27 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Apreiškimas apie kunigystę
„27 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Apreiškimas apie kunigystę“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„27 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
Paveikslėlis
šeima, stovinti priešais šventyklą
27 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Apreiškimas apie kunigystę
Ar kada nors galvojote arba galbūt jūsų kas nors prašė paaiškinti, kodėl afrikietiškos kilmės juodaodžiams pastarųjų dienų šventiesiems kurį laiką buvo neleidžiama būti įšventintiems į kunigystę ir gauti šventyklos apeigas? Studijuodami raskite, ką žinome ir ko nežinome apie kunigystės ir šventyklos ribojimus. Suraskite tiesas, kurios gali padėti jums geriau suprasti šią temą ir ją paaiškinti kitiems parodant tikėjimą.
1 dalis
Ką žinome apie kunigystės ir šventyklos ribojimų ištakas?
„Mormono Knyga moko, kad „Dievui visi yra vienodi“, tiek juodi, tiek balti, tiek vergai, tiek laisvi, tiek vyrai, tiek ir moterys (žr. 2 Nefio 26:33). Bažnyčios istorijoje visų rasių ir etninių grupių žmonės daugybėje šalių būdavo krikštijami ir gyveno kaip ištikimi Bažnyčios nariai. Džozefo Smito laikais keli juodaodžiai Bažnyčios nariai vyrai buvo įšventinti į kunigystę. Bažnyčios istorijos pradžioje jos vadovai liovėsi suteikinėti kunigystę afrikiečių kilmės juodaodžiams vyrams. Bažnyčios užrašuose šis pasirinkimas nėra paaiškintas“ (2 oficialaus pareiškimo įžanga).
Elaidžas Eibelis buvo vienas iš keleto juodaodžių vyrų, įšventintų į kunigystę ankstyvojoje Bažnyčios istorijoje.
Tuo metu juodaodžiams vyrams ir moterims taip pat buvo neleidžiama gauti šventyklos apeigų, tačiau buvo leidžiama pasikrikštyti ir gauti Šventosios Dvasios dovaną. Nors daug ko nežinome apie kunigystės ir šventyklos apribojimų kilmę, pastarųjų dienų pranašai, įskaitant Brigamą Jangą, Deividą O. Makėjų ir Haroldą G. Ly, mokė, kad ateis laikas, kai visi verti Bažnyčios vyrai, nepaisant rasės, galės gauti visus Evangelijos palaiminimus (žr. “The Long-Promised Day,” Ensign, June 2018, 34).
Bėgant metams kai kurie Bažnyčios vadovai ir nariai kūrė prielaidas, dėl kokių priežasčių buvo pradėta riboti kunigystę ir šventyklos apeigas. Tačiau tie teiginiai tėra nuomonės ir neatspindi Bažnyčios doktrinos.
Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros tuo metu, kai buvo paskelbta apie kunigystės ribojimų panaikinimą, dar nebūdamas apaštalu pasakė, ką jautė prieš tai, kai buvo gautas ribojimus panaikinęs apreiškimas:
Paveikslėlis
Prezidentas Dalinas H. Ouksas
Mačiau skausmą ir neviltį, kurią patyrė apribojimus kentę […] ir paaiškinimo ieškoję žmonės. Studijavau tuometines ribojimo priežastis ir dėl nė vienos iš jų nejutau tiesos patvirtinimo. Pamaldžiai studijuodamas sužinojau, kad paprastai Viešpats retai paaiškina įsakymų ir nurodymų Savo tarnams priežastis. Nusprendžiau būti ištikimas mūsų pranašams vadovams ir melstis, – kaip pažadėta nuo pat pradžių, kai buvo paskelbti apribojimai, – kad išauštų diena, kai visi galės mėgautis kunigystės ir šventyklos palaiminimais. (“President Oaks Remarks at Worldwide Priesthood Celebration,” Be One—A Celebration of the Revelation on the Priesthood, June 1, 2018, newsroom.ChurchofJesusChrist.org)
2 dalis
Kokios aplinkybės paskatino Viešpaties apreiškimą, dėl kurio kunigystė tapo prieinama kiekvienam vertam Bažnyčios nariui vyrui, o šventyklos palaiminimai pasiekiami kiekvienam vertam nariui?
