„Kada nustosiu jausti kaltę ir gėdą?“, Jaunimo stiprybės vardan, 2024 m. kovas.
Stiprybė įveikti nuodėmę
Kada nustosiu jausti kaltę ir gėdą?
Kartais gali atrodyti, kad lengviau jaustis beviltiškam, nei jausti Gelbėtojo meilę jums, bet, kaip žinojo Nefis, taip neturi būti.
Kai ką nors padarote ne taip, gali kilti minčių, kad esate nevykėlis. Kad turėjote žinoti geriau. Kad nesate vertas meilės.
Giliai širdyje žinote, kad visa tai nėra tiesa. Jūs jau žinote apie savo, kaip Dievo sūnaus ar dukters, vertę ir žinote, kad atgaila yra tikra ir įmanoma. Vis dėlto, kai nusidedate ar suklystate, jums gali kilti pagunda bausti save labiau nei kas nors kitas, kai imate jausti kaltę ir gėdą.
Net kai kurie mūsų pamėgti Raštų veikėjai kartais taip jautėsi.
Net Nefis?
Parašęs apie savo tėvo mirtį, Nefis toliau rašė: „Tačiau nepaisant Viešpaties didžio gerumo, rodant man savo didžius ir nuostabius darbus, mano širdis sušunka: O koks apgailėtinas aš žmogus! Taip, mano širdis sielvartauja dėl mano kūno; mano siela liūdi dėl mano nedorybių. Aš esu apsuptas pagundų ir nuodėmių, kurios taip lengvai apninka mane. Ir kada aš noriu džiaugtis, mano širdis dejuoja dėl mano nuodėmių“ (2 Nefio 4:17–19).
Čia kalbame apie Nefį – tą patį žmogų, kuris iš Labano išgelbėjo skaistvario plokšteles, tyruose beveik iš nieko pasigamino lanką ir pastatė laivą, kurio niekada anksčiau nebuvo statęs. Jis turėjo liudijimą apie Viešpaties gerumą, tačiau net ir tada jis jautėsi netikėlis dėl savo nuodėmių ir silpnybių.
Tad ką mes turėtume daryti? Jei net mūsų Mormono Knygos didvyris grūmėsi su kaltės ir nepilnavertiškumo jausmais, ką galėtume daryti mes, kai imame jaustis panašiai?
Svarbiausia yra susitelkti į Jėzų Kristų
Tuo Nefio istorija nesibaigė. Nefiui svarbiausia buvo dėmesį nuo savęs nukreipti į Jėzų Kristų.
Kai Nefis sielvartavo, jis sakė: „Tačiau aš žinau, kuo pasitikėjau. Mano Dievas buvo mano ramstis“ (2 Nefio 4:19–20).
Pasikeitus mąstysenai, mūsų Raštų herojus nebegalvoja apie kančią dėl savo klaidų. Vietoj to jis džiūgauja savo Gelbėtoju! Nefis sako: „Džiūgauk, o mano širdie, ir šaukis Viešpaties, ir sakyk: O Viešpatie, aš per amžius šlovinsiu tave; taip, mano siela džiūgaus tavimi, mano Dieve ir mano išgelbėjimo uola“ (2 Nefio 4:30).
Jūs, kaip ir Nefis, galite per Jėzų Kristų atrasti gailestingumą, atleidimą ir ramybę. Galbūt manote, kad negalite suteikti sau malonės, bet yra Tas, kuris tai padarys. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakė: „Kristaus malonė siūlo mums ne tik išgelbėjimą nuo širdgėlos, nuodėmės ir mirties, bet ir išgelbėjimą nuo nesiliaujančios mūsų savikritikos.“1
Taigi, kai jausitės tokie prislėgti, kad nebematysite, kaip susidoroti su savo nuodėmėmis ir klaidomis, žinokite, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus niekada nenustojo jūsų mylėti. Susitelkite į Gelbėtoją, ir Jis padės jums įveikti ir nuodėmes, ir kaltę.