„Pasinaudokite Jo stiprybe – dabar ir visada“, Jaunimo stiprybės vardan, 2024 m. kovas.
Stiprybė bet kuriuo metu
Pasinaudokite Jo stiprybe – dabar ir visada
Esate verti Jėzaus Kristaus stiprybės ir pagalbos.
Alekso Nabaumo iliustracijos
Įsivaizduokite, kad vaikštote po mišką ir sutinkate berniuką, kuris suklupo ir pargriuvęs įsipainiojo į nudžiūvusias šakas. Viena iš šakų per sunki, kad jis pats galėtų atsistoti.
Ar padėsite? O gal pirmiausia atsisėsite ir spręsite, ar jis vertas jūsų pagalbos?
Žinoma, kad padėsite! Mintis nesuteikti pagalbos, kol berniukas jos neužsitarnaus, jums net gali atrodyti absurdiška. Ir vis dėlto mes taip galvojame apie save, tik šiuo atveju mes tas vaikas, kuriam reikia pagalbos.
Esate verti išgelbėjimo
Kad ir kokio amžiaus būtumėte, esate vaikas, palyginti su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi. (Iš tiesų ir esate Dangiškojo Tėvo vaikas tiesiogine prasme.) Ir jūsų jėga – fizinė, emocinė, dvasinė ar protinė – yra niekis, palyginti su Jų. Dauguma mūsų pakankamai gerai supranta šią sąvoką. Tačiau kai suklumpame dėl kokios nors priežasties, pernelyg dažnai jaučiame, kad negalime kreiptis pagalbos, kol jos neužsitarnausime. Tai paprasčiausiai netiesa.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, tuometinis antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, kartą nagrinėjo palyginimą apie paklydusią avį iš Luko 15.
„Ar aviai reikia mokėti naudotis sudėtingu sekstantu, kad nustatytų savo koordinates?, – uždavė jis klausimą. – Ar jai reikia mokėti naudotis navigacijos sistema, kad rastų savo buvimo vietą? Ar ji privalo sugebėti sukurti programėlę, kuri iškviečia pagalbą? Ar aviai reikia rėmėjo pritarimo, kad Gerasis Ganytojas ateitų jai į pagalbą?
Ne. Tikrai ne! Avis verta dieviško išgelbėjimo vien todėl, kad ją myli Gerasis Ganytojas.
Palyginimas apie paklydusią avį man yra viena iš labiausiai viltį teikiančių Raštų ištraukų.“1
Kiekvienas iš mūsų gali paklysti dėl įvairių priežasčių. Ir kiekvieno iš mūsų dieviškoji pagalba gali jau laukti.
Visada galime gauti pagalbą
Pagalbą galime gauti ne tik tada, kai nusidedame, bet ir tada, kai stengiamės gyventi kuo geriau. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Nejau iki galo nesuvokiame stiprinančio Jo Apmokėjimo aspekto savo gyvenime ir klaidingai manome, jog turime nešti savo naštą vieni – sukandę dantis, naudodamiesi savo valios jėga, savidrausme ir akivaizdžiai ribotomis savo galimybėmis?
Viena yra žinoti, kad Jėzus Kristus atėjo į žemę, kad numirtų už mus. Bet taip pat turime pripažinti, kad Viešpats trokšta, per Savo Apmokėjimą ir Šventosios Dvasios galią, atgaivinti mus – ne tik vesti, bet ir stiprinti bei gydyti mus.“2
Esate verti Jo pagalbos! Nesvarbu, kokiu keliu neseniai ėjote, Jėzus Kristus yra pasiruošęs eiti tolesnę atkarpą su jumis.