Gegužės 20–26. „Mes sudarėme sandorą su Juo.“ Mozijo 18–24
„Gegužės 20–26. Mes sudarėme sandorą su Juo. Mozijo 18–24“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai. Mormono Knyga, 2024 (2024)
„Gegužės 20–26. Mozijo 18–24“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai, 2024 (2024)
Paveikslėlis
Limhio žmonių pabėgimas
Minerva K. Tišert (1888–1976), „Karaliaus Limhio ir jo žmonių pabėgimas“, 1949–1951, tapyta aliejiniais dažais ant masonito, 90 x 120 cm. Brigamo Jango universiteto meno muziejus, 1969 m.
Pasakojimas apie Almą ir jo žmones Mozijo 18; 23–24 skyriuose parodo, ką reiškia „įeiti į Dievo kaimenę“ (Mozijo 18:8). Almos žmonės per krikštą „sudarė sandorą su [Dievu], jog tarnau[s] Jam ir vykdy[s] Jo įsakymus“ (Mozijo 18:10). Nors tai buvo asmeninis įsipareigojimas Dievui, tai taip pat siejosi su jų tarpusavio santykiais. Kelionė atgal pas Dangiškąjį Tėvą yra asmeniška, ir niekas už mus negali laikytis mūsų sandorų, tačiau tai nereiškia, kad esame vieni. Mums reikia vieniems kitų. Būdami Kristaus Bažnyčios nariai sudarome sandorą, kad tarnausime Dievui, pakeliui padėdami ir tarnaudami vieni kitiems, nešdami vieni kitų naštas (žr. Mozijo 18:8–10). Almos žmonės tikrai turėjo nešti naštas, lygiai kaip ir mes. Kad padėtų „lengvai nešti [mūsų] naštas“ (Mozijo 24:15), Viešpats mums parūpino šventųjų, pažadėjusių gedėti su mumis ir guosti mus, bendruomenę; tą patį mes pažadėjome daryti dėl jų.
Apsvarstykite, kokius stiprius jausmus Jėzui Kristui jautė tikintieji, aprašyti Mozijo 18 skyriuje. Mokytis apie Jį jie turėjo rinktis slapta, didžiai rizikuodami (žr. 3 eil.). O gavę progą parodyti savo atsidavimą per krikšto sandorą, jie „iš džiaugsmo plojo rankomis ir šaukė: Tai mūsų širdžių troškimas!“ (Mozijo 18:11).
Šių eilučių skaitymas gali būti gera proga apmąstyti, kiek jums svarbios jūsų sandoros. Studijuodami Mozijo 18:8–14, apsvarstykite maždaug tokius klausimus:
Ką iš šių eilučių sužinote apie savo pažadus, duotus per krikštą? Ką Dievas žada jums? (žr. 10, 13 eil.).
Kaip sandora tarnauti Dievui yra susijusi su mūsų pastangomis tarnauti kitiems? (žr. 8–9 eil.).
Ką jums reiškia „būti Dievo liudytojais“? (9 eil.).
Kaip krikšto sandoros laikymasis jums padeda būti „pripildyt[iems] Dvasios“? (Mozijo 18:14). Kaip Dvasia jums padeda laikytis sudarytos sandoros?
Atsakymai į šiuos klausimus gali paskatinti jus apmąstyti, kodėl Dievui yra svarbios sandoros ir apeigos. Įžvalgų galite rasti vyresniojo Gerito V. Gongo kalboje „Sandorinė bendrystė“ (2019 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) arba prezidentės Džinos B. Bingam kalboje „Sandoros su Dievu stiprina, saugo ir ruošia mus amžinajai šlovei“ (2022 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Kodėl esate dėkingi už sandoras? Ką darote, kad laikytumėtės savo pažadų?
Mokykite tiesos iš Raštų ir pastarųjų dienų pranašų žodžių. Mokydami – ir mokydamiesi – atminkite, kad vienas geriausių būdų stiprinti tikėjimą į Kristų – tai sutelkti dėmesį į Raštus ir pastarųjų dienų pranašų žodžius (žr. Mozijo 18:19).
Dievas savo žmonėms įsako susirinkti, organizuotis ir būti vieningiems.
Kartais žmonės svarsto, kodėl reikia bažnyčios. Ištirkite Mozijo 18:17–31 ir išsiaiškinkite, kokią naudą Almos žmonės gavo susirinkę į „Kristaus bažnyčią“ (Mozijo 18:17). Kokius matote panašumus tarp Jėzaus Kristaus Bažnyčios Almos dienomis ir mūsų laikais?
