.
Šiandien norėčiau pakalbėti apie tai, kaip galėtume veiksmingiau mokyti apie tikėjimą, liudijimą ir tą stulbinančią Jėzaus Kristaus Evangelijos esmę.
Temą pristatysiu papasakodamas apie meno kūrinį, kuriuo jau ilgai žaviuosi, bet kurį kartais laikydavau savaime suprantamu dalyku. Prieš daugelį metų viena draugė, Bostono dailės muziejaus docentė, davė man patarimą. Ji sakė, kad namuose eksponuojant meno kūrinius labai svarbu juos periodiškai keisti vietomis, kad išvengtumėte pripratimo prie jų. Mudu su žmona jau seniai žavimės Karavadžo paveikslu „Šv. Mato pašaukimas“. Kadangi šio paveikslo reprodukcija mūsų namuose toje pačioje vietoje kabojo kelerius metus, retai prie jo bestabtelėdavau, kad pasigrožėčiau jo didybe. Šį rudenį perkėliau paveikslą į savo biurą Bažnyčios vyriausiojoje valdyboje. Jo matymas naujoje vietoje kažkaip suteikia man progą stabtelėti ir vėl apmąstyti jo nuostabų atlikimą ir dvasinę reikšmę. Evangelijoje pagal Luką apie Matą skaitome: „Po to išėjęs Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tas atsikėlė ir, viską palikęs, nusekė paskui Jį.“ 1 Įdomu tai, kad Karavadžas vaizduoja akimirką, kai Kristus pašaukia, bet Matas dar nepakėlė akių, kad pažvelgtų į Gelbėtoją. Galite matyti ištiestą Kristaus ranką ir per kambarį sklindančią šviesą, nusileidžiančią ant Mato, kuris sėdi stalo gale rankas vis dar uždėjęs ant savo pinigų. Karavadžas užfiksavo būtent tą akimirką, kai Matas apsisprendžia viską palikti ir sekti paskui Jėzų Kristų. Kaskart, stabtelėjus pažiūrėti į šį paveikslą, mane stulbina jo nešama žinia.
Broliai ir seserys, Jėzaus Kristaus Evangelija yra stulbinanti! Gelbėtojo Jėzaus Kristaus gimimas, gyvenimas, tarnystė, Apmokėjimas ir prisikėlimas yra nuostabiausia kada nors papasakota istorija. Ir visgi šiais sunkiais laikais 2 galime tiesiog praeiti pro šalį nepastebėję šios nuostabą keliančios žinios net stengdamiesi padėti kitiems dvasiškai vargstantiems žmonėms. Kaip mokė prezidentas Nelsonas: „Mano brangūs broliai ir seserys, tai yra paskutinės dienos. Jei jūs ir aš norime atlaikyti ateinančius pavojus ir spaudimus, kiekvienam būtina turėti tvirtą dvasinį pamatą, pastatytą ant mūsų Išpirkėjo, Jėzaus Kristaus, uolos. 3
Atsakymai į studentų klausimus apie tikėjimą
Šiuo metu daugelis mūsų studentų susiduria su tikėjimo sunkumais, kurie kelia jiems abejones dėl sugrąžintosios Evangelijos, Mormono Knygos teisingumo ir net Dievo buvimo jų gyvenime. Skaitmeninėje erdvėje gausu priešiškų Evangelijai pasakojimų. Tie šaltiniai nėra visų tikėjimo sunkumų priežastis, bet jie gali sustiprinti esamas abejones ir atnešti naujų. Norėčiau papasakoti apie tris asmenis, kurių poelgiai, kaip matysite, atkartoja kai kurių iš jūsų studentų gyvenimus:
Stefanė. Stefanė išaugo Bažnyčioje, bet visada jautėsi nepritampanti savo apylinkėje ar draugų bendrijoje dėl problemų jos tėvų santuokoje. Dėl to laikui bėgant širdyje atsirado kartėlis, kurį ji kažkaip susiejo su Bažnyčia. Stefanė ėmė aktyviai ieškoti priešiškų Bažnyčiai šaltinių, sutelkdama dėmesį į Džozefo Smito kritiką, bet ignoruodama bet kokius įrodymus apie jo, kaip pranašo, vaidmenį. Dabar Stefanė naudojasi socialiniais tinklais pirmiausiai tam, kad užsipultų savo draugų, kaip jai atrodo, klaidingus ir pasenusius įsitikinimus. Tai tik didina jos pyktį, ir ji vis labiau linksta priimti bet kokį Bažnyčiai priešišką dalyką ar grupę.
Deividas. Deivido abejonės taip pat nukreiptos į Bažnyčios istoriją, bet jo situacija gerokai skiriasi. Pradžioje jis buvo labai ištikimas, bet po misijos ėmė klausinėti apie temas, apie kurias prieš misiją žinojo ne viską. Tie klausimai nuvedė jį prie priešiškų Bažnyčiai šaltinių, ir jis sutriko dėl savo liudijimo ir to, kuo iš tikrųjų tikėjo. Nepaisant daugybės ankstesnių atvejų, kai gavo liudijimą apie Evangelijos tikrumą, Deivis liovėsi studijavęs gyvųjų pranašų žodžius ir nustojo skaityti Mormono Knygą. Kiti balsai ėmė valdyti jo dvasines paieškas. Jis nebuvo priešiškas Bažnyčiai, bet jautėsi sutrikęs ir netgi paralyžiuotas, dėl ko ėmė rečiau dalyvauti institute ir sekmadieniniame garbinime.
Konė. Konė nejautė nei Stefanės priešiškumo, nei Deivio paralyžiaus. Ji tiesiog dvasiškai kovojo su keletu gyvenimiškų sunkumų, susijusių su neseniai įvykusiomis jos tėvų skyrybomis ir namuose patiriamu žodiniu bei emociniu smurtu. Ši trauma paliko jai randą ir troškimą ieškoti paramos. Bet, užuot siekusi išgijimo per Jėzaus Kristaus Evangeliją, Konė taip labai jai reikalingos empatijos ir supratimo ėmė ieškoti pasaulietiškose bendrystėse. Ji bendravo su žmonėmis, patiriančiais psichikos sveikatos sunkumų, ieškančiais atsakymų į LGBTQ klausimus ir su bet kuriais kitais nusivylimą ir abejones gyvenime patyrusiais žmonėmis. Su šiais žmonėmis Konė rado paguodą, tačiau jai iškilo ir naujų klausimų. Ji ir jos draugai dėl savo sunkumų dažnai kaltino Bažnyčią, tikėdamiesi, kad, jeigu jie tiesiog ignoruos Dievo įsakymus, jų skausmas kažkaip išnyks. 4 Ji ne tik nustojo lankyti Bažnyčią ir institutą, bet ir pakeitė savo elgesį, kas, kaip ji tikėjosi, turėjo padėti užgniaužti skausmą ir išvengti sunkaus keitimosi ir atleidimo kitiems kelio.
Visi šie studentai patyrė tikėjimo krizę, bet kiekvieno iš jų krizės prigimtis skiriasi. Vienas kupinas kartėlio ir atvirai maištauja, kitas paprasčiausiai susipainiojo ir leidžiasi vedamas išorės balsų, o trečias įstrigo skausmo pančiuose ir stengiasi pasislėpti nuo, jo manymu, sunkaus kelio Bažnyčioje. Jie taip pat atspindi Z kartos studentų kategoriją, kurie nepasitiki oficialiomis institucijomis, vis mažiau lanko bažnyčią ir, visų svarbiausia, laikosi moralinio reliatyvizmo, reiškiančio, kad nėra oficialaus standarto, kas teisinga, o kas ne. Neseniai Barna grupės atliktame tyrime teigiama: „Moralinis reliatyvizmas ne tiesiog įslinko į Z kartos pasaulėžiūrą; dabar jis yra daugumos nuomonė.“ 5
Kaip Evangelijos mokytojai privalome rasti būdų, kaip padėti tokiems studentams, kaip Stefanė, Deividas ir Konė. Jų klausimai ir nuogąstavimai tikri ir neturėtų būti ignoruojami. Apie jų nuogąstavimus turėtume kalbėti su empatija ir tikrąja meile, leisdami jiems saugioje ir palaikančioje aplinkoje užduoti klausimus. Taip pat turime ugdytis gebėjimą suprasti jų nuogąstavimus ir į juos reaguoti. Seminarijų ir religijos institutų šaltinyje „Dvasinių žinių įgijimas“ teigiama: „Kartais galime rasti naują informaciją arba susidurti su klausimais apie Bažnyčios doktriną, tvarką ar istoriją, kuriuos gali būti sunku suprasti. Klausimų uždavimas ir atsakymų ieškojimas yra gyvybiškai svarbi mūsų pastangų mokytis tiesos dalis.“ 6 Šiame seminarijų ir institutų šaltinyje pateikiamos idėjos, kaip atsakyti į mūsų studentų klausimus apie tikėjimą mokant juos 1) veikti tikėjimu, 2) sąvokas nagrinėti iš amžinosios perspektyvos ir 3) pažinimo siekti iš patikimų šaltinių. Taip pat BJU studijos neseniai išspausdino papildomą šaltinį A Teacher’s Plea (liet. „Mokytojo prašymas“), kuriame autorius ragina religijos mokytojus mokyti mūsų šaltinių svarbos ir niuansų, kad būtų galima išvengti mūsų pasakojimų supaprastinimo ir turėti ryžto pripažinti tokiai daugybei žmonių svarbius nuogąstavimus. 7 Panašiai ir Eriko bei Saros d‘Evegnysų paskutinis tyrimas apie „atsivertimą iš naujo“ ragina mus padėti žmonėms susitvarkyti su savo religiniais nuogąstavimais taip, kad tai nesusilpnintų jų ryšio su Dievu. 8 Be abejo ir Bažnyčia sukūrė Evangelijos temų rinkinį, kuris gali būti panaudotas kaip šaltinis geresnio supratimo įgijimui ir daugeliui mūsų studentų iškylančių istorinių bei doktrininių klausimų sprendimui. Pripažinkite ir aptarkite šiuos antraeilius klausimus, bet nesistenkite į visus juos atsakyti.
Pripažinkite ir aptarkite antraeilius klausimus, bet nesistenkite į visus juos atsakyti
Noriu visiems mūsų religijos mokytojams aiškiai pasakyti, kad šie ir kiti šaltiniai, kurie buvo sukurti, kad padėtų mūsų studentams įveikti tikėjimo krizes ir išspręsti su Evangelija susijusius klausimus, tikrai yra labai geri. Iš tiesų nemanau, kad šiandienos aplinkoje galime būti veiksmingi Evangelijos mokytojai, jei nežinome apie tuos tikėjimo sunkumus, su kuriais susiduria mūsų studentai. Turėsime vis labiau kliautis tais šaltiniais, kad padėtume studentams rasti atsakymus į savo klausimus.
Bet padėdami studentams išsklaidyti nuogąstavimus taip pat turime būti atsargūs ir nesutelkti dėmesio į konkretų klausimą apie tikėjimą tiek, kad praleistume progą mokyti juos, kokia stulbinanti iš tiesų yra Jėzaus Kristaus Evangelija. Kaip brolis Čadas H. Vebas man paaiškino: „Tai tas pats, kaip mėginti padėti žmonėms išeiti iš tamsos miglų susitelkiant į tamsą.“ Neturėtume nei ignoruoti tamsos, nei telkti dėmesio vien į ją. Vyresnysis Lorensas E. Korbridžas tai vadino leidimu antraeiliams klausimams išstumti pagrindinius klausimus. Kalbėdamas BJU dvasinėje valandėlėje vyresnysis Korbridžas teigė:
„Antraeilių klausimų […] yra nesibaigianti daugybė. Tai klausimai dėl Bažnyčios istorijos, poligamijos, afrikietiškos kilmės žmonių ir kunigystės, moterų ir kunigystės, kaip Mormono Knyga buvo išversta, dėl Brangiojo Perlo, DNR ir Mormono Knygos, gėjų santuokų, skirtingų Pirmojo regėjimo pasakojimų ir dar daug kitų.
