Almos 51–52

Teankumas

Savo žmonių gynimas

stovykloje Teankumas kalbasi su vadu Moroniu

Teankumas buvo vienas iš vyriausiojo vado Moronio kariuomenės vadų. Jis stengėsi apginti nefitų miestus nuo lamanitų.

Almos 50:35; 52:19

Amalikijas ir apsiginklavę lamanitų kariai

Amalikijas buvo nefitas, tapęs lamanitų karaliumi. Jis norėjo valdyti ir nefitus. Jis užpuolė nefitus ir užėmė daug miestų.

Almos 47:1, 35; 48:1–4; 51:23–28

nefitų kariuomenė

Teankumo kariuomenė nužygiavo sustabdyti Amalikijo kariuomenės, kad ši neužpultų nefitų miestų.

Almos 51:28–30

saulei leidžiantis kariuomenės susitiko

Kariuomenės kovėsi visą dieną. Teankumas ir jo kariuomenė kovėsi galingiau ir geriau nei Amalikijo kariuomenė. Tačiau nė viena kariuomenė nelaimėjo. Kai sutemo, abi kariuomenės nustojo kovoti, kad galėtų pailsėti.

Almos 51:31—32

Teankumas sėdi prie laužo

Tačiau Teankumas nėjo ilsėtis. Jis ir jo tarnas slapta nuvyko į Amalikijo stovyklą.

Almos 51:33

mėnulio šviesoje Teankumas stovi prie Amalikijo palapinės

Teankumas įsėlino į Amalikijo palapinę. Jis nužudė Amalikiją šiam dar nespėjus pabusti. Tada Teankumas grįžo į savo stovyklą ir liepė savo kareiviams būti pasiruošusiems kovai.

Almos 51:33–36

lamanitai pabunda ir atrodo išsigandę

Pabudę lamanitai pamatė, kad Amalikijas negyvas. Jie taip pat pamatė, kad Teankumas ir jo kariuomenė yra pasiruošę kovai.

Almos 52:1

lamanitai bėga nuo Teankumo kariuomenės

Lamanitai išsigando ir pabėgo. Dėl Teankumo plano lamanitai taip išsigando, kad nebedrįso pulti kitų nefitų miestų. Dabar Teankumas turėjo laiko padaryti nefitų miestus saugesnius. Jis sunkiai dirbo, kad apsaugotų savo žmones. Jis sugebėjo apsaugoti daug nefitų miestų.

Almos 52:2–10