Paulius skelbė Evangeliją Mažojoje Azijoje (dabartinė Turkija) ir, būdamas netoli Efezo esančiame Mileto mieste, perspėjo dėl ateityje įvyksiančio atsimetimo, ir ragino kunigijos vadovus ugdyti Bažnyčios narius. Tada jis nukeliavo į Jeruzalę, kur buvo persekiojamas ir suimtas. Stovėdamas ant Antonijos tvirtovės, kurioje gyveno romėnų kareiviai, laiptų Paulius papasakojo savo atsivertimo istoriją.
Paulius tarnauja Mažojoje Azijoje ir nukeliauja į Jeruzalę, kur yra sumušamas ir suimamas
Atsiminkite atvejį iš savo gyvenimo, kai buvote palikę šeimą, draugus ar kitus jums brangius žmones kelioms dienoms, savaitėms ar mėnesiams.
Kaip jautėtės jūs ir tie jums brangūs žmonės prieš jums išvykstant?
Ką sakėte kiekvienam iš jų prieš išsiskirdami?
Per savo trečiąją misionierišką kelionę Paulius aplankė Makedoniją, Graikiją ir Mažąją Aziją (žr. 13 Biblijos žemėlapį „Apaštalo Pauliaus misijų kelionės“ Raštų rodyklėje). Per šią kelionę jis pajuto įkvėpimą grįžti į Jeruzalę. Pakeliui jis sustodavo, kad skelbtų Evangeliją ir atsisveikintų su Bažnyčios nariais. Vakarą prieš iškeliaudamas iš Troadės Paulius iki vėlyvos nakties kalbėjosi su šventaisiais.
Perskaitykite Apaštalų darbų 20:9–12 ir išsiaiškinkite, kas nutiko jaunuoliui, vardu Eutichas, kuris užmigo Pauliui pamokslaujant. Raštuose galite pasižymėti, ką Paulius padarė, kad parodytų meilę ir susirūpinimą Eutichu.
Kuo Pauliaus veiksmai panašūs į Gelbėtojo veiksmus tarnystės metu?
Per trečiąją misionierišką kelionę Paulius beveik trejus metus praleido Efeze tarnaudamas tarp žmonių. Iš Apaštalų darbų 20:13–17 sužinome, kad keliaudamas į Jeruzalę Paulius stabtelėjo Milete, šalia Efezo, ir Bažnyčios Efeze vadovams pasiuntė kvietimą susitikti su juo.
Perskaitykite Apaštalų darbų 20:18–23 ir išsiaiškinkite, ką Paulius paaiškino apie savo misionierišką tarnystę.
Paulius pareiškė, kad „nieko [nenutylėjo], kas [jo mokomiems žmonėms] reikalinga“ (Apaštalų darbų 20:20). Apaštalų darbų 20:21 atkreipkite dėmesį, kaip Paulius mokė, kas labiausiai reikalinga: jis liudijo, kad visi turi atgailauti ir tikėti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą.
Anot 22–23 eilučių, Paulius buvo pasiryžęs priimti visus Jeruzalėje jo laukusius suspaudimus. Jam ypač pavojinga buvo Jeruzalėje, kur žydų vadovai jį laikė išdaviku dėl jo pastangų skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl Paulius pasiryžo vykti į Jeruzalę, buvo ta, kad ten keliauti jam nurodė Viešpaties Dvasia.
Perskaitykite Apaštalų darbų 20:24–27 ir išsiaiškinkite, ką, pasak Pauliaus, jis, kaip Viešpaties tarnas, buvo pasiruošęs padaryti. Apsvarstykite, ar nevertėtų 24 eilutėje pasižymėti, ką jis pasakė.
Iš Apaštalų darbų 20:24–27 sužinome, kad tikri Viešpaties tarnai ištikimai vykdo savo pareigas ir taip elgdamiesi patiria džiaugsmą. Šią tiesą galite užsirašyti Raštuose arba Raštų studijavimo žurnale.
Apmąstykite, ką jums reiškia viską atiduoti Dievo tarnystėje.
Kaip savo gyvenime galėtumėte pritaikyti šį principą?
Prisiminkite atvejį iš savo ar pažįstamo žmogaus gyvenimo, kai jūs ar jūsų pažįstamas pasirinkote tarnauti Viešpačiui visomis jėgomis ir stiprybe ir patyrėte didelį džiaugsmą. Raštų studijavimo žurnale trumpai aprašykite tą atvejį ir tai, ko iš jo pasimokėte.
Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Paulius paskutinį kartą aplankė Bažnyčios Efeze vadovus. Jei būtumėte Paulius ir žinotumėte, kad nebepamatysite šių Bažnyčios vadovų, ką jiems patartumėte prieš išvykdami?
Perskaitykite Apaštalų darbų 20:28–31 ir išsiaiškinkite, dėl ko Paulius perspėjo šiuos Bažnyčios vadovus.
Paulius pavartojo vilkų metaforą neištikimiems Bažnyčios nariams ir kitiems žmonėms, kurie mėgins apgauti ištikimus Bažnyčios narius, apibūdinti.
Paulius priminė Bažnyčios vadovams, kad „palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35), ir, su jais pasimeldęs ir atsisveikinęs, jis leidosi kelionėn į Jeruzalę (žr. Apaštalų darbų 20:36–38).
Iš Apaštalų darbų 21:1–10 sužinome, kad Paulius toliau keliavo į Jeruzalę, pakeliui sustodamas įvairiose vietose praleisti laiko su Bažnyčios nariais. Jam sustojus Tyro mieste, kai kurie mokiniai – akivaizdžiai nerimaudami dėl Pauliaus saugumo – patarė jam nevykti į Jeruzalę (žr. Apaštalų darbų 21:4).
Cezarėjoje pranašas, vardu Agabas, išpranašavo, kas Pauliui atsitiks Jeruzalėje.
Perskaitykite Apaštalų darbų 21:11 ir išsiaiškinkite, ką atsitiksiant Pauliui Jeruzalėje pranašavo Agabas. Žodis juosta čia reiškia diržą.
Perskaitykite Apaštalų darbų 21:12–14 ir išsiaiškinkite, kaip Paulius ir jo bendražygiai reagavo į tą pranašystę.
Kas Pauliaus reakcijoje į tą pranašystę atkreipia jūsų dėmesį?
Ne visų Viešpaties tarnų prašoma paaukoti savo gyvybę. Tačiau tikri Viešpaties tarnai pasiryžę vykdyti Dievo valią nepaisydami, kiek tai jiems kainuos asmeniškai.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Ką jums, kaip Viešpaties tarnams, gali tekti paaukoti?
Kada buvote pasiryžę vykdyti Dievo valią nepaisydami, kiek tai jums kainuos asmeniškai? Kodėl buvote pasiryžę taip padaryti?
Iš Apaštalų darbų 21:17–40 sužinome, kad Paulius atvyko į Jeruzalę ir vietiniams Bažnyčios vadovams pateikė ataskaitą apie savo misionieriškus darbus. Jis nuėjo į šventyklą, ir žydai, kurie jį pažinojo iš misionieriškų kelionių, pamatę jį, pareiškė, kad Paulius yra netikras mokytojas, mokęs prieš Mozės įstatymą ir neteisėtai į šventyklą atsivedęs kitataučius. Dėl šio kaltinimo minia išvedė Paulių iš šventyklos ir ėmė mušti. Įsikišo romėnai kareiviai ir vedė jį ištardyti, o Paulius paklausė kareivių, ar galėtų žmonėms kai ką pasakyti.
Paulius papasakoja apie savo atsivertimą ir paliudija apie Jėzų Kristų
Atsiversti reiškia pasikeisti. Apgalvokite, kaip galime pakeisti vandenį, kad jį būtų galima naudoti skirtingiems tikslams. (Pavyzdžiui, vandenį galima paversti ledu arba garais.) Apmąstykite, kokių pasikeitimų atneša atsivertimas į Evangeliją.
