Mato 27:50–66; Luko 23:55–56; Jono 19:39–40

Pagarba Gelbėtojui ir meilės Jam rodymas

nukryžiuoto Kristaus kūnas, suvyniotas į baltą laidojimo audinį

Jėzui mirus, „žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti“ (Mato 27:51), o šventykloje įvyko dar reikšmingesnis įvykis: uždanga į Šventų švenčiausiąją buvo perplėšta į dvi dalis. Po Gelbėtojo mirties Jo mokiniai įdėjo daug pastangų, kad gautų Jo kūną ir rūpestingai paruoštų jį laidojimui. Šios pamokos tikslas – padėti jums suprasti ir apmąstyti, ką Jėzus Kristus padarė dėl jūsų ir ką galite daryti, kad parodytumėte Jam pagarbą ir dėkingumą.

Mirusiųjų pagerbimas

Skirtingų kultūrų žmonės skirtingai prisimena ir pagerbia mirusį žmogų. Pagalvokite apie mylimą žmogų, kuris mirė, arba pagalvokite, kaip jaustumėtės, jei mirtų jums artimas žmogus.

• Ką visuomet norite (ar norėtumėte) atsiminti apie savo mylimą žmogų?

• Kaip pagerbiate mirusius arba parodote jiems meilę?

Šios pamokos Raštų ištraukose aprašoma Gelbėtojo mirtis ant kryžiaus ir iškart po jos vykę įvykiai. Akimirką apmąstykite toliau pateiktus klausimus:

• Kaip būtumėte jautęsi, jei būtumėte matę Jėzaus mirtį?

• Ką dabar jaučiate dėl Jo mirties?

• Kaip norėtumėte Jį prisiminti ir pagerbti?

Studijuodami šiandien prašykite Šventosios Dvasios nurodymų, kad ji padėtų jums sužinoti, kaip galite prisiminti Gelbėtoją, Jį pagerbti ir parodyti Jam meilę.

Šventyklos uždangos simbolika

Jėzaus mirties metu vyko žemės drebėjimas ir kitos fizinės apraiškos, įskaitant šventyklos griūtį. Perskaitykite Mato 27:50–51 ir pasižymėkite Mato užrašytas detales apie šventyklą.

Paprastas šventyklos plano su uždanga brėžinys

Senovinėje šventykloje buvo du kambariai, kuriuos skyrė uždanga. Kartą per metus, Apmokėjimo dieną, aukštasis kunigas išeidavo iš Šventosios vietos pro šventyklos uždangą ir įžengdavo į Šventų švenčiausiąją. Šis kambarys simbolizavo Dievo viešpatavimą. Šioje patalpoje aukštasis kunigas ant aukuro šlakstė aukos už nuodėmes kraują, kad išpirktų Izraelio nuodėmes (žr. Kunigų 16 skyrių).

• Ką gali simbolizuoti uždangos į Šventų švenčiausiąją perplyšimas?

Vyresnysis Briusas R. Makonkis (1915–1985) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino simbolinę šio įvykio reikšmę.

Vyresnysis Briusas R. Makonkis

Šventų švenčiausioji dabar atvira visiems, ir visi per apmokantį Avinėlio kraują gali įžengti į šventų švenčiausiąją iš visų vietų – į tą karalystę, kur yra amžinasis gyvenimas. […] [Visi žmonės] įgyja teisę pereiti per uždangą į Viešpaties akivaizdą ir paveldėti visišką išaukštinimą.

(Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:830)

Iš Mato 27:51 aprašytų įvykių sužinome, kad Jėzus Kristus suteikė mums visiems galimybę sugrįžti pas Dangiškąjį Tėvą ir tapti panašiems į Jį. Apaštalas Paulius taip pat mokė, kad uždangos perplyšimas taip pat iliustruoja šią tiesą (žr. Hebrajams 10:19–20).

Pagalvokite, kokią kainą sumokėjo jūsų Gelbėtojas, kad praskleistų uždangą ir leistų jums sugrįžti į Jo Tėvo karalystę.

1. Į savo studijavimo žurnalą įrašykite toliau nurodytus dalykus.

Užrašykite keletą būdų, kaip Gelbėtojas padėjo jums asmeniškai augti, tobulėti ir tapti panašesniems į Dangiškąjį Tėvą, kad galiausiai galėtumėte sugrįžti Jo akivaizdon.

Jėzaus mokiniai Jį pagerbia

Kai Jėzus mirė, Jo mokiniai stengėsi Jį prisiminti ir pagerbti. Paskaitykite apie tai, kaip kai kurie mokiniai rodė savo meilę Jėzui.

• Mato 27:57–60: Juozapas iš Arimatėjos, turtingas mokinys ir Sinedriono, aukščiausios žydų valdančiosios tarybos, narys

• Jono 19:39–40: Nikodemas, fariziejus ir Sinedriono narys

• Luko 23:55–56: Marija Magdalietė ir kitos moterys

Toliau pateikta informacija gali jums padėti geriau suprasti šių mokinių veiksmus.

