Sekminių dieną mokiniai pasidarė kupini Šventosios Dvasios ir skelbdami Evangeliją buvo palaiminti kalbų dovana. Petras pareiškė, kad Dievas Jėzų „padarė Viešpačiu ir Mesiju“ (Apaštalų darbų 2:36), ir kvietė žmones atgailauti, krikštytis ir priimti Šventosios Dvasios dovaną. Tą dieną atsivertė ir pasikrikštijo apie 3000 žmonių. Jie išliko ištikimi Bažnyčios nariai.
Sekminių dieną Jėzaus Kristaus mokiniai pasidaro kupini Šventosios Dvasios
Prisiminkite paskiausią atvejį, kai galėjote kalbėti bažnyčioje, vesti pamoką ar su kuo nors dalintis Evangelija. Kas jums yra sunkiausia kalbant, mokant ar liudijant kitiems apie Jėzaus Kristaus Evangeliją?
Studijuodami Apaštalų darbų 2:1–13 ieškokite tiesų, kurios padėtų jums, kai kalbėdami, mokydami ir liudydami kitiems apie sugrąžintąją Evangeliją jausite nerimą ar baimę.
Praėjus savaitei po Gelbėtojo įžengimo į dangų, žydai iš daugelio tautų atvyko į Jeruzalę dalyvauti Sekminių šventėje, garbinti šventykloje ir dėkoti Viešpačiui. „Sekminių, arba pirmųjų vaisių, šventė, kaip dalis Mozės įstatymo, buvo švenčiama praėjus penkiasdešimčiai dienų po Paschos šventės (Kun 23:16). Sekminės buvo švenčiamos pažymint pjūtį ir Senajame Testamente vadinamos Pjūties švente, arba Savaičių švente“ (Raštų rodyklė, „Sekminės“, scriptures.lds.org).
Perskaitykite Apaštalų darbų 2:1–4 ir išsiaiškinkite, ką Jėzaus Kristaus mokiniai patyrė per Sekmines.
Žodžiai „liežuviai […] pasidaliję“ reiškia, kad liežuviai buvo skelti ar dvišakiai arba kad jie atrodė tarsi ugnies liepsnos. Ant mokinių išsiliejant Šventajai Dvasiai, tie „ugnies liežuviai […] pasidaliję“ (Apaštalų darbų 2:3) buvo Dvasios akivaizdos pasireiškimas.
Jonas Krikštytojas Šventosios Dvasios priėmimą palygino su krikštu „ugnimi“ (Mato 3:11; Luko 3:16). Senovės Izraelyje ugnis dažnai simbolizavo Dievo akivaizdą. „Pasidalij[usių] liežuvių“ vaizdinys pavartotas norint apibūdinti dievišką Sekminių ugnį, simbolizuojančią, kad mokiniai gavo Gelbėtojo pažadėtą Šventosios Dvasios dovaną (žr. Apaštalų darbų 1:8).
Perskaitykite Apaštalų darbų 2:5–8 ir išsiaiškinkite, kas įvyko, kai mokiniai pasidarė pilni Šventosios Dvasios. Įsivaizduokite, kaip būtumėte jautęsi, jei patys būtumėte matę tą įvykį.
Peržiūrėkite Apaštalų darbų 2:9–11 ir suskaičiuokite, kiek skirtingų žmonių grupių ar tautybių girdėjo mokinius Šventosios Dvasios galia kalbant kalbomis. Šalia pateiktame žemėlapyje raskite kai kurias paminėtas vietas.
Paveikslėlis
žemėlapis, rytų Viduržemio jūros šalys
Atkreipkite dėmesį, kad kiekviena šių grupių girdėjo skelbiant „įstabius Dievo darbus“ savo kalba (Apaštalų darbų 2:11). Kokiais būdais žmonės visame pasaulyje Evangelijos tiesas gali girdėti skelbiamas jų kalba mūsų dienomis?
Kadangi pasidarė pilni Šventosios Dvasios, mokiniai galėjo dalintis Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesomis su kitais, netgi tų žmonių gimtąja kalba. Iš šio pasakojimo galime išmokti tokios tiesos, kad, jei būsime pilni Šventosios Dvasios, Ji padės mums mokyti kitus ir jiems liudyti.
Šios tiesos pavyzdžiu galėtų būti atvejis, kai Šventoji Dvasia padeda mums Evangelijos mokyti žmones, kurie kalba kita nei mūsų gimtąja kalba.