Ką atsakytumėte draugui ar šeimos nariui, netikinčiam, kad organizuota bažnyčia yra būtina? Kodėl esate dėkingi už tai, kad priklausote Jėzaus Kristaus Bažnyčiai?
Apgalvokite, ką galėtumėte daryti, kad savo apylinkės ar skyriaus nariams padėtumėte būti „sujungt[iems] vienybe ir meile“? (Mozijo 18:21).
Tiek Limhio, tiek Almos žmonės papuolė į vergiją, nors ir skirtingomis aplinkybėmis. Ko galite pasimokyti lygindami Limhio žmonių istoriją (žr. Mozijo 19–22 skyrius) su Almos žmonių istorija (žr. Mozijo 18; 23–24 skyrius)? Tai darydami ieškokite principų, kuriuos galėtumėte pritaikyti savo gyvenime. Pavyzdžiui, ką reiškia „palaipsniui klestėti“? (Mozijo 21:16). Kaip galite taikyti šį principą savo gyvenime?
Nors Alma ir jo žmonės atgailavo už savo nuodėmes, tačiau vis vien papuolė į vergiją. Jų istorija parodo, kad pasikliovimas Viešpačiu ir sandorų laikymasis ne visada pašalina sunkumus, tačiau tai padeda tuos sunkumus įveikti. Skaitydami Mozijo 23:21–24 ir 24:8–17 atkreipkite dėmesį į žodžius, kurie gali padėti jums išmokti kliautis Viešpačiu bet kokiomis aplinkybėmis.
Taip pat žr. Deivido A. Bednario kalbą „Lengvai neškime savo naštas“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
Vienas iš svarbių būdų padėti vaikams pasiruošti krikštui – tai mokyti juos apie sandorą, kurią jie sudarys per krikštą. To mokyti galėtumėte paprasčiausiai rodydami paveikslėlį, kuris yra šios savaitės pamokos plano pabaigoje, ir drauge su jais skaidydami apie tą sandorą Mozijo 18:9–10. Galbūt vertėtų pasiūlyti kuriam nors jau pasikrikštijusiam vaikui apie šią sandorą pamokyti mažesnius vaikus. Vaikams galėtų patikti istorija apie jūsų krikštą. Kaip sandoros su Dievo laikymasis palaimino jūsų gyvenimą?
Pasikrikštijusiems vaikams galėtų padėti dažnas priminimas apie jų sudarytą ir kas savaitę per sakramentą atnaujinamą sandorą. Galbūt vaikai galėtų palyginti krikšto sandorą, aprašytą Mozijo 18:8–10, su sakramento maldomis (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77, 79). Ką galime padaryti, kad sakramentas būtų ypatingas ir pagarbus įvykis, koks buvo mūsų krikštas?
Per krikštą tampu Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu.
Ar vaikai žino, ką reiškia būti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu? Galbūt vertėtų padėti jiems rasti paveikslėlių, iliustruojančių tai, ką darė Bažnyčios nariai, aprašyti Mozijo 18:17–28. Pavyzdžiui, paveikslėliai, vaizduojantys įšventinimą į kunigystę ir dešimtinės mokėjimą (Evangelijos paveikslų knyga, 106, 113 pav.), galėtų iliustruoti 18 ir 27–28 eilutes. Pasakykite jiems, jog jaučiatės dėkingas (-a), kad esate Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys (-ė).
Padėdami vaikams jaustis „sujungt[ie]ms vienybe ir meile“ (Mozijo 18:21) padėsite jiems visą gyvenimą išlaikyti ryšį su Bažnyčia. Galbūt vertėtų paprašyti vaikų perskaityti Mozijo 18:17–28. Ką Kristaus Bažnyčios nariai Almos dienomis darė, kad rodytų meilę ir paslaugumą vieni kitiems? Kaip galime tai padaryti savo apylinkėje, skyriuje ar bendruomenėje? Šią žinią galėtų sustiprinti dainelė apie meilę, pvz., „Aš bendrausiu su tavim“ (Vaikiškų dainelių knyga, 78).
Paprasta pamokėlė su vaizdinėmis priemonėmis gali padaryti pamoką įsimintinesnę. Galbūt vertėtų pripildyti krepšį sunkių daiktų (simbolizuojančių naštas) ir pasiūlyti kuriam nors vaikui palaikyti šį krepšį. Drauge su vaikais perskaitykite Mozijo 24:8–17 ir paprašykite jų iš krepšio pašalinti vieną daiktą kas sykį, kai išgirsta, ką Alma ir jo žmonės darė, kad, nešdami naštas, sulauktų Dievo pagalbos. Tada galėtumėte su jais aptarti, kaip Dangiškasis Tėvas gali palengvinti mūsų naštas, kai siekiame Jo pagalbos.