Sodo kapas, Jeruzalė, Izraelis

Juozapas iš Arimatėjos, nors ir nebuvo prisiekęs Kristaus sekėjas, parodė užuojautą ir drąsą reikalaudamas Jėzaus kūno. Kapas, arba kapavietė, kurią Juozapas parūpino Gelbėtojo kūnui, buvo iškastas iš akmens, tikėtina, tai kainavo daug lėšų.

mira

Mira – tai aromatiniai sakai, naudojami mirusiojo kūnui paruošti. Nikodemo atneštas miros ir aliejų mišinys Gelbėtojo kūnui patepti buvo panašus į tą, kuris buvo naudojamas karališkose laidotuvėse.

Kristaus kūnas paguldytas kape

Moterys paruošė smilkalų ir kvapiųjų tepalų, kad baigtų ruošti Jėzaus kūną, nes Jo laidotuvės buvo rengiamos skubiai.

• Ką šių žmonių veiksmai rodo apie jų jausmus Gelbėtojui?

Parodykite savo meilę Gelbėtojui

Nors Gelbėtojas fiziškai nėra su mumis, vis tiek galime rasti būdų parodyti Jam savo meilę.

2. Savo studijavimo žurnale atlikite toliau nurodytas užduotis:

Parašykite arba nupieškite vieną ar kelis veiksmus, kuriuos, jūsų manymu, turėtumėte daryti, kad pagerbtumėte Gelbėtoją ir parodytumėte Jam savo meilę. Kaip ir Juozapui iš Arimatėjos, Nikodemui, Marijai Magdalietei ir kitoms moterims, tai gali reikšti auką.

Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?

Ką Gelbėtojas padarė dėl manęs?

Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros apibendrino tai, ką Gelbėtojas padarė dėl kiekvieno iš mūsų:

Prezidentas Dalinas H. Ouksas

Pagal mūsų Dangiškojo Tėvo planą Jis „sukūr[ė] dangus ir žemę“ (Doktrinos ir Sandorų 14:9), kad kiekvienas iš mūsų galėtų įgyti mirtingojo gyvenimo patirtį, kurios mums reikia siekiant dieviškojo likimo. Jėzaus Kristaus Prisikėlimas, kaip Tėvo plano dalis, nugalėjo mirtį, kad užtikrintų kiekvienam iš mūsų nemirtingumą. Jėzaus Kristaus apmokančioji auka kiekvienam iš mūsų suteikia galimybę atgailauti dėl savo nuodėmių ir grįžti švariems į savo dangiškuosius namus. Jo įsakymai ir sandoros rodo mums kelią ir Jo kunigystė suteikia įgaliojimą atlikti apeigas, kurios būtinos tam likimui pasiekti. O mūsų Gelbėtojas noriai patyrė visus mirtingojo gyvenimo skausmus ir silpnybes, kad žinotų, kaip sustiprinti mus mūsų suspaudimuose.

(Dalinas H. Ouksas, „Ką Gelbėtojas dėl mūsų padarė?“, 2021 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Kokiais būdais galiu parodyti savo meilę Gelbėtojui?

Sesuo Bekė Kreiven iš Merginų organizacijos visuotinės prezidentūros pareiškė:

Sesuo Rebeka L. Kreiven

Jeigu Jį mylime taip, kaip sakome, ar negalėtume tos meilės parodyti dar stropiau gyvendami pagal Jo įsakymus?

Stropiai gyventi pagal Evangeliją nereiškia, kad būtina būti šaltam arba arogantiškam. Tai reiškia savo mintimis ir elgesiu parodyti, kad esame verti būti Jėzaus Kristaus mokiniais. Mąstydami apie skirtumą tarp stropaus ir atsainaus gyvenimo pagal Evangeliją galime apsvarstyti šiuos klausimus:

Ar kas savaitę per šabą stropiai garbiname ir ruošiamės priimti sakramentą?

Ar galime stropiau melstis ir studijuoti Raštus arba „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms?

Ar stropiai garbiname šventykloje, ar stropiai ir sąmoningai gyvename pagal sandoras, sudarytas per krikštą ir šventykloje? Ar rūpinamės savo išvaizda ir kukliai rengiamės, ypač šventose vietose ir šventomis aplinkybėmis? Ar stropiai nešiojame šventus šventyklos apdarus? O gal dėl pasaulio madų žiūrime į tai atsainiau?

Ar stropiai tarnaujame ir vykdome savo pašaukimus Bažnyčioje, o gal abejingai ir atsainiai priimame pašaukimą tarnauti?

Rūpestingai ar atsainiai renkamės, ką skaityti ir žiūrėti per televiziją ir savo mobiliuosiuose įrenginiuose? Ar paisome, ką kalbame? O gal atsainiai priimame bjaurastis ir vulgarumą?

Knygelėje Jaunimo stiprybės vardan aprašyti standartai, kurie, kai jais stropiai vadovaujamasi, atneša gausius palaiminimus ir padeda mums išlikti sandoros kelyje.

(Bekė Kreiven, „Stropiai ar atsainiai“, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)