1964 m. Džozefas Viljamas Bilis Džonsonas iš Keip Kousto, Ganos, perskaitęs Mormono Knygą ir kitą jam duotą Bažnyčios literatūrą, gavo liudijimą apie sugrąžintąją Evangeliją. Brolis Džonsonas ir kiti, prisidėję prie Bažnyčios, prezidentui Deividui O. Makėjui siuntė laiškus prašydami, kad misionieriai būtų atsiųsti į Afriką ir pakrikštytų jį ir kitus, su kuriais jis pasidalijo Evangelija. Prezidentas Makėjus atsakė, kad misionieriai bus atsiųsti „Viešpaties pasirinktu laiku“, bet iki tol brolis Džonsonas turėtų ir toliau studijuoti Evangeliją ir padėti įtikėjusiems (iš E. Dale LeBaron, “Steadfast African Pioneer,” Ensign, Dec. 1999, 45–49).
Nors tuo metu brolis Džonsonas neturėjo galimybės būti pakrikštytas, jis drauge su kitais daugelį metų uoliai skleidė Evangelijos žinią Ganoje. Brolis Džonsonas suorganizavo keletą tikinčiųjų grupių ir reguliariai drauge pasninkaudavo melsdami, kad misionieriai atvyktų į jų šalį įsteigti tarp jų Bažnyčios (žr. Elizabeth Maki, “‘A People Prepared’: West African Pioneer Preached the Gospel before Missionaries,” history.ChurchofJesusChrist.org).
XX a. misionieriškam darbui plintant po pasaulį tūkstančiai kitų juodaodžių afrikietiškos kilmės žmonių, kaip ir tikintieji Ganoje, įgijo liudijimą apie sugrąžintąją Evangeliją. Bažnyčios vadovai buvo įkvėpti tų žmonių tikėjimo ir troško jiems kunigystės ir šventyklos palaiminimų (žr. 2 oficialų pareiškimą).
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas, būdamas Bažnyčios prezidentas, labai troško imtis klausimo dėl kunigystės ir šventyklos ribojimų. Jis prisiminė:
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
Žinojau, kad mūsų akiratyje buvo daugeliui Dievo vaikų labai svarbus dalykas. […] Kasdien santūriai ir rimtai nusiteikęs pats vienas pakildavau į aukštutinį šventyklos kambarį ir ten liedavau sielą, ir siūlydavau galimą programos įgyvendinimą. Norėjau vykdyti Jo valią. Pasakodavau Jam apie tai ir sakydavau: „Viešpatie, tenoriu to, kas teisu. […] Mes tik norime to, ko nori Tu, ir norime, kad tai vyktų tada, kai to nori Tu, bet ne anksčiau.“ […] Viešpats labai aiškiai man apreiškė, kas turi būti padaryta. (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 238–39)
Doktrinoje ir Sandorose rašoma: „Bažnyčios prezidentas Spenseris V. Kimbolas gavo apreiškimą ir 1978 m. birželio 1 d. Solt Leiko šventykloje jis buvo patvirtintas kitų Bažnyčios vadovų“ (2 oficialaus pareiškimo įvadas).
Savo viešame pranešime apie apreiškimą Pirmoji Prezidentūra pareiškė:
Mes ilgai ir atsidėję maldavome dėl tų mūsų ištikimų brolių, praleisdami daug valandų šventyklos viršutiniame kambaryje, prašydami Viešpaties dieviško vadovavimo.
Jis išgirdo mūsų maldas ir apreiškimu patvirtino, kad atėjo seniai pažadėta diena, kai kiekvienas ištikimas, vertas Bažnyčios vyras gali gauti šventą kunigystę su galia naudoti jos dievišką įgaliojimą ir mėgautis su savo mylimaisiais kiekvienu iš jos išplaukiančiu palaiminimu, įskaitant šventyklos palaiminimus. (2 oficialus pareiškimas)
Prezidentas Gordonas B. Hinklis, tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys, kai šis apreiškimas buvo gautas, paliudijo, kas tą dieną vyko šventykloje:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
Mes susivienijome maldoje švenčiausiomis aplinkybėmis. Prezidentas Kimbolas sukalbėjo maldą. […] Kambaryje tvyrojo pagarbi ir šventa atmosfera. Man atrodė, kad atsivėrė kanalas, jungiantis dangaus sostą ir klauptą, kur drauge meldėsi Dievo pranašas ir jo broliai. Ten buvo Dievo Dvasia. Šventosios Dvasios galia tam pranašui atėjo patikinimas, kad tai, ko jis meldė, buvo teisinga. […]
Visi žinojome, kad atėjo metas permainoms ir kad šis sprendimas atėjo iš dangaus. Atsakymas buvo aiškus. Tarp mūsų buvo tobula vienybė, mes visi patyrėme tą patį ir visi žinojome tą patį. (“Priesthood Restoration,” Ensign, Oct. 1988, 69–70)
Paveikslėlis
piktograma, užrašykite
Užsirašykite kilusias mintis
Kada jums teko matyti, kad Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai per apreiškimą Savo pranašams? Kokius Viešpaties įvestus pakeitimus, susijusius su tuo, kaip Viešpaties Bažnyčia vykdo savo misiją, matėte savo gyvenime? Jeigu įmanoma, peržiūrėkite visą arba dalį 1978 m. pranešimo apie kunigystę per visuotinę konferenciją ir užrašykite savo jausmus.
3 dalis
Kaip šis apreiškimas paveikė Bažnyčią ir žmones visame pasaulyje?
Sunkios dienos pabaigoje, maždaug vidurnaktį prieš miegą, brolis Bilis Džonsonas panoro įsijungti radiją. Klausydamasis jis išgirdo žinią, kad kunigystės ribojimas panaikintas. Jis prisimena: „Pašokau ir pradėjau verkti, ir su ašaromis akyse džiūgavau Viešpačiu, kad išaušo diena, kai Viešpats į Ganą ir kitus Afrikos kraštus atsiųs misionierius, suteiksiančius kunigystę. […] Išties buvau laimingas.“ Misionieriams atvykus į Ganą, jie rado grupę žmonių, kurie jau priėmė sugrąžintąją Evangeliją. Brolis Džonsonas drauge su maždaug 600 savo bendruomenės narių buvo pakrikštyti. „Jis tarnavo Keip Kousto skyriaus pirmuoju prezidentu, vėliau [brolis] Džonsonas tarnavo apygardos prezidentu, nuolatiniu misionieriumi ir Keip Kousto Ganos kuolo patriarchu“ (žr. Elizabeth Maki, “‘A People Prepared’: West African Pioneer Preached the Gospel before Missionaries,” history.ChurchofJesusChrist.org).
Daugiau informacijos galite rasti peržiūrėję vaizdo įrašą „Long-Promised Day“ (liet. „Seniai pažadėtoji diena“) (8:40), kuriame pamatysite Bilio Džonsono džiaugsmą, sužinojus apie apreiškimą, dėl kurio visi verti vyrai galės turėti kunigystę.
Vyresnysis Edvinas K. „Tedas“ Kenonas Jaun. krikštija Nigerijos atsivertusiuosius.
Dėl apreiškimo, kuriuo buvo pašalinti kunigystės ir šventyklos apeigų apribojimai, misionieriai mūsų dienomis skelbia Evangeliją daugelyje Afrikos šalių, tame žemyne buvo pastatytos šventyklos ir šimtai tūkstančių afrikietiškos kilmės juodaodžių atliko Evangelijos apeigas už save ir už savo mirusius protėvius. Šiandien juodaodžiai afrikietiškos kilmės nariai neįkainojamai prisideda prie Bažnyčios visame pasaulyje, drauge su kitais šventaisiais susivienydami ir siekdami tapti „viena Kristuje Jėzuje“ (Galatams 3:28).
Paveikslėlis
piktograma, apmąstykite
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Ko galite pasimokyti iš brolio Džonsono pasiryžimo priimti sugrąžintąją Evangeliją ir pagal ją gyventi, nors jam kurį laiką nebuvo leista turėti kunigystės ir gauti šventyklos palaiminimų?
