2022
Kagajano mieste, Filipinuose
2022 m. kovas


„Kagajano mieste, Filipinuose“, Jaunimo stiprybės vardan, 2022 m. kovas.

Kaip mes garbiname

Kagajano mieste, Filipinuose

Paveikslėlis
švyturys paplūdimyje

„Getty Images“ nuotrauka

Magandang araw! Kamusta?
(Tai reiškia „Laba diena! Kaip sekasi?“ tagalų kalba.)

Paveikslėlis
mergina

Mano vardas Agravainė L.

Paveikslėlis
šeima

Esu iš Kagajano, mažo miestelio Filipinuose. Gyvenu su savo prosenele ir proseneliu, senele, mama ir dviem sesėmis. Taip, mūsų šeima išties didelė. Tokios šeimos dažnos Filipinuose. Filipiniečiai garsėja stipriais šeimos ryšiais. Tai mano mėgstamiausia gyvenimo čia dalis. O tropinis oras tik dar vienas pliusas!

Paveikslėlis
žemėlapis

Aš labiausiai mėgstu skaityti žurnalus ir klausytis tinklalaidžių bei pakylėjančios muzikos. Man taip pat patinka rašyti laiškus sau ateityje, būsimam vyrui ir vaikams!

Studijavimas ir dalijimasis

Esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė ir man labiausiai patinka žinoti, kad priklausau tikrai Kristaus Bažnyčiai. Man patinka lankytis šventykloje, dalytis Evangelija ir su draugais lankyti seminariją. Labai daug iš viso to išmokstu.

Paveikslėlis
mergina šventykloje

Man kartais sunku ištverti iki galo. Tačiau stengiuosi kas vakarą studijuoti Raštus. Programa „Ateik ir sek paskui mane“ man labai padeda studijuoti asmeniškai! Man taip pat patinka skaityti jaunuolių pasakojimus Bažnyčios žurnaluose. Naudojuosi programėle „Evangelijos biblioteka“ („Gospel Library“), kad, nesvarbu, kur esu, kišenėje turėčiau įkvepiančių žodžių.

Dauguma mano mokyklos draugų yra Bažnyčios nariai. Anksčiau manydavau, kad tai reiškia, jog neturiu galimybių dalytis Evangelija. Bet vėliau supratau, kad dalytis Evangelija galima nebūtinai su kito tikėjimo žmonėmis. Man patinka dalytis liudijimu su savo geriausia drauge mokykloje, o ji taip pat yra narė!

Šabo diena

Mūsų namai toli nuo Bažnyčios, tad mudvi su sese suplanuojame laiką, kad nepavėluotume į susirinkimus.

Atsikeliame 4.00 val. ryto ir pėsčiomis nueiname pas tetą. Ji gyvena pakeliui į Bažnyčią. Jos namuose nusirengiame drabužius, su kuriais atėjome, ir apsirengiame sukneles. Po to iki Bažnyčios einame dar 30 minučių (arba kartais 25 minutes, jeigu einame labai greitai). Kadangi sekmadieniui pasiruošiame iš anksto, mes niekada nevėluojame! Na, beveik niekada. Kai lyja, kelias tampa tikra klampyne. Kartą taip smarkiai lijo, kad įklimpau ir negalėjau net pajudėti!

Paveikslėlis
šeima bažnyčioje

Atėjusios į bažnyčią, jaučiame, kad pastangos nebuvo bergždžios. Kalbėdama apie Evangeliją ir skleisdama gerąją žinią apie mūsų Gelbėtoją jaučiu ramybę ir džiaugsmą. Man patinka dalytis savo liudijimu kiekvieną pasninko ir liudijimų susirinkimą! Mano sekmadieninės mokyklos pamokos taip pat yra puiki vieta dalytis įžvalgomis apie Jėzaus Kristaus Evangeliją ir mokytis iš kitų.