Norėdami geriau suprasti, ką reiškia būti pilniems Šventosios Dvasios, pažiūrėkite į šį piešinį ir įsivaizduokite, kad į tuos puodelius mėginate įpilti vandens. Atkreipkite dėmesį, kodėl būtų sunku pripilti bet kurį puodelį.
Paveikslėlis
puodelių piešinėlis
Apsvarstykite, kaip tuos puodelius būtų galima palyginti su žmonėmis, o vandenį – su Šventąja Dvasia. Ką galėtų reikšti tie kliuviniai, trukdantys pripilti puodelius? Kokie poelgiai ir nuostatos gali trukdyti mums prisipildyti Šventosios Dvasios?
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Ką galite daryti, kad taptumėte pilni Šventosios Dvasios ir Ji padėtų jums mokyti kitus ir jiems liudyti?
Kaip Šventoji Dvasia yra jums padėjusi mokyti Evangelijos kitus ar jiems liudyti?
Kaip sakramento priėmimas leidžia Šventajai Dvasiai būti su mumis?
Apaštalų darbų 2:12–13 skaitome, kad kai kurie žydai didžiai stebėjosi, girdėdami mokinius kalbant kalbomis, o kiti šaipėsi, kaltindami juos per daug prisigėrus vyno.
Petras liudija apie Jėzų Kristų ir moko žmones, kaip gauti išgelbėjimą
Perskaitykite Apaštalų darbų 2:14 ir išsiaiškinkite, kas pradėjo mokyti susirinkusią minią.
Įsivaizduokite save apaštalo Petro, stovinčio prieš minią, vietoje. Kokių Evangelijos tiesų mokytumėte ir apie ką liudytumėte? Kodėl?
Kaip aprašyta Apaštalų darbų 2:15–35, Petras paskelbė, kad kalbos dovana ir kiti Dvasios pasireiškimai tarp mokinių – tai bent viena iš pranašo Joelio pranašystės prasmių ir vienas iš jos išsipildymų (žr. Joelio 2:28–32). Tada Petras ėmė mokyti žmones ir jiems liudyti kai kuriais karaliaus Dovydo žodžiais ir psalmėmis.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Joelio 2:28–32 yra daug prasmių ir išsipildymų turinčios Raštų ištraukos pavyzdys:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Daugelis pranašysčių ir doktrininių ištraukų Raštuose turi daugybę prasmių. […]
Kaip [vieną] tokių daugybės prasmių iliustraciją galime pateikti pranašystę Joelio knygoje, kad paskutinėmis dienomis Viešpats išlies savo Dvasią ant visos žmonijos ir mūsų sūnūs ir dukterys pranašaus (žr. Joelio 2:28). Sekminių dieną apaštalas Petras pareiškė, kad apie jų matytus įvykius buvo „pranašo Joelio pasakyti žodžiai“ (Apaštalų darbų 2:16). Po aštuonių šimtų metų angelas Moronis pacitavo tą pačią pranašystę ir pasakė, kad „tai dar neišsipildė, bet netrukus turi išsipildyti“ [Džozefas Smitas – Istorija 1:41]“ (“Scripture Reading and Revelation,” Ensign, Jan. 1995, 8).
Tiek Petras, tiek Moronis teisingai teigė, kad pranašo Joelio pranašystė išsipildys, turės prasmę ir bus pritaikyta tą Sekminių dieną ir paskutinėmis dienomis.
Kokių svarbių tiesų mokė ir apie jas liudijo Petras?
Kas Petro liudijime žydams atkreipia jūsų dėmesį?
Apsvarstykite, ką Petras sakė ir darė, kai Gelbėtojo suėmimo naktį buvo paklaustas apie savo ryšius su Jėzumi (žr. Luko 22:54–62).
Apgalvokite, kaip Sekminių dieną pasakyti Petro žodžiai skyrėsi nuo tų žodžių, kuriuos jis pasakė tris kartus išsižadėdamas Jėzaus. Kas, jūsų manymu, pastūmėjo Petrą keistis?
Perskaitykite Apaštalų darbų 2:37 ir išsiaiškinkite, kaip Petro žodžiai paveikė susirinkusią minią. (Apaštalų darbų 2:36–38 yra Raštų įvaldymo ištrauka. Galite ją pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtumėte lengvai susirasti.)
Atkreipkite dėmesį į žodžius „verte vėrė jiems širdį“ iš Apaštalų darbų 2:37. Žodžiai verte vėrė reiškia, kad tie žmonės sielvartavo ir jautė sąžinės graužatį, nes žydai, kaip liaudis ir tauta, nukryžiavo savo Viešpatį Jėzų Kristų. Petras neturėjo omenyje, kad būtent ta įvairių tautybių žmonių grupė, kurią jis mokė Sekminių dieną, yra atsakinga už Gelbėtojo nukryžiavimą.
Ko, anot Apaštalų darbų 2:37, klausė tie žmonės? Apsvarstykite, kaip tas klausimas rodo, kad tų žmonių širdys ėmė keistis.
Kaip, anot Apaštalų darbų 2:41, žmonės reagavo į Petro mokymus bei kvietimą atgailauti ir krikštytis?
Paveikslėlis
minios krikštijasi upėje
Daugelis priėmė tiesą ir buvo pakrikštyti.
Perskaitykite Apaštalų darbų 2:42–47 ir išsiaiškinkite, ką darė atsivertusieji į Jėzaus Kristaus Evangeliją, Šventosios Dvasios galia priėmę tiesą ir pasikrikštiję.
Kaip jų veiksmai rodė, kad jie iš tiesų atsivertė?
Frazė „duonos laužymas“ (Apaštalų darbų 2:42) reiškia dalyvavimą sakramento apeigose, o žodžiai „visa turėjo bendra“ (Apaštalų darbų 2:44) reiškia, kad šventieji gyveno pagal pasišventimo įstatymą, kuris apėmė rūpinimąsi su jais esančiais vargšais ir beturčiais.
Atminkite, kad prieš išgirsdami Petro žodžius ir veikdami pagal juos šie žydai nebuvo priėmę Jėzaus kaip Gelbėtojo ir negyveno pagal Jo mokymus. Apsvarstykite, kiek tie žmonės pasikeitė.
Iš Apaštalų darbų 2:37–47 galime išmokti tiesos, kad, Šventosios Dvasios galia priėmus Dievo žodį, mūsų širdis pasikeis ir mes atsiversime į Jėzų Kristų.
Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
Aprašykite, ką žmogus gali daryti, kad Šventosios Dvasios galia priimtų Dievo žodį.
Užduokite tokį klausimą šeimos nariui, draugui ar kaimynui ir užrašykite jo atsakymą (taip pat galite užrašyti ir savo atsakymą): Kaip Šventoji Dvasia padėjo jums pasikeisti ir atsiversti į Jėzų Kristų, kai stengėtės mokytis Evangelijos tiesų ir pagal jas gyventi?
Skirkite kelias minutes kruopščiai apmąstyti, ką galite daryti, kad Šventosios Dvasios galia geriau priimtumėte Dievo žodžius ir mokymus. Kaip turėtumėte konkrečiai keistis stengdamiesi veikti pagal gaunamus Dvasios raginimus? Savo mintis ir jausmus aprašykite Raštų studijavimo žurnale. Užsibrėžkite sau tikslą, ką šią savaitę darysite, kad Šventosios Dvasios galia geriau priimtumėte Dievo žodžius ir mokymus.
Dar kartą perskaitykite Apaštalų darbų 2:38 ir išsiaiškinkite, kokią palaimą, pasak Petro, žmonės gaus, jei atgailaus dėl savo nuodėmių ir pasikrikštys.
Iš šios eilutės sužinome, kad, jei tikime Jėzų Kristų, atgailaujame ir krikštijamės, tai pasiruošiame priimti Šventosios Dvasios dovaną. Kaip atgaila ir krikštas paruošia žmogų priimti Šventosios Dvasios dovaną? Iš Mormono Knygos sužinome, kad būname „pašventinti Šventosios Dvasios priėmimu (3 Nefio 27:20) ir kad per Šventąją Dvasią galime gauti nuodėmių atleidimą (žr. 2 Nefio 31:17).
Apaštalų darbų 2:36–38 palyginkite su ketvirtu tikėjimo teiginiu. Apaštalų darbų 2:36–38 suraskite tuos žodžius ir frazes, kuriais mokoma pirmųjų Evangelijos principų ir apeigų. Raštų studijavimo žurnale užrašykite kiekvieno Apaštalų darbų 2 skyriaus 38 eilutės žodžio pirmąją raidę (pavyzdžiui, P j a: A, i k t…). Tada naudodamiesi tuo, ką užrašėte, išmokite šią Raštų įvaldymo ištrauką mintinai. Tol kartokite šią eilutę, kol galėsite ją pasakyti mintinai. Įsivaizduokite, jog kviečiate ką nors krikštytis, kad tas žmogus galėtų savo gyvenime mėgautis Šventosios Dvasios dovana.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Apaštalų darbų 2 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: