Meilė ir bendrystė
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems
2023 m. lapkričio 19 d., sekmadienis
Vyresnysis Kventinas L. Kukas. Kausimas apie meilę ir bendrystę artimai siejasi su tuo, kaip pasitikti gyvenimo ir tikėjimo iššūkius. Mere, ar pakalbėtum šiuo svarbiu klausimu?
Sesuo Merė Kuk. Visi esame Dievo vaikai ir priklausome Viešpaties atkurtai Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Nepaisant skirtingų mūsų gyvenimo aplinkybių, visi esame savi.
Iš Raštų aišku, kad Dievas myli visus savo dvasinius vaikus, Dievui visi yra vienodi ir visi savi.
2 Nefio 26:33 eilutės dalyje skaitome: „Jis kviečia juos visus ateiti pas jį ir ragauti jo gerumo; ir neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį: juodo ar balto, vergo ar laisvojo, vyro ar moters […] ir Dievui visi yra vienodi.“
Kadangi visi esame dvasiniai Dievo vaikai, turime dvasinę tapatybę ir apie tai dainuojame giesmėje „Dievo vaikas aš“ 1.
Prieš daugelį metų, kai gyvenome Kalifornijos įlankos rajone, jauni suaugusieji ir vyresni jaunuoliai dainavo ir dalyvavo Kalifornijos Oklando šventyklos teatralizuotame renginyje, kuris vadinosi „Ir buvo taip“. Viena daina buvo apie mūsų dvasinę tapatybę. Ji vadinosi „Kas aš esu?“ Joje užduodami klausimai „Kodėl čia esame?“ ir „Kur eisime po to?“
Daina baigiasi tokiu galingu atsakymu:
Štai kas aš esu:
Mano dvasia gyveno su Tėvu dar prieš suformuojant šią žemę.
Išlaikęs savo pirmąją būseną pasirinkau kelią, kuriuo eiti.
Atėjau į žemę, kad gaučiau kūną kaip mano Tėvo,
Kad mano dvasia ir kūnas sujungti sudarytų dievišką sielą.
Štai kas aš esu:
Tėvo […] danguje aš vaikas.
Štai kas aš esu. […]
Esu Dievo vaikas.
Visi dalyviai pajuto Dvasios paliudijimą, kad dainuoja tiesą.
Vyresnysis Kukas. Praeitą mėnesį mudu su Mere ir su daugelio Europos misijų vadovais buvome Efeze, Turkijoje. Ten gyveno ir mokė apaštalas Paulius. Viename iš jo laiškų efeziečiams pateikiamas toks galingas pareiškimas: „Vadinasi, jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai.“2
Visi esame savi!
Sesuo Kuk. A. A. Milnas parašė knygą apie auksakailį medų mėgstantį meškiuką vardu Mikė Pūkuotukas.
Jam vaikštant su bičiuliu Paršeliu, šis paklausė Pūkuotuko: „Kaip paraidžiui užrašyti meilė?“ Pūkuotukas atsakė: „Negali jos užrašyti. Ją gali tik pajusti.“
Raštų studijavimo programėlėje „Evangelijos biblioteka“ apie žodį „meilė“ rašoma: „Meilė yra stipraus atsidavimo, rūpinimosi ir prisirišimo jausmas. Didingiausias Dievo meilės Jo vaikams pavyzdys atsispindi beribiame Jėzaus Kristaus Apmokėjime. Meilė Dievui ir artimui yra Jėzaus Kristaus mokinių bruožas.“ 3
Jono 3:16 eilutėje skaitome: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“
Laiko viduryje atėjęs į šią žemę Jėzus Kristus mus mokė:
„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.
Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.
Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“4
Meilę Dievui Tėvui ir Jėzui Kristui įrodome laikydamiesi Jų įsakymų. Tai mūsų darbas.
Meilę visiems Dievo vaikams įrodome, kai jiems tarnaujame ir aktyviai gyvename pagal Evangeliją: vykdome misionierišką darbą mylėdami, dalydamiesi ir kviesdami žmones „ateiti pas Kristų“. Meilę šeimai įrodome, kai laikomės šventyklos sandorų ir dalyvaujame šventyklos darbe už savo protėvius.
Tad būkite sau sąžiningi. Paklauskite: Ar mano veiksmai įrodo meilę Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui? Ar padedu aplinkiniams tikėti? Jei būčiau apkaltintas (-a), jog esu krikščionis (-ė), ar būtų pakankamai įrodymų mane nuteisti.
Edvino Markhamo poemoje „Pergudrautas“ skaitome:
Nubrėžęs lanką, jis mane atskyrė –
Eretikas, maištautojas, nesąmones juk šneka.
Tačiau kartu su Meile susimokėme laimėti –
Nubrėžę lanką, įtraukėme ir jį!
Tad būkime tikri mokiniai ir taikdariai. Tegul tyra Kristaus meilė gyvuoja mūsų širdyse, kai savo veiksmais rodysime meilę Dievui ir Jo mylimam Sūnui Jėzui Kristui.
Vyresnysis Kukas. Vyresniojo ir sesers Gilbertų paprašiau pakalbėti kitais dviem klausimais:
Pirmasis: kaip galime sustiprinti gyvenimo planavimą ir gyvenimo pusiausvyrą? Ir antrasis: kaip turėtume ginti tiesą šiais sudėtingais laikais?