Gyvenimo planavimas ir gyvenimo pusiausvyra
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems
2023 m. lapkričio 19 d., sekmadienis
Vyresnysis Klarkas Dž. Gilbertas. Ačiū, vyresnysis ir sese Kukai, už jūsų nuostabius patarimus. Mudu su Kristina džiaugiamės galėdami aptarti šį pirmąjį klausimą apie gyvenimo planavimą ir gyvenimo pusiausvyrą.
Sesuo Kristina Gilbert. Turime aktyvią šeimą. Darbe iš mano vyro visada buvo daug tikimasi – tiek jam būnant Harvardo universiteto dėstytoju, tiek žiniasklaidos bendrovės generaliniu direktoriumi ar dviejų universitetinių mokymo įstaigų rektoriumi. Visą tą laiką abu tarnavome daug pastangų reikalaujančiuose Bažnyčios pašaukimuose. Tačiau svarbiausios mūsų pareigos visada buvo susijusios su santuoka ir vaikais.
Vyresnysis Gilbertas. Apie tai man buvo priminta, kai tam tikrą laiką vadovavau Deseret News. Kiek iš jūsų, jaunų suaugusiųjų, iš tikrųjų kasdien skaitote spausdintą laikraštį? Pakelkite rankas. Būtent taip ir maniau – beveik niekas. Man buvo patikėta atsakomybė padėti Deseret News pereiti nuo tradicinio laikraščio prie jo skaitmeninės ateities. Tai buvo neįtikėtinai daug pastangų reikalaujantis laikotarpis. Tuo metu turėjome septynis iš mūsų aštuonių vaikų, o aš tarnavau vyskupu.
Vieną dieną netikėtai paskambino prezidentas Boidas K. Pakeris ir paklausė manęs: „Broli Gilbertai, teiraujuosi apie jūsų šeimą. Ar pakankamai dėmesio skiriate savo žmonai?“ Dvejodamas atsakiau: „Tikriausiai ne.“ Tada jis man tarė: „Broli Gilbertai, šiai žiniasklaidos grupei vadovausite kurį laiką, bet vyras ir tėvas būsite amžinybę.“ Tuomet jis davė man užduotį kas savaitę surengti pasimatymą su Kristina.
Paskui jis manęs paklausė, kurią valandą einu miegoti, ir atsakiau, kad 1:00 arba 2:00 val. nakties. Jo atsakymas man pasirodė netikėtas. Jis pasakė: „Manote, kad visa tai priklauso nuo jūsų paties pastangų. Nepasitikite Viešpačiu.“ Prezidentas Pakeris man nustatė apaštališką „komendanto valandą“, kurios nuo to laiko stengiuosi laikytis.
Sesuo Gilbert. Taigi, jei turite nustatytą „komendanto valandą“ ir vakare suplanuotą pasimatymą, kaip susidoroti su kitomis svarbiomis pareigomis?
Tai prasideda nuo planavimo. Nuo pirmųjų santuokos metų mudu su vyru kiekvieną sekmadienio vakarą užsiimdavome kassavaitiniu planavimu. Mums tai yra įsipareigojimas, kurio niekada neapleidžiame, kad ir kokie užsiėmę būtume.
Antra, norint išlaikyti gyvenimo pareigų pusiausvyrą, taip pat reikia bendrų tikslų. Net ir tada, kai mums tenka būti atskirai, vis tiek jaučiamės vieningi, kai turime bendrą tikslą. Taigi, kai vyras keliaudavo darbo reikalais ar aš vesdavau ankstyvo ryto seminarijos pamoką, arba jis būdavo užsiėmęs apylinkės pavedimu, jei būdavome suplanavę tas užduotis ir suderinę savo tikslą, jausdavomės esą drauge net tada, kai tekdavo būti atskirai.
Vyresnysis Gilbertas. Vis dėlto būna atvejų, kai reikia nustatyti aiškias ribas tam tikriems pasirinkimams.
Bostone gyvenantis brangus draugas Klėjus Kristensenas kartą papasakojo, kaip vadovas jo paklausė, ar reguliariam kassavaitiniam komandos susirinkimui geriau tiktų šeštadienio, ar sekmadienio rytas. Klėjus atsakė: „Prieš daugelį metų nusprendžiau, kad šeštadienį skirsiu žmonai, o sekmadienį – Dievui, tad, jei norite panaudoti kurią nors iš tų dienų, turėsite tiesiogiai prašyti jų leidimo.“
Gyvenime tam tikri įsipareigojimai turi būti nediskutuotini. Mūsų šeimai tai yra lankymasis bažnyčioje sekmadieniais, kassavaitinis šeimos namų vakaras, rytinės ir vakarinės šeimos dvasinės valandėlės ir laikas, kurį kiekvieną savaitę praleidžiame kartu kaip pora.