„Štai, aš esu stebuklų Dievas“
Daug yra stebuklų ir ženklų tarp Jėzaus Kristaus pasekėjų šiais laikais, jūsų gyvenime ir manajame.
Mano brangūs broliai ir seserys, kokia privilegija stovėti prieš jus šiandien. Kartu su tais, kurie jau kalbėjo šioje konferencijoje, liudiju jums, kad Jėzus Kristus gyvena. Jis vadovauja Savo Bažnyčiai, kalba Savo pranašui prezidentui Raselui M. Nelsonui ir myli visus Dangiškojo Tėvo vaikus.
Šį Velykų sekmadienį minime Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo,1 Galingojo Dievo, Ramybės kunigaikščio2, prisikėlimą. Jo Apmokėjimas, apvainikuotas Jo prisikėlimu praėjus trims dienoms po palaidojimo skolintame kape, išlieka didžiausias stebuklas žmonijos istorijoje. „Nes štai, – skelbė Jis, – aš esu Dievas; ir esu stebuklų Dievas.“3
„Argi stebuklai liovėsi dėl to, kad Kristus pakilo į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje?“4 – Mormono Knygoje klausia pranašas Mormonas. Jis atsako: „Ne; ir angelai nesiliovė tarnauti žmonių vaikams.“5
Po nukryžiavimo Viešpaties angelas pasirodė Marijai ir kelioms kitoms moterims, nuėjusioms prie kapo patepti Jėzaus kūno. Angelas pasakė:
„Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?“6
„Jo čia nėra! Jis prisikėlė.“7
Mormono Knygos pranašas Abinadis apie tą stebuklą skelbė:
„Ir jeigu Kristus nebūtų prisikėlęs iš mirusiųjų, […] negalėtų būti prisikėlimo.
Bet yra prisikėlimas, todėl kapas neturi pergalės, ir mirties geluonis prarytas Kristuje.“8
Stebuklingi Jėzaus Kristaus veiksmai privertė pirmuosius mokinius sušukti: „Kas jis toks, kad įsakinėja net vėjams ir vandeniui, ir tie Jo klauso?!“9
Ankstyvieji apaštalai, sekdami Jėzų Kristų ir girdėdami Jį mokant Evangelijos, matė daug stebuklų. Jie matė, kad „aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija“10.
Daug yra stebuklų ir ženklų tarp Jėzaus Kristaus pasekėjų šiais laikais, jūsų gyvenime ir manajame. Stebuklai tai dieviški veiksmai, beribės Dievo galios apsireiškimai ir pasireiškimai bei patvirtinimai, kad Jis yra „tas pats vakar, šiandien ir per amžius“11. Jėzus Kristus, kuris sukūrė jūras, gali jas nuraminti; Jis, kuris suteikė regėjimą aklajam, gali pakelti mūsų žvilgsnius į dangų; Jis, kuris apvalė raupsuotuosius, gali išgydyti mūsų negalias; Jis, kuris išgydė negalintį vaikščioti vyrą, gali pašaukti mus pakilti sakydamas: „Ateik ir sek pakui mane.“12
Daugelis iš jūsų matėte stebuklų – daugiau, nei suvokiate. Jie gali atrodyti nežymūs, palyginus su stebuklu, kai Jėzus prikėlė mirusįjį. Bet ne didumas, o tik tai, kad jis kyla iš Dievo, išskiria stebuklą. Kai kurie mano, kad stebuklai yra tiesiog sutapimai arba sėkmės reikalas. Tačiau pranašas Nefis pasmerkė tuos, kurie „niekina Dievo galią ir stebuklus ir skelbia sau savo pačių išmintį ir savo pačių mokslą, kad galėtų gauti pelną“13.
Stebuklus dieviška galia daro Tas, kuris yra „galingas išgelbėti“14. Stebuklai tai Dievo amžinojo plano priedai; stebuklai tai gelbėjimo lynas iš dangaus į žemę.
Praeitą rudenį mudu su seserimi Resband keliavome į Gošeną Jutoje, į pasaulinę vakaronę „Veidas į veidą“, transliuojamą daugiau nei 600 tūkst. žmonių 16 skirtingų kalbų.15 Programos dėmesio centre buvo Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimo įvykiai ir jaunų suaugusiųjų iš viso pasaulio pateikti klausimai. Mudu su seserimi Resband asmeniškai apžvelgėme klausimus; jie suteikė mums progą paliudyti apie Džozefą Smitą kaip Dievo pranašą, apreiškimo galią mūsų gyvenime, besitęsiantį Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimą ir mūsų branginamus įsakymus ir tiesas. Daugelis šiandien besiklausančių dalyvavo tame nuostabiame renginyje.