Perskaitykite Apaštalų darbų 22:1–5 ir išsiaiškinkite, kaip Paulius, kalbėdamas žydams nuo tvirtovės Jeruzalėje laiptų, apibūdino save.
Perskaitykite Apaštalų darbų 22:6–21, kur aprašyta, kaip Paulius pasakoja savo atsivertimo istoriją. Tada raskite teisingus atsakymus į šiuos klausimus, užrašydami teisingo atsakymo raidę tuščioje vietoje šalia klausimo. (Kai baigsite, savo atsakymus palyginkite su pateiktais pamokos pabaigoje.)
b) Jis susitiko teisų vyrą, vardu Ananijas, ir atgavo regėjimą.
c) Jis pasikrikštijo ir šaukėsi Viešpaties vardo.
d) Jis buvo pašauktas būti Jėzaus Kristaus liudytojas.
e) Jis matė šviesą, girdėjo Jėzaus Kristaus balsą ir matė Jį regėjime.
Paulius išklausė Jėzaus Kristaus žodžius, jiems pakluso ir ėmė keistis. Iš Galatams 1:17–18 sužinome, kad po nuostabaus regėjimo Paulius Arabijoje praleido trejus metus, kurie buvo geras dvasinio pasiruošimo ir augimo tarpsnis, po kurio jis grįžo į Damaską, o tada nuvyko į Jeruzalę susitikti su Petru.
Apgalvokite, kaip smarkiai pasikeitė Pauliaus gyvenimas dėl jo atsivertimo į Gelbėtoją. Pauliaus atsivertimas mus moko, kad paklusdami Jėzaus Kristaus žodžiams galime tapti visiškai atsivertę.
Sesuo Bonė L. Oskarson, visuotinė Merginų organizacijos prezidentė, paaiškino, kaip mūsų klusnumas Kristaus žodžiams siejasi su tikruoju atsivertimu:
Paveikslėlis
Bonė L. Oskarson
„Tikras atsivertimas yra daugiau nei tik Evangelijos principų žinojimas ir netgi daugiau nei liudijimas apie šiuos principus. Įmanoma turėti liudijimą apie Evangeliją, bet negyventi pagal ją. Būti tikrai atsivertusiam reiškia elgtis pagal tai, ką tikime, ir leisti tam „galingai pakeisti mus, arba mūsų širdis“ [Mozijo 5:2]. […]
Atsivertimas vyksta, kai stropiai meldžiamės, studijuojame Raštus, lankome bažnyčią ir esame verti dalyvauti šventyklos apeigose. Atsivertimas vyksta, kai veikiame pagal teisius principus, kurių išmokstame savo namuose ir pamokose. Atsivertimas vyksta, kai gyvename tyrą ir teisų gyvenimą bei džiaugiamės Šventosios Dvasios bendryste. Atsivertimas vyksta, kai suvokiame Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, pripažįstame Jėzų kaip savo Gelbėtoją ir Išpirkėją bei leidžiame Apmokėjimui keisti mūsų gyvenimus“ („Būkite atsivertę“,2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Raštų studijavimo žurnale parašykite sau laišką, patardami, ką galite daryti, kad taptumėte tikrai atsivertę į Gelbėtoją.
Paveikslėlis
Paulius surišamas
Romėnai surišo Paulių
Iš Apaštalų darbų 22:22–30 sužinome, kad, Pauliui papasakojus savo atsivertimo istoriją, jo klausiusieji pareiškė, kad jį reikia užmušti. Paulių atvedė pas romėnų kariuomenės Jeruzalėje vyriausiąjį vadą, kuris pareiškė, kad Paulių reikia nuplakti, kas paprastai būdavo daroma norint pažeminti nusikaltėlius ir išgauti iš jų informaciją. Tačiau sužinoję, kad Paulius yra Romos pilietis, romėnų karininkai nusprendė jo neplakti, o nuvesti prieš žydų valdžios tarybą, Sinedrioną. Surišti ar nuplakti „nenuteistą“ Romos pilietį draudė Romos įstatymas (Apaštalų darbų 22:25).
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Apaštalų darbų 20–22 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: