Kaip išlaikyti trejopus išbandymus

Deividas Diksonas

Bažnyčios žurnalai

Gyvenime patiriame įvairius išbandymus, tačiau atsakymą visada randame atsigręžę į Dievą.

Juozapo broliai iš pavydo pardavė jį į vergiją ir savo tėvui pasakė, kad jį sudraskė žvėrys.

Juozapas iš Egipto galėjo užduoti daug klausimų, kodėl taip susiklostė jo gyvenimas. Šį mėnesį studijuosite jo gyvenimą, o štai čia trumpas aprašymas, kas jam nutiko:

Jo broliai jį pardavė į vergiją.
Kaip vergas, jis buvo melagingai apkaltintas mėginimu sugundyti šeimininko žmoną.
Po to jis dvejus ilgus metus buvo kalinamas.

Įsivaizduokite, kaip būtumėte jautęsi Juozapo vietoje. Mažų mažiausiai galėtų kilti pagunda klausti: „Kodėl aš? Ką padariau, kad to nusipelniau?“

Nors nenusikalto, Juozapas buvo įkalintas dvejiems ilgiems metams.

Trejopi išbandymai

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kartą mokė apie trijų rūšių išbandymus, su kuriais susiduriame šiame gyvenime:

1-os rūšies – išbandymai, kurie kyla dėl mūsų pačių nuodėmių ar klaidų.
2-os rūšies – išbandymai, kylantys dėl to, kad gyvename puolusiame pasaulyje, kuriame daug ligų ir puolusių žmonių.
3-ios rūšies – išbandymai, kuriuos Dievas leidžia mums patirti, kad galėtume augti.

Per išbandymus galime jausti pagundą klausti „Kodėl aš?“. Bet toks klausimas gali būti ne toks naudingas, kaip tikimės. Vyresnysis Maksvelas rašė, kad, nesvarbu, kodėl patiriame išbandymą, „rezultatas akivaizdžiai toks pat; Dievas leidžia mums patirti tokį išbandymą. Visgi Jis mums pažada, kad Jo malonės mums pakaks.“¹ Kitaip sakant, Dangiškasis Tėvas neleidžia mums patirti išbandymų neruošdamas pagalbos, kurią galime gauti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Juozapo pavyzdys

Dar kartą trumpai apžvelkime pirmą pagrindinį Juozapo išbandymą – jo broliai pardavė jį į vergiją.

Ar tai buvo 1-os rūšies išbandymas? Ar Juozapas pats tai prisišaukė? Na, ne. Jis nekaltai pasidalijo keliais savo pranašiškais sapnais su savo vyresniais broliais. Tie sapnai parodė, kad jis vieną dieną taps jų vadovu. Žinoma, jo vyresniems broliams tai nepatiko. Tiesą sakant, „jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų“ (Pradžios 37:8).

Juozapo vietoje galėtumėte galvoti: „Gailiuosi jiems papasakojęs savo sapnus!“

O gal tai buvo 2-os rūšies išbandymas? Ar Juozapo išbandymas kilo dėl to, kad jis gyveno puolusiame pasaulyje, kuriame gyvena kiti žmonės ir prastai naudojasi valios laisve? Galbūt. Vėlgi, Juozapas galėjo tiesiog krestelėti galvą ir galvoti, kad visos jo problemos kilo dėl brolių. Arba dėl to, kad Potifaro žmona melavo. Arba dėl tarno, kuris dvejus metus buvo užmiršęs faraonui papasakoti apie Juozapą, net po to, kai pažadėjo tai padaryti (žr. Pradžios 40:23).

O gal tai iš tiesų buvo 3-ios rūšies išbandymas? Kitaip sakant, ar Dievas leido Juozapui visa tai patirti, kad padėtų jam augti? Į šį klausimą pats Juozapas manė galįs atsakyti teigiamai. Kai galiausiai vėl pamatė savo brolius, jis tarė: „Nesisielokite ir nebijokite, kad mane pardavėte. Jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų“ (Pradžios 45:5, kursyvas pridėtas).

Atminkite, kad Juozapas buvo parduotas į vergiją, kai jam buvo 17 metų. Jam buvo 30 metų, kai stojo prieš faraoną, kad išaiškintų jo sapnus ir taip išsivaduotų iš nelaisvės. Tai reiškia, kad 13 metų, arba tuo metu beveik pusę savo gyvenimo, Juozapas buvo nelaisvėje ne dėl savo kaltės. Visgi jis tikėjo, kad Dievas jį siuntė išsaugoti gyvybių. Nesvarbu, dėl ko tas išbandymas kilo, Juozapas tikrai žinojo, kad Dievas turi tikslą.

To jam visiškai pakako. To gali pakakti ir mums.

Juozapas atleido savo broliams ir net išgelbėjo juos nuo bado, kad šie nemirtų. Juozapas žinojo, kad Dievas vadovavo jo gyvenime ir išsaugojo jo gyvybę.

Jūsų išbandymai

Galime išeikvoti labai daug energijos galvodami apie praeitį. Galime galvoti: „Kodėl tai padariau?“ arba „Jeigu tik tas žmogus nebūtų manęs apgavęs“.

Tačiau galvojimas apie tuos „jeigu“ neteikia jokios naudos, o tik kankina mus svarstymais, kodėl arba kaip tie išbandymai atsiranda gyvenime. Galiausiai ramybę ir stiprybę randame ateidami pas Kristų ir pasitikėdami Juo, kaip tai darė Juozapas iš Egipto. Jeigu tai darysime, mūsų išbandymai gali padėti mums priartėti prie Dievo ir tapti panašesniems į Jį.

Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros mokė: „Turbūt pagrįstai stebitės, kodėl mylintis ir visagalis Dievas leidžia, kad mūsų žemiškojo gyvenimo išbandymas būtų toks sunkus. Taip yra todėl, kad Jis žino, jog turi augti mūsų dvasinė švara ir dvasingumas, idant galėtume šeimomis amžinai gyventi Jo akivaizdoje.“²

Amžinas atlygis

Jeigu nusidėjome, privalome atgailauti. Jeigu išbandymas yra būdas tobulėti, galime ir turime jį priimti. Bet daugelis sunkumų, su kuriais susiduriame šiame mirtingame gyvenime, dažniausiai užsibūna ilgiau, nei norime, kartais visą gyvenimą. Tokiu atveju taip pat derėtų atsigręžti į Dievą.

Šis gyvenimas skirtas mums pasitempti ir patobulėti. Dievas eis drauge su mumis, jeigu tik Jo ieškosime! Vyresnysis Deilas Dž. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Jūsų tikėjimas Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi bus atlygintas daugiau, nei galite įsivaizduoti. Visi neteisingumai – ypač siutinantys neteisingumai – bus pašventinti jūsų labui.“³

Ar buvo sąžininga, kad Juozapui teko patirti visa, ką patyrė? Ne. Bet, kadangi visa tai išgyveno, jis galėjo išgelbėti tautų gyvybes, taip pat savo šeimos narių gyvybes.

Gali būti, kad patiriate savuosius Juozapo išbandymus. Galbūt nematote jų prasmės. Arba nematote visam tam galo.

Prisiminkite – Dievo malonės pakaks. Atsigręžkite į Jį ir Jis jūsų gyvenime nuveiks stebuklus.