Jėzui toliau mokant šventykloje, fariziejai ir sadukiejai, mėgindami sugauti Jį kalboje, uždavė Jam sunkius klausimus. Jis sėkmingai atsakė į tuos klausimus ir liepė jiems paklusti šalies įstatymams ir laikytis dviejų didžių įsakymų.
Fariziejai mėgina sugauti Gelbėtoją kalboje klausdami Jo, ar reikia mokėti mokesčius
Kokių žinote svarbių įstatymų, kuriuos valdžia įvedė mūsų visuomenėje? Kodėl, jūsų manymu, jie yra svarbūs?
Studijuodami Mato 22:15–22 išsiaiškinkite, ko Jėzus Kristus mokė apie paklusnumą šalies įstatymams.
Atsiminkite, kad paskutinę Savo gyvenimo savaitę Gelbėtojas mokė Jeruzalės šventykloje. Perskaitykite Mato 22:15 ir išsiaiškinkite, ką fariziejai mėgino padaryti Gelbėtojui. „Sugauti kalboje“ reiškia, kad fariziejai mėgino apgaule priversti Gelbėtoją pasakyti ką nors, kas Jį sukompromituotų.
Perskaitykite Mato 22:16–17 ir išsiaiškinkite, kaip fariziejai mėgino sugauti Gelbėtoją kalboje. Gali būti pravartu žinoti, kad ciesorius buvo Romos imperijos imperatorius Cezaris, tuo metu valdęs Izraelį.
Šis fariziejų Jėzui užduotas klausimas buvo potencialios pinklės, nes jeigu Jis būtų pasakęs, kad reikia mokėti mokesčius Romos imperijai, žydai būtų galėję laikyti Jį Romos šalininku ir nelojaliu savo tautai. Jei Gelbėtojas jiems būtų pasakęs, kad mokesčių mokėti nereikia, fariziejai būtų galėję Jį apkaltinti išdavyste ir pranešti apie Jį Romos valdžiai.
Paveikslėlis
Romėniška moneta
Romėniška moneta su Cezario atvaizdu
Perskaitykite Mato 22:18–21 ir išsiaiškinkite, kaip Gelbėtojas atsakė į tą fariziejų klausimą.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl, jūsų manymu, Gelbėtojas tobulai atsakė į fariziejų klausimą?
Frazė „atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ 21 eilutėje reiškia, kad esame įpareigoti paklusti civiliniams įstatymams, tokiems kaip įstatymas mokėti mokesčius.
Iš tų eilučių sužinome šią tiesą: Viešpats tikisi, kad būsime geri piliečiai ir paklusime šalies įstatymams.
Kodėl mums, Jėzaus Kristaus mokiniams, svarbu būti gerais piliečiais ir paklusti šalies įstatymams? (Žr. Tikėjimo Teiginių 1:12.) Kodėl Viešpats tikisi, kad būsime geri piliečiai bei geri Bažnyčios nariai ir paklusime savo šalies ir Jo įstatymams?
Perskaitykite Mato 22:22 ir išsiaiškinkite, kaip fariziejai reagavo į tokį Gelbėtojo atsakymą.
Gelbėtojas moko sadukiejus apie santuoką ir prikėlimą
Gelbėtojui mokant šventykloje, sadukiejai kartu su fariziejais taip pat mėgino pagauti Jį žodžiuose. Perskaitykite Mato 22:23–28 ir išsiaiškinkite, kaip sadukiejai mėgino sugauti Gelbėtoją kalboje. Atkreipkite dėmesį – sadukiejai tikėjo, kad jokio prikėlimo nebus (žr. 23 eilutę).
Kaip apibendrintumėte sadukiejų Gelbėtojui duotą klausimą?
Sadukiejai sąmoningai neteisingai pritaikė Senojo Testamento paprotį, sukurtą tam, kad būtų pasirūpinama našlėmis (žr. Pakartoto Įstatymo 25:5–6). Jie pamėgino perdėti šio papročio svarbą, kad priverstų žmones abejoti prikėlimo doktrina.
Perskaitykite Mato 22:29–30 ir išsiaiškinkite, kaip Gelbėtojas atsakė į tą sadukiejų klausimą. Atkreipkite dėmesį, kas, pasak Jėzaus, nebegali įvykti po prikėlimo.
Remdamasis išgelbėjimo plano kontekstu vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip paaiškino Mato 22:29–30:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„[Jėzus Kristus] ne neigia, o riboja vyraujančią idėją, kad danguje bus vedama ir tekama. Jis sako, kad „jiems“ (sadukiejams) ir „jiems“ („šio pasaulio vaikams“) šeimos vienetas per prikėlimą nei tęsiasi, nei tęsis. […]
„Todėl kai jie [tie, kurie negyvens, negyvena ar negali gyventi pagal amžinosios santuokos įstatymą] nebe pasaulyje, jie nei veda nei tekinamos.“
Tai yra, danguje nei veda, nei teka tie, kuriems Jėzus taip pasakė, tie, kurie net netiki prikėlimu, jau nekalbant apie visas kitas gelbstinčias tiesas, kurie yra nedorėliai ir bedieviai, gyvenantys pagal pasaulį, didelė daugybė neatgailaujančios žmonijos. Visi jie negaus atlygio pilnatvės ateinančiame gyvenime“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:606).
Viešpats daug svarbių tiesų apie amžinąją santuoką apreiškė pranašui Džozefui Smitui. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 132:15–17 ir išsiaiškinkite, ką šiose eilutėse Viešpats atskleidė pranašui Džozefui Smitui apie santuoką.
Kas, pasak Viešpaties, „nei ves, nei bus tekinamos“ (DS 132:16) po prikėlimo?
Tuoktis „ne pagal mane ar mano žodį“ (DS 132:15) reiškia, kad žmogus nebuvo užantspauduotas su savo sutuoktine šventykloje kunigystės įgaliojimu.
Iš Mato 22:30 ir Doktrinos ir Sandorų 132:15–17 sužinome, kad tie, kurie nėra kunigystės įgaliojimu užantspauduojami su savo sutuoktiniais mirtingajame gyvenime arba per vikarines apeigas šventykloje, nebus susituokę ateinančiame pasaulyje.
Perskaitykite Mato 22:31–33 ir išsiaiškinkite, kokių kitų tiesų apie prikėlimą Gelbėtojas mokė sadukiejus. Galite pasižymėti 32 eilutėje Gelbėtojo pasakytus žodžius, kuriais duodama suprasti, kad prikėlimas yra realus.
Kaip žmonės reagavo išgirdę Gelbėtoją mokant šių doktrinų?
Raštų studijavimo žurnale užrašykite tiek Dievo įsakymų, kiek pajėgsite atsiminti per vieną minutę.
Kai kurie žydų rabinai tikėjo, kad Mozės įstatyme yra 613 įstatymų arba įsakymų. Perskaitykite Mato 22:34–36 ir išsiaiškinkite, ko apie tuos įsakymus vienas fariziejų paklausė Jėzaus. Galite pasižymėti šį klausimą Raštuose.
Nežiūrėdami į Gelbėtojo atsakymą apibrėžkite vieną Raštų studijavimo žurnale savo užrašytų įsakymų, kuris, jūsų manymu, yra didžiausias, arba pats svarbiausias.
Perskaitykite Mato 22:37–40 ir išsiaiškinkite, kaip Gelbėtojas atsakė į tą fariziejaus klausimą. (Mato 22:36–39 yra Raštų įvaldymo ištrauka. Šią ištrauką galite išskirtinai pasižymėti, kad būtų lengviau ją surasti ateityje.)
Viešpaties paliepimas „mylėti savo artimą“ nurodo, kaip turime elgtis su kitais.
Kodėl, jūsų manymu, šie du įsakymai laikomi didžiausiais įsakymais?
Frazė „šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mato 22:40) reiškia, kad visi per Mozės įstatymą ir kitus Senojo Testamento pranašus Dievo apreikšti įsakymai buvo sukurti, kad padėtų žmonėms mylėti Dievą ir savo artimą, arba ir vieną, ir kitą.
Iš tų eilučių sužinome šį principą: Jei iš tikrųjų mylime Dievą ir mylime savo artimą kaip save patį, stengsimės laikytis visų Dievo įsakymų.