Jei atsakote į pagrindinius klausimus, į antraeilius taip pat gaunate atsakymus, arba jų svarba nublanksta, ir galite susitvarkyti tiek su suprantamais, tiek ir su nesuprantamais dalykais, tiek su tuo, su kuo sutinkate, tiek ir su tuo, su kuo nesutinkate.“ 9
Todėl taip, išklausykite studentų nuogąstavimus, sukurkite jiems saugią aplinką užduoti klausimus ir atsakymų ieškokite patikimuose šaltiniuose. Bet visa tai darydami nepražiopsokite stulbinančios Jėzaus Kristaus Evangelijos esmės. Kaip buvo mano pasakojime apie tą Karavadžo šedevrą, nepražiopsokite stulbinančios esmės to, kas yra prieš pat jūsų akis. Kitas būdas tai apmąstyti yra palyginti tai su akių liga, vadinama geltonosios dėmės degeneracija, dėl kurios regėjimas, išskyrus periferinį, visiškai sutrinka. Šia liga sergantieji galiausiai turi įsivaizduoti, ko nemato ir kas yra tiesiai priešais juos, remdamiesi tuo, ką mato periferiniu regėjimu. Neleiskite, kad jūsų studentų periferinis regėjimas iškreiptų stulbinančios Evangelijos, galinčios ir turinčios būti prieš pat jų akis, esmės vaizdą. Kaip mokė prezidentas Ouksas: „Jei tvirtai nesilaikome šių tiesų, kaip [pagrindinių] prielaidų, negalime būti tikri, kad mūsų išvados teisingos.“ 10 Pavyzdžiui, net įkvėptos mūsų pastangos atnaujinti institutą nieko neduos, jeigu prarasime šį pagrindinį dėmesio tašką. Raginome jus stengtis, kad jūsų mokymas būtų aktualesnis, jo prieinamumas geresnis, o bendrystės jausmas klasėse stipresnis. Bet šioms kilnioms pastangoms iškyla rizika tapti antraeiliais klausimais, jeigu jos neapims pagrindinio principo – atsivertimo į Jėzų Kristų. Ant Gelbėtojo pastatytas dvasinis pamatas yra vienintelis būdas, kaip mūsų studentai galiausiai įveiks šių paskutinių dienų pavojus ir spaudimus. 11
Jėzaus Kristaus Evangelija yra stulbinanti
Šiandien daug kartų pareiškiau, kad Jėzaus Kristaus Evangelija yra stulbinanti. Pirmą sykį šią sąvoką išgirdau iš vyresniojo Džefrio R. Holando, kai jis religijos mokytojų grupei kalbėjo apie jų šventą pareigą mokyti Jėzaus Kristaus Evangelijos. Apie nuostabą keliančią Evangelijos esmę buvo sakoma kalbant apie patį Gelbėtoją, kai Jis sinagogoje mokė netikinčiuosius: „Atėjus sabatui, Jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi: „Iš kur Jam tai?“ 12 Kalno pamokslo pabaigoje sužinome, jog „kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu“ 13 . Lamonis Mormono Knygoje „buvo nepaprastai nustebintas“ Amono ištikimybės. 14 Šiuose ir daugelyje kitų pavyzdžių žodžiai stebėtis, nustebintas, apstulbinti vartojami kalbant apie žmones, kuriems yra sunku tikėti, bet kurie galiausiai suvokia Evangelijos galią ir stebuklą. Helamano knygoje matome, kaip žmonės „buvo taip apstulbinti, kad parpuolė ant žemės; nes jie nebuvo patikėję žodžiais, kuriuos Nefis kalbėjo […]“ 15 . Regis, šis apstulbimas įvyksta, kai netikėjimas susiduria su stebuklinga Jėzaus Kristaus Evangelijos esme ir mokymu. Tai tinka visiems, kuriuos kamuoja abejonės. Tai tiks ir anksčiau mano minėtiems Stefanei, Deividui ir Konei. Jaučiamą kartėlį, sumaištį ir skausmą jie įveiks tik tada, kai suvoks stulbinančią paties Kristaus savastį.
Broliai ir seserys, prašau jūsų išklausyti tuos, kuriuos kamuoja klausimai apie tikėjimą, juos mylėti ir įsijausti į jų padėtį. Darykite tai meilingai, kad sukurtumėte saugią aplinką visiems mokiniams, kreiptumėte juos prie patikimų šaltinių ir padėtumėte išsklaidyti nuogąstavimus. Tačiau nepraraskime iš akių stulbinančių atsakymų į pagrindinius Jėzaus Kristaus Evangelijos klausimus.
Tikiuosi, kad gyvenime „keisime paveikslus vietomis“ taip, kad padėtume studentams stabtelėti ir apmąstyti tą iš tiesų stulbinančią Gelbėtojo savastį, kuri yra tiesiai prieš jų akis. Be abejo, bus sunkumų – tai mūsų mirtingosios kelionės dalis. Tačiau padėkime mūsų jaunuoliams suvokti, kad Jėzus Kristus daugybe būdų iš pagrindų keičia Dievo vaikų gyvenimo kryptį.
Pavyzdžiui, man kelia nuostabą, kaip mano pažinotas Bostono miesto jaunimas nusitvėrė Jėzaus Kristaus Evangelijos, kaip tai nuvedė juos į misijas, į koledžus, į šventyklos santuokas, o dabar ir prie tėvų bei vadovų Bažnyčioje vaidmens. Beveik neįmanoma suvokti, kas įvyko jų gyvenime, kai atsižvelgiame į tai, kur jie pradėjo. Mane stulbina, kai mąstau apie jauną tėvą iš San Antonijo, kurį mudu su seserimi Gilbert neseniai sutikome. Jis baiminosi, kad niekada nepajėgs atitikti Evangelijos standartų. Galiausiai jis suvokė, kad nė vienas iš mūsų nesame tobulas ir kad tik Jėzuje Kristuje ir tik per Jį galime tapti tobulesniais žmonėmis. Tai brolis Lujisas Vargasas su žmona Andrėja ir dukterimi Sofija tą vakarą, kai po penkerių susitikinėjimų su misionieriais metų įsipareigojo krikštytis. Stebėjausi matydamas jo pasikeitimą ir tikėjimą Kristumi. Panašiai stebėjausi, kai susitikau su draugu Džonu Raas, kuris, nepaisant ištikimos žmonos ir vaikų pavyzdžio, išbuvo neprisijungęs prie Bažnyčios 30 metų. Nuolankumo akimirką, krizės šeimoje prislėgtas, brolis Raas paprašė palaiminimo ir įsipareigojo susitikti su seserimis misionierėmis. Tas sprendimas atvedė jį prie krikšto, taip pat vieną jo sūnų ir vieną dukterį, ir pastatė juos į sandoros kelią. Aš didžiai stebiuosi atvejais iš savo paties gyvenimo, kai girdžiu, kaip Viešpats man kalba patvirtindamas mano liudijimą, atsakydamas į mano maldas už tuos, kuriems tarnauju pagal pašaukimą, ar už tuos, įskaitant ir mano paties vaikus, kurių poreikius stengiuosi patenkinti.
Broliai ir seserys, Jėzaus Kristaus Evangelija yra stulbinanti! Gelbėtojas visam laikui ir galingai keičia Dievo vaikų gyvenimą. Jis kviečia mus keistis ir tapti geresniais, tarnauti kitiems ir tapti kažkuo daugiau, nei pajėgtume patys. Tad mokykime taip, kad parodytume savo studentams, kokia iš tiesų stulbinanti yra Jėzaus Kristaus Evangelija! Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.