Pagal pradinį planą transliacija turėjo vykti iš Šventosios giraitės šiaurinėje Niujorko valstijos dalyje, kaip Džozefas Smitas liudijo: „Pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!”16 Tai, broliai ir seserys, buvo stebuklas.
Pasaulinė pandemija privertė mus perkelti transliaciją į Gošeną Jutoje, kur Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia filmavimui atkūrė senosios Jeruzalės dalį. Mudu su seserimi Resband buvome vos už kelių kilometrų nuo Gošeno tą sekmadienio vakarą, kai pastebėjome nuo mūsų kelionės tikslo pusės kylančius tirštus dūmus. Regione siautėjo gaisras ir mes nerimavome, kad tai gali sukelti grėsmę transliacijai. Ir tikrai, likus dvidešimčiai minučių iki 18 valandos, kada turėjome pradėti transliaciją, visame komplekse dingo elektra. Nėra elektros! Nėra transliacijos. Buvo vienas generatorius, kurį, kai kurių nuomone, galėjome užvesti, bet nebuvo garantijos, kad jo galingumo pakaks visai naudojamai sudėtingai įrangai.
Visi programos dalyviai, įskaitant vedėjus, muzikantus ir technikus – netgi 20 jaunų suaugusiųjų iš mūsų giminaičių – be paliovos rūpinosi tuo, kas bus toliau. Pasitraukiau atokiau nuo jų ašarų ir sumaišties ir meldžiau Viešpaties stebuklo. „Dangiškasis Tėve, – aš meldžiau, – retai prašau stebuklo, tačiau prašau jo dabar. Šis susirinkimas turi įvykti visiems mūsų jauniems suaugusiesiems visame pasaulyje. Mums reikia, kad elektra veiktų, jeigu tokia būtų Tavo valia.“
Septynios minutės po 18 valandos elektra atsirado taip pat staiga, kaip buvo dingusi. Viskas pradėjo veikti, nuo muzikos ir mikrofonų iki vaizdo ir transliacijos įrangos. Galėjome iš karto pradėti. Patyrėme stebuklą.
Kai mudu su seserimi Resband vėliau tą vakarą važiavome automobiliu namo, prezidentas ir sesuo Nelson parašė mums tokią žinutę: „Ronai, norime, kad žinotum, jog vos tik išgirdome, kad dingo elektra, meldėme stebuklo.“
Pastarųjų dienų Raštuose yra parašyta: „Nes aš, Viešpats, ištiesiau savo ranką, kad paleisčiau darban dangaus galias; dabar jūs negalite to matyti, bet dar maža valandėlė ir jūs tai matysite, ir žinosite, kad aš esu ir kad aš ateisiu ir viešpatausiu su savo liaudimi.“17
Būtent tai ir nutiko. Viešpats ištiesė Savo ranką ir elektra atsirado.
Stebuklai yra daromi tikėjimo galia, kaip praeitoje sesijoje mus galingai mokė prezidentas Nelsonas. Pranašas Moronis mokė žmones: „Jei tarp žmonių vaikų nėra tikėjimo, Dievas negali padaryti jokio stebuklo tarp jų. Todėl jis neparodė savęs, kol jie nepanaudojo savo tikėjimo.“
Jis tęsė:
„Štai būtent dėl Almos ir Amuleko tikėjimo kalėjimas griuvo žemėn.
Štai būtent Nefio ir Lehio tikėjimas sukėlė lamanitų permainą, tad jie buvo pakrikštyti ugnimi ir Šventąja Dvasia.
Štai būtent Amono ir jo brolių tikėjimas padarė tokį didelį stebuklą tarp lamanitų. […]
„Ir niekas niekada nepadarė stebuklų, kol nepanaudojo savo tikėjimo; taigi pirma jie įtikėdavo Dievo Sūnų.“18
Prie tų Raštų ištraukų galėčiau pridurti: „Tai dėl tikėjimo uolių jaunų suaugusių atlikėjų, transliacijos specialistų, Bažnyčios vadovų ir narių, apaštalo ir Dievo pranašo, kurie prašė tokio didelio stebuklo, elektros srovė buvo atstatyta nuošalioje filmavimo aikštelėje Gošene, Jutoje.“
Stebuklai gali įvykti kaip atsakymai į maldą. Jie ne visada būna tai, ko prašome arba ko tikimės, bet kai pasitikime Viešpačiu, Jis padės ir tai padarys teisingai. Jis pritaikys stebuklą tai akimirkai, kurią mums jo reikės.
Viešpats daro stebuklus, kad primintų mums Savo galią, Savo meilę mums, Savo įtaką iš dangaus mūsų mirtingojo gyvenimo patyrimams ir Savo troškimą mokyti to, kas yra vertingiausia. „Tas, kuris turi tikėjimą manimi, kad būtų išgydytas, – sakė Jis šventiesiems 1831 m., ir šis pažadas tebegalioja, – ir nėra paskirtas mirčiai, bus išgydytas.“19 Yra įstatymai, paskelbti danguje, ir mes visada esame jiems pajungti.
Kartais tikimės, kad per stebuklą bus išgydytas artimas žmogus, ištaisyta neteisybė ar suminkštinta pikto ar nusivylusio žmogaus širdis. Žiūrėdami į viską mirtingosiomis akimis norime, kad Viešpats įsikištų ir sutaisytų tai, kas yra sulūžę. Per tikėjimą stebuklai įvyks, nors nebūtinai jie įvyks mūsų norimu laiku ar atneš mūsų norimus rezultatus. Ar tai reiškia, kad esame mažiau ištikimi arba nenusipelnome Jo įsikišimo? Ne. Esame Viešpaties mylimi. Jis guldė už mus Savo gyvybę ir Jo Apmokėjimas toliau vaduoja mus iš naštų ir nuodėmės, jei atgailaujame ir artėjame prie Jo.
Viešpats mums priminė: „Mano keliai – ne jūsų keliai.“20 Jis kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu“21 – ilsėkitės nuo sielojimosi, nusivylimo, baimės, nepaklusnumo, susirūpinimo artimaisiais, prarastų ar sudužusių svajonių. Ramybė sumaištyje ar sielvarte yra stebuklas. Prisiminkite Viešpaties žodžius: „Argi aš nekalbėjau ramybės tavo protui tuo klausimu? Kokį didesnį liudijimą tu gali gauti, nei liudijimą iš Dievo?“22 Stebuklas yra tai, kad Jėzus Kristus, Didysis Jehova, Aukščiausiojo Sūnus, atsako ramybe.
Kaip pasirodydamas Marijai sode Jis kreipėsi į ją vardu, taip Jis kviečia mus panaudoti tikėjimą. Marija norėjo Jam tarnauti ir Juo rūpintis. Jo prisikėlimas nebuvo tai, ko ji tikėjosi, bet jis buvo pagal didįjį laimės planą.
„Nuženk nuo kryžiaus“23, – netikinčiųjų minia tyčiojosi iš Jo Kalvarijoje. Jis galėjo padaryti tokį stebuklą. Tačiau žinojo pabaigą nuo pradžios ir ketino laikytis Savo Tėvo plano. Turėtume nepamiršti to pavyzdžio.
Išbandymų akimirkomis Jis mums sako: „Žvelkite į žaizdas mano šone ir taip pat į vinių žymes mano rankose ir kojose; būkite ištikimi, laikykitės mano įsakymų, ir jūs paveldėsite dangaus karalystę.“24 Tai, broliai ir seserys, yra mums visiems pažadėtas stebuklas.
Šį Velykų sekmadienį mums minint Viešpaties prisikėlimo stebuklą, kaip Jėzaus Kristaus apaštalas nuolankiai meldžiuosi, kad jaustumėte Išpirkėjo galią savo gyvenime, kad į jūsų prašymus mūsų Dangiškajam Tėvui būtų atsakyta su ta meile ir pasišventimu, kuriuos Jėzus Kristus rodė savo tarnystėje. Meldžiuosi, kad būtumėte tvirti ir ištikimi visame, kas dar bus. Ir laiminu jus, kad jus aplankytų stebuklai, kokius mes patyrėme Gošene, – jei tokia bus Viešpaties valia. Dairykitės šių iš dangaus siųstų palaiminimų savo gyvenime, kai „ieško[te] šito Jėzaus, apie kurį rašė pranašai ir apaštalai, kad Dievo Tėvo ir taip pat Viešpaties Jėzaus Kristaus, ir apie juos liudijančios Šventosios Dvasios malonė būtų ir pasiliktų jumyse per amžius.“25 Jėzaus Kristaus vardu, amen.