Peržiūrėkite Raštų studijavimo žurnale užrašytus įsakymus. Šalia įsakymų, parodančių meilę Dievui, nupieškite žvaigždutę, o šalia įsakymų, parodančių meilę savo artimui – kvadratuką. (Kai kuriuos įsakymus galima pažymėti ir žvaigždute, ir kvadratuku.)
Apmąstykite atvejį iš savo patirties, kai pasirinkote paklusti kokiam nors įsakymui, nes norėjote parodyti meilę Dievui arba kitam žmogui.
Prisiminkite įsakymą, kurio galėtumėte laikytis ištikimiau, ir taip parodyti meilę Dangiškajam Tėvui arba kitam žmogui. Užsibrėžkite tikslą ištikimiau paklusti tam įsakymui.
Turėtumėte pajėgti suprasti kiekvienos Raštų įvaldymo ištraukos kontekstą, atpažinti doktriną ar principą ir žinoti, kaip pritaikyti tą tiesą gyvenime. (Ieškodami studijavimo šaltinių, svetainėje LDS.org galite peržiūrėti esamus Raštų įvaldymo šaltinius.)
Mato 22:36–39 kontekstas siejasi su Jėzaus Kristaus reakcija į fariziejų, paklaususį, kuris įsakymas yra didžiausias. Šioje ištraukoje mokoma doktrinos, arba principo, kad du didžiausi įsakymai yra mylėti Dievą ir mylėti savo artimą. Atkreipkite dėmesį, kad 37 eilutėje liepiama mylėti „Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (kursyvas pridėtas). Kad pritaikytumėte šią Raštų įvaldymo ištrauką, apmąstykite tokius klausimus: Kaip galite meilę Dievui parodyti visa širdimi, siela ir protu? Kaip galite parodyti meilę Dievo vaikams?
Apmąstykite, ką reiškia mylėti Dievą visa širdimi. Tada apmąstykite, ką reiškia mylėti Jį visa siela. O tada apsvarstykite, kaip galite mylėti Jį visu protu. Užrašykite savo mintis, kylančias apmąstant šiuos tris klausimus, Raštų studijavimo žurnale.
Jėzus paklausia fariziejų, ką šie mano apie Kristų
Sėkmingai atsakęs į fariziejų ir sadukiejų klausimus, Gelbėtojas fariziejų kai ko paklausė. Perskaitykite Mato 22:41–42 ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas paklausė fariziejų.
Kokius klausimus, anot šių eilučių, Jėzus Kristus uždavė fariziejams? Kaip fariziejai atsakė?
Dauguma žydų žinojo, kad Kristus, arba Mesijas, turėtų būti karaliaus Dovydo palikuonis. Fariziejai tikėjo, kad Mesijas bus karūnuotas Izraelio karalius ir padės žydams sumušti Romą ir įgyti laisvę, kaip anksčiau padarė karalius Dovydas. Mato 22:43–46 skaitome, kad Jėzus mokė fariziejus, jog, anot jų pačių Raštų, Kristus yra daugiau nei vien Dovydo sūnus – Jis taip pat yra Dievo Sūnus. Tai aiškindamas fariziejams Jėzus pacitavo Psalmyno 110:1 (žr. Mato 22:44).
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis paaiškino: „Ar begali būti klausimų dėl to, kaip Jėzus aiškina tos psalmės žodžius? Jis sako, kad jie reiškia: „Tėvas tarė Sūnui, Elohimas tarė Jehovai: „Sėskis mano dešinėje po savo mirtingosios tarnystės; tada aš pakelsiu tave į amžinąją šlovę ir išaukštinimą su manimi, kur tu toliau sėdėsi mano dešinėje per amžius.“ Ar yra ko stebėtis, kad šis įkvėptas pasakojimas baigiamas žodžiais: „Ir nė vienas negalėjo jam atsakyti nė žodžio, nei kas nors drįso nuo tos dienos jį klausinėti“ (Mato 22:41–46)“ (The Promised Messiah: The First Coming of Christ [1978], 102).
Apmąstykite, kaip atsakytumėte į šiuos klausimus: Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus? Savo mintis užrašykite Raštų studijavimo žurnale.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Mato 22:15–26 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: