Ekspertų diskusija
2022-ųjų metinė Seminarijos ir Instituto mokymų transliacija su prezidentu Balardu
2022 m. sausio 21 d., penktadienis
Sesuo Bekė Skot: Sveiki atvykę į seminarijų ir institutų susirinkimą miesto rotušėje. Kaip matote, visi laikomės fizinio atstumo, tad galime nusiimti kaukes. Malonu šiandien jus visus matyti ir esame dėkingi už jūsų dalyvavimą. Norėčiau paminėti, kad technologijų pagalba šiandien susitinkame su dalyviais iš visų pasaulio kraštų, kuriuose veikia seminarija ir institutas. Sveikiname visus jus ir dėkojame, kad šiandien dalyvaujate kartu su mumis. Adamai, ar galite šiek tiek išsamiau papasakoti apie šią diskusiją?
Brolis Adamas Smitas: Mielai. Pirmiausia leiskite pasakyti, kokie esame dėkingi, kad šiandien galime būti su kiekvienu iš jūsų. Mylime ir vertiname kiekvieną seminarijos ir instituto mokytoją, koordinatorių, jaunesnįjį administratorių, misionierių ir administratorių visame pasaulyje. Jūs darote tiek daug gero ir laiminate tiek daug žmonių. Ačiū jums. Žinome, kad visi jūs mylite seminarijų ir institutų tikslą – kad norite padėti kiekvienam jaunuoliui ir jaunam suaugusiajam suprasti Dangiškąjį Tėvą, Jėzų Kristų ir jais pasikliauti, geriau juos pažinti, mylėti ir tobuliau jais sekti. Jūs mylite šį tikslą todėl, kad mylite savo mokinius, o ypač todėl, kad mylite Gelbėtoją. Jau daug metų seminarija ir institutas sėkmingai padeda kiekvienam mokiniui geriau pažinti Jėzų Kristų. Tačiau matome, kad šiandieniniame pasaulyje pas Jėzų Kristų skubiai reikia atvesti dar daugiau jaunimo ir jaunų suaugusiųjų, ir norime tai daryti kurdami atsivertimo, aktualumo ir bendrystės mokymosi patirtį. Žinome, kad šias mokymosi patirtis įgyvendinsime tuomet, kai nenukrypdami telksimės į mokinių poreikius ir kiekvienoje mokymosi patirtyje daugiausia dėmesio skirsime Jėzui Kristui, Jo sugrąžintajai Evangelijai ir apmokančiajai misijai, o mokydami Kristaus doktrinos daugiausia dėmesio skirsime Raštams ir dabartinių pranašų žodžiams. Žinome, kad tai darydami kviečiame Šventąją Dvasią atlikti tą vaidmenį, kurį tik Ji gali atlikti – padėti šiems jaunuoliams atsiversti į Viešpatį, pasilikti Jo sandoros kelyje, atskirti tiesą nuo netiesos, saugiai rinktis pas Gelbėtoją Jėzų Kristų ir sugrįžti pas Tėvą Danguje.
Priemonių, su kuriomis šiandien jus supažindinsime, tikslas – apibrėžti, ką reiškia padėti mokiniams patirti atsivertimą, aktualumą ir bendrystę. Remiantis principais apibūdinti kai kuriuos įgūdžius ir praktikas, kurias mokytojas galėtų taikyti siekdamas padėti mokiniams. Taip pat sukūrėme keletą mokomųjų priemonių, kuriose pateikiami modeliai ir kvietimai praktikuotis ir taikyti. Taip pat norime geriau išmatuoti savo poveikį mokinių gyvenimui, kad matytume, kur mums sekasi tikrai gerai, kad galėtume toliau tuo remtis ir rasti galimybių dar geriau tenkinti mokinių poreikius. Tikimės, kad iki mūsų šiandienos susirinkimo pabaigos suprasite šias priemones ir pajusite entuziazmą su šviesia viltimi žengti pirmyn ir jas taikyti siekiant vienintelio tikslo – padėti kiekvienam mokiniui pažinti Jėzų Kristų. Štai kodėl šiandien čia susirinkome. Ačiū, sese Skot.
Sesuo Skot: Ačiū jums. Esame dėkingi visiems, kad šiandien čia susirinkote. Pradėkime nuo pirmojo klausimo. Sesuo Džesika Brendon iš Šiaurės Amerikos Vakarų regiono turi mums klausimą. Sese Brendon, klauskite.
Sesuo Džesika Brendon: Dėkoju. Peržiūrint šiuos mokymo dokumentus, kyla klausimas: Ar yra tam tikra tvarka, pagal kurią turėtume telkti dėmesį į šiuos įgūdžius ir sritis? Ar jie apskritai yra nuoseklūs?
Sesuo Lori Niubold: Džesika, labai ačiū už šį klausimą. Manau, kad trumpas atsakymas būtų „ne“. Tačiau mąstant kokią tvarką pasirinkti, sakyčiau, kad pirmas dalykas, ir manau, kad tai visada yra pirmas dalykas, yra tikėjimas Gelbėtoju Jėzumi Kristumi, žinojimas, jog Jis gali jums padėti įgyvendinti bet kokį principą ar praktiką, kurią galiausiai pasirinksite. Rinkitės naudodamiesi mūsų pateiktais vertinimo įrankiais. Tai būtų puiki pradžia, padėsianti nustatyti, ką mokydamiesi patiria jūsų mokiniai.
Sesuo Brendon: Nuostabu. Ačiū jums.
Brolis Čadas Vilkinsonas: Norėčiau pridurti vieną dalyką. Labai ačiū, sese Brendon. Pernelyg nekomplikuokite ir per daug neanalizuokite. Tai yra pagalbinės priemonės ir įgūdžiai, kurie jums padės. Galvodamas apie jūsų klausimą prisiminiau Almos 48 skyrių, kur yra jums visiems žinoma Raštų eilutė. 17-oje eilutėje skaitome tokius Mormono įterptus žodžius. Jis sako: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jeigu visi žmonės, kurie buvo ir yra, ir bet kada bus, būtų kaip Moronis, štai, pačios pragaro jėgos būtų amžinai sudrebintos; taip, velnias niekuomet neturėtų galios žmonių vaikų širdims.“
Taigi, kas paskatino Mormoną tai parašyti? Manau, kad vienas iš daugelio principų yra tas, kad jis praleido nemažai laiko, jog silpni miestai taptų stipriais miestais. Taigi, jis sutelkė dėmesį į silpnas vietas ir pavertė jas stipriomis. Taigi, atlikdami savęs vertinimą, remdamiesi vadovų arba tų, kurių paprašėte pagalbos, kolegų pastebėjimais, taip pat mokinių apklausomis, galėtumėte imti aiškintis, kurios vietos yra silpnos, ir galbūt pradėti nuo jų.
Sesuo Brendon: Norėjau pridėti tik vieną mintį prie to, ką pasakė sesuo Niubold. Pokyčiai gali bauginti … baugoka išdalyti vertinimo formas būriui jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų nežinant, kokių atsakymų sulauksi. Manau, kad per daugelį metų man labiausiai padėjęs dalykas yra pripažinti, kad kiekvienas iš šių jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų yra brangus Dangiškojo Tėvo vaikas. Turime telktis į tai, o ne į baimę ir prigimtinio žmogaus aspektą – kaip aš atrodysiu. Turime suprasti, kad mūsų Dangiškasis Tėvas labai myli kiekvieną iš jų ir kad mūsų pašaukimo ar darbo dalis yra padėti jiems patiems pažinti Gelbėtoją; supratau, kad tai labai padeda. Norėjau pasakyti, kad labai vertinu tai, jog daug dėmesio skyrėte asmeninių santykių su mokiniais kūrimui, kad galėtume jiems padėti siekti šio tikslo.
Brolis Smitas: Ačiū, Džesika. Kalbant apie visas šias priemones, manau, stengėmės sutelkti dėmesį, paprastinti, subendrinti ir remtis viskuo, ką išmokome per daugelį metų. Manau, kad šiose priemonėse pastebėsite Evangelijos mokymo ir mokymosi pagrindų elementų. Pastebėsite gilaus mokymosi elementų. Pastebėsite mūsų vadovų raginimą telktis į Gelbėtoją, įsiklausyti, stebėti, įžvelgti, įžiebti liepsną mokinių širdyse. Mes tikrai stengėmės tai supaprastinti ir sukoncentruoti. Taigi, nors šios priemonės išleistos atskiruose leidiniuose, viliamės, kad į jas visas žiūrėsite kaip į vieną dalyką. O tas dalykas yra tai, kad mūsų darbas yra padėti mokiniui geriau pažinti Gelbėtoją. To negalėsime padaryti be Šventosios Dvasios pagalbos.
Veiksmingiausias būdas pakviesti Šventąją Dvasią yra mylėti mokinius, sutelkti dėmesį į Jėzų Kristų ir pasikliauti Dievo žodžio galia. Žinome, kad Dangiškasis Tėvas trokšta ir nori padėti mums, jei tik stengsimės padėti Jam ir padėti jiems. Jei atlikdami savęs vertinimą pamaldžiai kreipsimės į Dangiškąjį Tėvą, jei savo mokinių teirausimės, ko jiems reikia iš to vertinimo, ir jei paprašysime savo vadovo ar kolegos, kad ateitų ir suteiktų mums daugiau informacijos, visa tai paskatins gauti apreiškimą apie tai, kaip padėti jaunuoliui pažinti Jėzų Kristų.
Sesuo Skot: Sese Sara Bredli, kuri šiandien su mumis bendraujate iš Jutos Solt Leiko krašto, gal galėtumėte pasidalyti savo patirtimi?
Sesuo Sara Bredli: Taip, su malonumu. Turėjau progą viena iš pirmųjų išbandyti šias priemones ir likau tikrai sužavėta, kaip paprastai jos išdėstytos ir kaip gerai jos apgalvotos. Visas procesas man pasirodė labai paprastas. Tiesiog pradėjau nuo vertinimo priemonių. Naudojau savęs vertinimą ir mokinių vertinimą, padėjo ir mano vadovai. Įvertinome, kaip man sekasi. Paskui kartu su savo vadovu nusprendėme, į ką turėčiau sutelkti dėmesį, remdamasi savo ir mokinių vertinimu, kaip man sekasi. Ir tada tiesiog ėjau pirmyn. Atsiverčiau atnaujintą Evangelijos mokymo ir mokymosi vadovėlį. Peržiūrėjau mokytojo įgūdžių tobulinimo priemonę. Ir tai mane nuvedė ten, į ką norėjau sutelkti dėmesį. Skaičiau ir studijavau tuos dalykus, o tada grįžau į savo klasę ir iš tiesų bandžiau įvairiais būdais įgyvendinti tai praktiškai. Tad viliuosi, kad prisidėsiu prie savo mokinių gebėjimo patirti tą atsivertimą, aktualumą ir bendrystę. Puiku tai, kad grįžusi dar kartą pasinaudojau vertinimo priemone, kad įvertinčiau savo pažangą ir pažiūrėčiau, ar kas nors pasikeitė. Taigi, ši vertinimo priemonė vėl panaudojama tam, kad žinotumei, ką daryti toliau. Tada vėl grįžtate prie tų priemonių, kurios padės jums toliau tobulėti.
Brolis Garis Lovelas: Man kyla toks klausimas: ką patartumėte žmogui, kuris nesiryžta naudotis šiais įrankiais, ypač kai silpnybių nustatymas ir šalinimas mums gali būti ne visai malonus dalykas? Ir susijęs klausimas: ar bus kokia profesinė ar administracinė pareiga dažnai atlikti šias apklausas?
Sesuo Niubold: Ar galėčiau papildyti? Norisi tai pasakyti kažkaip delikačiai, bet ir mano patirtis rodo, kad kartais jaučiame didelę baimę dėl to, kad kažkas yra mūsų klasėje ir galbūt padarysime klaidų. Kartais mes pasiduodame savo prigimtiniam žmogui, nes imame baimintis, kad kažkas mus kritikuoja. Aš juk atiduodu savo širdį ir sielą šiems vaikinams ir merginoms, kuriuos labai myliu. Tad nelengva ateiti ir pasakyti: „Lori, tau reikia patobulinti savo širdį.“
Ir nemanau, kad dažnai tai sakome matuodami. Manau, kad mes iš tikrųjų norime pasakyti, jog turime ir toliau stengtis kurti tikėjimo Gelbėtoju Jėzumi Kristumi kultūrą, kad galime keistis ir augti. Tai ir pasakyčiau kam nors. Šie įrankiai skirti augimui. Augimas vyksta atgailaujant. Atgaila – tai keitimasis. Ir visa tai įmanoma dėl Gelbėtojo. Norėčiau, kad ateitų tokia diena, … kai mokytojai sakytų: „Ar galėtumei ateiti ir mane stebėti? Šie mokiniai nusipelno geriausio, ką galiu duoti, ir žinau, kad iki kai kurių iš jų neprisibeldžiu. Ar galėtumei man padėti?
Brolis Bertas Vimpis: Ar galėčiau ir aš kai ką pasakyti? Dėl mūsų kuolų nuostabių mokytojų, mokančių daugumą šių nuostabių jaunuolių, šios vertinimo priemonės tėra pagalbinė priemonė. Mūsų etatiniams profesionaliems mokytojams tai yra privaloma. Ketiname išmokti, kaip geriau jomis naudotis, ir stengsimės kurti tokią kultūrą. Na o kalbant apie mūsų kuoluose pašauktus mokytojus, tai tebus pagalbinė priemonė, kuria galėsite naudotis pagal poreikį ir norą. Tinka viskas, kas, jūsų manymu, galėtų jums padėti.
Brolis Vilkinsonas: Gari, tai puikus klausimas, ir labai vertiname viską, ką darote vykdydami gautą pavedimą. Ačiū jums. Uždavėte klausimą, kurį daug kas norėtų užduoti. Raštuose yra daugybė įkvėptų klausimų, padedančių įvertinti save, bet iš visų jų yra trys, kurie mane labai palaimino. Pamatysite tą vertinimo elementą. Turtingas jaunas didikas paklausė: „Ko dar man trūksta?“ 1 Dėl šio klausimo, dėl šio savęs vertinimo buvo gautas apreiškimas iš Gelbėtojo. Tačiau jis vis dar galėjo pasirinkti, ar tuo atsakymu pasinaudoti, ar ne. Paulius, arba Saulius, kelyje į Damaską klausė: „Viešpatie, ką nori, kad padaryčiau?“ 2 Vėlgi, tai savęs vertinimas. Ir trečias pavyzdys apie Džozefą Smitą, kuris prieš pirmąjį Moronio apsilankymą siekė nuodėmių atleidimo. Ir kartu jis klausė, kokia yra jo būsena Viešpaties akyse. 3 Manau, kad tokie savistabos klausimai, kai bandome save įvertinti, nėra skirti tam, kad kas nors mane vertintų, o tam, kad leistų kreiptis į Dangiškąjį Tėvą ir Gelbėtoją ir leistų jiems pasakyti, kaip man sekasi. Jei tik būsime atviri, manau, kad ims plūsti apreiškimas, ir taip tapsime daug geresni, nei veikdami vieni.
Brolis Džekas Menezas: Keliuose komentaruose išgirdau man patikusią idėją kurti tobulinimosi kultūrą ir kliautis Gelbėtoju. Taip pat išgirdau nuogąstavimų apie tai, kad kartais mes, mokytojai, galbūt esame pernelyg apkraunami informacija. Šiuo metu man pavesta padėti kitiems mokytojams tobulėti. Tad vienas iš dalykų, kuriuos ėmiau vertinti, yra Gelbėtojo galia padėti mums padėti kitiems mokytojams ir aplinkiniams, mūsų bendradarbiams. Galiausiai tai padeda mūsų mokiniams. Jei mūsų mokytojai kliausis Jėzumi Kristumi, jie galės dažniau liudyti apie Jo malonę.
Minėjome turtingą jauną didiką. Man patinka pavyzdys, kai Gelbėtojas jam sako: štai keletas dalykų, kuriuos turėtum daryti, ir tu jau juos darai, tai nuostabu. Ir tada Jis pasako dar vieną dalyką, prie kurio jam reiktų padirbėti. Taigi kartais vienas iš dalykų, kuriuos galime padaryti kaip administratoriai, yra sakyti: „Gerai atlikta, manau, kad Viešpats bus jumis patenkintas. Manau, kad Viešpats bus patenkintas visais jūsų gerais darbais; ar galėtume kartu, tikėdami Jėzumi Kristumi, padaryti dar vieną dalyką?“ Kartais tai gali padėti, ypač vystant naują tobulinimosi kultūrą ir vengiant bet kokio nepilnavertiškumo jausmo ar jausmo, kad darome nepakankamai arba kad niekada nebūsime pakankamai geri. Tačiau jei į šias pastangas įliesime Jėzaus Kristaus malonę, jos taps kur kas veiksmingesnės. Tai persikels į klases, ir galėsime geriau savo mokiniams liudyti apie Jėzaus Kristaus galią, paskatinančią mus daryti tai, ką mums patiems daryti per sunku.
Sesuo Skot: Sese Sorenson, ar galėtumėte mums užduoti tą klausimą?
Sesuo Džeimi Sorenson: Žinoma. Turime tikslus, tris besimokančiųjų siekius – aktualumą, bendrystę ir atsivertimą, penkis būdus, padedančius man, kaip mokytojai, visa tai pasiekti, ir 25 praktikas, galinčias man padėti atlikti mokytojos vaidmenį. Be to, turiu orientuotis į Kristų, remtis Raštais ir susitelkti į besimokančiuosius. Ir aš naudoju tris skirtingus vertinimus, kad galėčiau nusistatyti profesinio augimo tikslą. Atrodo, kad viso to yra šiek tiek per daug. Kartais netgi ne šiek tiek. Tad į ką reikėtų susitelkti?
Brolis Vimpis: Tikslas yra padėti jaunimui ir jauniems suaugusiesiems suprasti Jėzaus Kristaus mokymus bei Apmokėjimą ir pasikliauti jais; padėti išlikti vertiems šventyklos palaiminimų ir pasiruošti amžinajam gyvenimui. Būtent tai ir stengiamės daryti. O tame tiksle mūsų vaidmuo yra padėti. Tad kaip galėčiau padėti? Girdžiu, kad ypač mūsų kuolų mokytojai, žvelgdami į visas šias pagalbines priemones, sako: „Atrodo, kad viso to tiek daug.“ Mokytojas galėtų sakyti: „Koks tikslas? Kaip tai padaryti? Džiaugiuosi, kad paklausėte. Geriausias būdas tai padaryti – padėti mokiniams patirti atsivertimą, aktualumą ir bendrystę. Gerai, ačiū už pasiūlymą, bet kaip turėčiau tai daryti? Džiaugiuosi, kad paklausėte. Noriu, kad mylėtumėte savo mokinius, mokytumėte Dvasia, sutelktumėte dėmesį į Jėzų Kristų, mokytumėte doktrinos ir skatintumėte uoliai mokytis. Gerai, bet kaip turėčiau tai daryti? Džiaugiuosi, kad paklausėte. Nes dabar turime šias praktikas, šiuos įgūdžius, kurie jums padės. Bet visa tai vėl atsiremia į tą tikslą.
Taigi, kai mokytojas prisėda, atsiverčia Raštus ir pagalvoja apie savo mokinius, viliuosi, kad jis negalvoja apie visą šią gausybę dalykų, bet galvoja: „Kaip galėčiau padėti savo mylimiems mokiniams? Kaip galėčiau jiems padėti suprasti ir pasikliauti Jėzaus Kristaus mokymais ir Apmokėjimu, išlikti vertiems šventyklos palaiminimų ir pasiruošti amžinajam gyvenimui?“ Kai apie tai pagalvoji, tai iš tiesų kalba eina apie sandoros kelią, kuriuo prezidentas Nelsonas mus prašo eiti ir surinkti Izraelį. Tad jei tai atrodo nepasiekiama, jei galvojate: „Nežinau, kaip visa tai padaryti“, tiesiog susitelkite į tą tikslą.
Brolis Džeisonas Vilardas: Džeimi, ar galėčiau iš Raštų pacituoti vieną savo mėgstamiausių Mormono Knygos mokytojų? Tai brolis Nefis. Štai ką jis sako 1 Nefio 6:4: „Nes visa, ko aš siekiu, – tai įtikinti [mokinius], kad jie ateitų pas Abraomo Dievą ir Izaoko Dievą, ir Jokūbo Dievą ir būtų išgelbėti.“ Viskas, ką Nefis darė, buvo skirta padėti jo broliams ir seserims būti išgelbėtiems, pasikliauti Jėzumi Kristumi taip, kad jie … galiausiai gautų amžinąjį gyvenimą.
Tad, Džeimi, ačiū, kad uždavėte teisingą klausimą. Iš tikrųjų jūs pamiršote septynis pagrindus, 16 mokymų pabaigoje ir visus doktrinos įvaldymo potyrius, kuriuos jie turėtų patirti pakeliui. Taigi, kai kitą kartą užduosite šį klausimą, ar įtrauksite viską, ko buvote paprašyta? Jūsų prašoma daug, bet, tiesą sakant, viskas susiveda į vieną dalyką. Man patinka, kai Gelbėtojas kalbasi su Marija ir Morta, ir atrodo, kad jūs, Džeimi, esate tos Marijos pažiūrų, kai Jėzus tiesiog pasakė: „Tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį.“ 4 Džeimi, esame dėkingi, kad jūs ir kiekvienas iš mūsų mokytojų visame pasaulyje išsirinkote tą geriausiąją dalį – sėdėti prie Gelbėtojo kojų ir paversti Jį visos savo veiklos tikslu. Tad būkite palaiminti už šias pastangas.
Brolis Adamas Smitas: Džeimi, jei galėčiau, norėčiau jums užduoti papildomą klausimą. Brolis Vimpis ir brolis Vilardas mus ką tik gražiai pamokė, kaip susitelkti į svarbiausią dalyką – į seminarijų ir institutų tikslą. Bet Džeimi, kaip mokytoja, kaip žinote, kad jūsų mokinių gyvenime šis tikslas yra pasiektas?
Sesuo Sorenson: Pabandysiu atsakyti. Nežinau, ar šis atsakymas bus naudingas, bet man tiesiog atėjo į galvą, kai žmonės aiškino. Tai per aktualumą, bendrystę ir atsivertimą, kurį matau jų gyvenime, tiesa? Tarsi šie trys dalykai iš tiesų nukreipia mus į tą tikslą. Kad tai vyksta, matau per jų pokalbius. Matau tai už seminarijos ribų. Matau tai, kai jie seminarijoje užsirašinėja ir fiksuoja savo potyrius. Tai tie trys dalykai. Jie iš tiesų nukreipia mus į tą tikslą.
Brolis Smitas: Labai ačiū. Džeimi, kaip manote, ar būtų naudinga savo mokinių tiesiog pasiteirauti, ar jų potyriai seminarijoje ar institute juos veda link atsivertimo, aktualumo ir bendrystės?
Sesuo Sorenson: Žinoma, kad taip. Ir tai, kaip įvertiname, gal net neformaliai, kaip sekasi. Kaip tai veiksminga. Manau, kad tai būtų puikus rodiklis, parodantis, kaip sekasi siekti to tikslo.
Brolis Smitas. Ačiū. Dabar noriu, kad įsivaizduotumėte, jog uždavėte šį klausimą savo mokiniams ir jie įvardijo, kas, jų manymu, galėtų šiek tiek patobulinti seminariją, tarkime, bendrystės srityje. Įsivaizduokite, jog jie sako: „Sesuo Sorenson yra nuostabi, mums patinka jos pamokos, ji tokia nepakartojama“. Tačiau jų atsakymuose įžvelgiate vieną mažą detalę, kuri suteikia galimybę puoselėti didesnę bendrystę. Tad kas jums, kaip mokytojai, padėtų jūsų pamokose puoselėti didesnę bendrystę?
Sesuo Sorenson: Manau, kad man, kaip mokytojai, būtų labai naudinga visa tai aptarti, nueiti pas savo vadovą ir sakyti: „Labas, štai keli gauti atsiliepimai, padėkite man tai suprasti.“ Ar net pasikalbėti su kitais kolegomis: „Padėkite man tai suprasti. Ką tai galėtų reikšti? Kaip galėčiau tai daryti geriau?“ Manau, kad tai būtų naudinga.
Brolis Smitas: Nuostabu. Šiuos klausimus jums užduočiau todėl, kad būtent tokia yra ne tik vertinimo, bet ir atnaujinto vadovėlio Evangelijos mokymas ir mokymasis, taip pat pagalbinių mokymo priemonių idėja, kad mokytojas galėtų sakyti: „Noriu, kad mano mokiniai savo gyvenime pasiektų tą tikslą. Pastebėjau juos sakant, jog jiems to reikia. Kaip galėčiau tai pagerinti?“ Tada, pasikonsultavę su kitais mokytojais, savo vadovu ir pasikalbėję su mokiniais, galėsite nustatyti, ką galėtumėte patobulinti. Vadovėlyje parašyta, kaip tai daroma, o pagalbinėse apmokymų priemonėse pateikiamas to modelis. Dabar jūs turite įgūdį, kurį galite praktikuoti, įgyvendinti ir tikėtis tobulėti, kad tų mokinių gyvenime būtų pasiektas tikslas, apie kurį ką tik kalbėjo brolis Vilardas ir brolis Vimpis, t. y. padėti jiems ateiti pas Gelbėtoją.
Sesuo Vendė Parker: Manau, kad visa tai siejasi su mūsų tikslu. Mūsų tikslo pradžia yra Jėzus Kristus. Jėzus Kristus yra kelias, kuris mus ir mūsų mokinius nuves į šventyklą ir galiausiai į gyvenimą su Tėvu Danguje. Visos šios … naujosios programos dalys, kiek skaičiau, mane sutelkė į Kristų. Kiekvienas įgūdis … orientuotas į Kristų. Man asmeniškai tai yra labai stipru. Kai koordinuosiu kitus mokytojus ir padėsiu jiems tobulinti tuos pačius dalykus, manau, kad šis įrankis tikrai teigiamai pakeis mūsų programą ir mokinius, ir jaučiuosi už tai labai dėkinga. Norėjau jums labai padėkoti.
Brolis Vimpis: Pažįstu Šedraką iš Afrikos vakarų krašto. Šedrakas turėjo galimybę padėti vienam mokiniui visa tai patirti klasėje. Šedrakai, ar galėtumėte mums visiems tai papasakoti?
Brolis Šedrakas Bentumas: Taip, broli Bertai, ačiū. Viena mano mokinė buvo labai drovi ir paprastai per pamokas neskaitydavo, neklausinėdavo ir neatsakinėdavo į klausimus. Tai tęsėsi kurį laiką, kol ėmiau taikyti kai kuriuos principus: žinoti kiekvieno mokinio vardą, aplinkybes ir mokymosi poreikius. Iš „Mokytojų tobulinimosi įgūdžių“ daugiausia dėmesio skyriau įgūdžiui „stebėkite mokinius ir išsiaiškinkite jų pomėgius“. Pastebėjau, kad ši mokinė į institutą paprastai ateina ruoštis kontroliniams darbams ir egzaminams. Tad ėmiau domėtis jos studijuojamu dalyku ir kartais pasikalbėdavau su ja apie jos studijas. Tada sužinojau, kad ji turėjo labai gerą draugę, kuri taip pat mokėsi mano klasėje. Todėl per grupinius užsiėmimus, kuriuos dažniausiai naudodavau dėl jos, abi jas susodindavau drauge. Pamažu ji ėmė skaityti klasėje, atsakinėti į klausimus ir dalytis potyriais. Kartą ji prasitarė, kad anksčiau klasėje būdavo labai nedrąsi, tačiau dabar labiau pasitiki savimi. Dabar ji savo grupės vardu klasėje pristato grupines užduotis ir visada būna viena pirmųjų klasėje. Pagerėjo visa jos mokymosi patirtis.
Sesuo Skot: Manau, kad tai puikus perėjimas prie brolio Daglaso Franko klausimo. Jis yra iš Pietų Amerikos šiaurės vakarų regiono, ir dabar kviečiame brolį Franko užduoti savo klausimą.
Brolis Daglasas Franko: Ačiū. Sveiki visi! Taigi, mano klausimas susijęs su mokytojo vaidmeniu ir besimokančiojo potyriu. Kaip galėtume geriau žinoti ir būti tikri, kad tai, ką darome klasėje, padeda mokiniui patirti atsivertimą, jausti aktualumą ir bendrystę? Pavyzdžiui, į Kristų orientuota pamoka, kurią vedame, gali padėti atsiversti, bet tuo pat metu atsiversti gali padėti ir mokymas su Dvasia. Taigi, kaip galėtume padėti savo mokytojams, kai jiems kyla tokių klausimų arba kai jie nori patobulinti kai kuriuos iš šių principų?
Brolis Vilardas: Broli Franko, papasakokite, kur jūs mokote. Iš kur esate?
Brolis Franko: Ačiū. Mokau institute Bolivijoje, Kočabamboje.
Brolis Vilardas: Puiku, broli Franko. Gera jus šiandien čia matyti. Broli Franko, spėju, kad jums jau pavyko pamatyti, kaip jūsų pamokose vyksta tie atverčiantys potyriai. Ar galėtumėte prisiminti, kada Šventoji Dvasia jus mokė apie jūsų klasėje iš tiesų vykstančius atvertimo potyrius?
Brolis Franko: Taip. Manau, kad kartais mokiniai apie tai užsimena, per pamoką arba po pamokos. Kartais jie man rašo, pavyzdžiui, per „WhatsApp“: „Broli Franko, ačiū už pamoką; Pajutau įkvėpimą tai daryti.“ Kitus mokinius matau konspektuojant, net ir tada, kai neprašau jų konspektuoti studijavimo žurnale. Bet jie vis tiek konspektuoja. Toks jų elgesys parodo, kad jie visa tai išgyvena. Manau, kad verta tai paminėti.
Brolis Vilardas: Tai nuostabu. Man tai primena tuos tris žodžius, apie kuriuos kadaise mus mokė vyresnysis Bednaris: apie įžvalgumą, stebėjimą ir klausymąsi, kai mokome. 5 Manau, kad tai ir yra esmė to, ką jūs mums dabar pasakėte. Jūs įžvelgėte arba pastebėjote kai kuriuos pamokoje ar po jos vykusius dalykus. Per šiuos pastebėjimus Šventoji Dvasia tarsi moko jus, kad šiandien nutiko kažkas svarbaus. Broli Franko, kaip galėtumėte tai dar labiau išplėtoti? Ką galėtumėte daryti, kad … atsiprašau, nežinau kaip pasakyti. Ką galėtumėte daryti, kad jūsų pamokose tai kartotųsi kuo dažniau?
Brolis Franko: Na, į galvą ateina daugybė dalykų. Pavyzdžiui – vertinimas. Manau, kad padėtų, jei mane stebėtų kas nors kitas, kolega ar mano vadovas, kad galėčiau pajusti ir … suprasti, kur turėčiau daugiau padirbėti. Tačiau šis mokiniams duodamas vertinimo įrankis taip pat padeda … mes jį naudojome. Nuostabu stebėti, ką jie jaučia, ką kalba per pamoką, ką mano apie mokytoją, apie kitus klasėje ir mūsų atliekamą vaidmenį. Tai nepakartojama! Pažiūrime į atsakymus ir sakome: „O, ne, štai kur turėčiau padirbėti.“ Arba, štai kur man neblogai sekasi. Manau, kad tai gali padėti, bet tuo pačiu metu, kalbu apie save, galbūt turėčiau labiau pasistengti, ir, kaip visi minėjote, vadovautis Dvasia; atkreipti dėmesį į tai, ko jiems reikia; ir ar darau tai, kas padėtų jiems patenkinti šiuos poreikius.
Brolis Vilardas: Broli Franko, labai ačiū jums. Kol dalijotės savo liudijimu ir troškimu būti geresniam, pajutau Šventąją Dvasią man liudijant, kaip stipriai Dangiškasis Tėvas myli jus ir į jus panašius mokytojus visame pasaulyje. Jei stengsimės mylėti Dievą ir Jo vaikus, Jis mus palaimins, parodys, kaip sekasi toje pamokoje, ir praneš, ar vyksta atsivertimo, aktualumo ir bendrystės potyriai, visiems šiems jaunuoliams ir jauniems suaugusiesiems padedantys artintis prie Jėzaus Kristaus. Taigi broliui Franko ir jums visiems labai dėkoju už visą jaunimą, kurį laiminate. Labai vertinu, kad pasidalijote savo patirtimi.
Brolis Franko: Ačiū.
Sesuo Niubold: Ačiū, broli Vilardai ir broli Franko. Bendravau su jumis ir prisidedu prie padėkos ir meilės žodžių jums ir visiems mūsų mokytojams. Aš taip pat susimąsčiau apie atsivertimą, aktualumą ir bendrystę. Manau, kad tai labai svarbu. Daug žmonių prašė mokyti tų konkrečių dalykų ir prisiminti, kad atsivertimas į Gelbėtoją Jėzų Kristų ir mūsų Tėvą Danguje, aktualumas ir bendrystė yra rezultatai to, ką darėme mokydami. Bet jei jie nemato, kaip tai siejasi su jų gyvenimu, jiems bus sunkiau įgyti reikiamą patyrimą. O tai yra Šventosios Dvasios darbas.
Sesuo Skot: Džeimė Skot papasakojo gražią istoriją. Sese Skot, ar galėtumėte ja su mumis pasidalyti ir šiandien?
Sesuo Džeimi Skot: Su malonumu. Taigi susitelkiau į mokytojus, kurie panašūs į Kristų, neprisirišau prie konkretaus stiliaus ar metodo, o stengiuosi ugdyti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir tapti panašesnė į Jį. Todėl vieną dieną, kai mokiau, man kilo mintis savo mokinių pasiteirauti: „Kokia pamoka jums padėtų priartėti prie Gelbėtojo?“ Ir visose keturiose mano pamokose buvo paminėta muzika. Todėl nusprendėme vieną dieną apie Gelbėtoją mokytis per muziką. Mokiniai galėjo sugiedoti ar sugroti bet kokią giesmę ar dainą, bet ką, kas jiems padėtų artėti prie Jėzaus Kristaus. Vieni iš jų mokėjo groti muzikos instrumentu. Kiti pasiūlė kokią nors giesmę paleisti per lubų garsiakalbius. Dar kiti patys giedojo. Taigi, buvo įvairiausių giesmių ir dainų. Prieš muziką arba po jos jie kalbėjo ir liudijo apie mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją. Ir tai iš tiesų tapo diena, kai visi galėjo jausti Dvasią. Kiti pasakojo apie tai, ką išgyvena čia ir dabar. Dar kitiems Dvasia priminė apie praeityje sužinotą tiesą. Ir toji Dvasia jiems dar kartą apie ją paliudijo.
Buvo vienas vaikinas, kuris lanko seminariją, bet jei galėtų nelankytų. Jis pakėlė ranką ir tarė: „Daugiau kaip ketverius metus nejaučiau Dvasios. Bet kai Benas savo altu sugrojo giesmę „Jis gyvas, Išpirkėjas mūs!“, pajutau Dvasią ir man buvo gera.“ Tad esu labai dėkinga, kad Viešpats tiksliai žino, ko reikia Jo išrinktiesiems. Esu dėkinga, kad klausiausi ir pasiteiravau, ko jie norėtų, ir kad šis konkretus vaikinas galėtų pajusti Gelbėtojo meilę ir sužinoti, kas jis yra ir kad yra mylimas.
Sesuo Skot: Ačiū, kad pasidalijote. Broli Džeimsai, keliate ranką.
Brolis Džeimsas: Ačiū. Noriu papildyti tai, kas jau buvo pasakyta. Asmeniškai man tai buvo nuostabi patirtis. Teko išbandyti tuos vertinimo įrankius, stebėjimo medžiagą, kurią paskutinį kartą daviau visiems mokiniams. Pritaikau tai savo pamokose, ir man tai buvo tikras atradimas, kad, kaip ir šiandien pasimokiau, šio vertinimo tikslas yra padėti mums gauti daugiau apreiškimų apie tai, ką galėtume pagerinti.
Norėčiau perskaityti, ką per šią apklausą vienas iš mano klasės mokinių pasakė apie aktualumo pamokose potyrius. Po apklausos ėmiau analizuoti surinktus duomenis. Ir viename iš to mokinio atsakinėjamų klausimų atkreipiau dėmesį į vieną teiginį. Mokinys parašė: „Ši pamoka man buvo labai aktuali, nes mokytojas padėjo man susieti išmoktus Evangelijos temos principus su asmeniniu mano gyvenimu.“ Kitas žmogus čia užsiminė apie tai, kaip galėčiau padėti jam tobulėti. Jis pasakė: „Norėčiau, kad mokytojas įtrauktų mane į klasės diskusijas ir užduotų man klausimų.“
Tai dalykai, kurių paprastai nebūčiau galėjęs žinoti, tad gautų atsakymų analizavimas, mokinių stebėjimas, kaip man sekasi mokyti, mano vadovas ir mano asmeninis savęs įvertinimas parodė man sritis, kuriose turėčiau patobulėti. Galiu pasakyti, kad šie 25 įgūdžiai ir praktikos yra labai puikūs ir lengvai pritaikomi net mokant pamokos. Ačiū jums.
Brolis Vilkinsas: Tiesiog norėjau trumpai pasidalyti savo patirtimi, kuri mane išmokė, kaip svarbu būti susitelkusiam tiek į tikslą, tiek ir į įgūdžius. Anądien per pamoką kalbėjomės apie Kristaus vaidmenį atgailos procese. Ir ne tik apie atgailą, bet ir apie principą, kad galime kreiptis į Kristų ir prašyti, kad Jis mūsų silpnumą paverstų stiprybe. Taip pat pagalvojau apie kai kuriuos įgūdžius iš apmokymo medžiagos. Stebėdamas diskutuojančius mokinius atkreipiau dėmesį į vieną merginą, į kurią buvau sutelkęs dėmesį dėl šio įgūdžio. Stengiausi žiūrėti žmonėms į akis ir užduoti papildomų klausimų. Ir pamačiau, kad ji tarsi nusišluostė sau akį. Todėl pajutau, kad noriu užduoti papildomą klausimą ir paklausiau: „Niki, ko tave pamokė Dvasia?“ Ir ši mergina atvėrė savo širdį ir verkdama pasakė, kad gavo atsakymą į penkerius metus trukusią maldą, kad bandė atgailauti, bet niekada neprašė, kad Viešpats pakeistų jos širdį.
Kadangi visą pamoką buvau susitelkęs į tikslą, į Kristų orientuotą pokalbį, tai buvo geras potyris. Tačiau dėl to, kad sutelkiau dėmesį į įgūdį, labai džiaugiausi, kad atkreipiau dėmesį į įgūdžius tiesiog užduoti papildomą klausimą, žvelgti žmonėms į akis. Nes tikrai geras potyris buvo pakeistas į tokį, kuris, viliuosi, pakeitė gyvenimą. Todėl, mano manymu, svarbiausia yra tai, kad tikslas yra atspirties taškas, o sutelkdami dėmesį į įgūdžius galėsime padėti siekti tikslo giliau.
Sesuo Skot: Ačiū, broli Vilkinsai. Žmogiškasis ryšys, atsirandantis vien užmezgus akių kontaktą su žmogumi, paskatina jį užmegzti su jumis ryšį ir įgyti tarpasmeninės patirties. Koks nuostabus pavyzdys! Broli Markai Espidita.
Brolis Markas Espiditas: Na, maždaug prieš du mėnesius pradėjau naudoti šią medžiagą, kuri mums buvo pateikta naujiems koordinatoriams rengti skirtoje programoje „Canvas“. Palyginau, kaip mokytojai reaguodavo į dalykus, kuriuos skelbdavau ankstesniuose mokymuose, naudodamasis senuoju Evangelijos mokymo ir mokymosi vadovėliu. Mūsų diskusijų lentoje nebuvo daug diskusijų. Ir visai neseniai, kai pradėjau naudoti šias temas iš atnaujinto vadovėlio, pastebėjau, kad mokytojai labiau įsitraukė, jie atviriau dalijosi savo patirtimi.
Leiskite pasidalyti vieno mano mokytojo komentaru. Prieš kelias savaites vedžiau apmokymą. Kalbėjome apie meldimąsi pavardžiui dėl tų, kuriuos mokome. Sulaukiau tikrai puikių ir nuostabių komentarų. Ir štai vienas iš dalykų, kurį pasakė tas mokytojas, yra tai, kad … tiesiog perskaitysiu jo komentarą. Jis parašė: „Tai buvo puikus priminimas mums, mokytojams, kad būna akimirkų, kai taip trokštame mokyti mokinius ir leisti jiems pajusti Dvasią pamokoje per mūsų pasiruošimą. Tačiau svarbiausia yra tai, kaip pamokos žinutę būtų galima pritaikyti jų poreikiams. Mokiniams reikia jiems aktualių žinučių. Štai kodėl pavienė malda dėl jų gali būti labai svarbi ruošiant jiems pamokas. Ji atveria tam tikrą kelią, kuriuo Dvasia gali mus nukreipti aiškinantis, apie ką kalbėti ir mokyti.“ Anksčiau tikrai nesupratau, kad tai jiems turi tokią didelę įtaką. Todėl manau, kad čia pateikta medžiaga yra labai naudinga mūsų mokytojams. Tiek.
Sesuo Skot: Broli Kevinai Braunai, ar norėtumėte kažkuo pasidalyti su mumis?
Brolis Kevinas Braunas: Mane tai labai palietė ir labai vertinu apreiškimo procesą, kuris yra įtrauktas į visą šį mokymą, ir visus šiuos mums duotus įrankius. Žinote, savo užrašuose užsirašiau, kad jei ką nors sužinau, tikiuosi, iš Šventosios Dvasios, ypač tai, ką sužinau iš Šventosios Dvasios, ir iš to šaltinio, kaip skubiai ir sąmoningai turėčiau veikti ir keistis ar pritaikyti? Žinote, kažkas jau yra pasakęs, kad mūsų mokiniams aktualumą parodo Šventoji Dvasia. Tačiau šiandien supratau, kad Šventoji Dvasia aktualumą taip pat parodo mokytojui. Taigi, iš Dvasios sužinojęs, ką turėčiau veikti ar taikyti, turiu tai daryti greitai. Ir tvirtai pajutau, kad jei tai darysime, tai pamokose vyks stebuklai. Ir mokytojai galės tai matyti.
Sesuo Skot: Labai ačiū, kad pasidalijote šia žinute su mumis. Matome dar vieną pakeltą ranką. Broli Kastro, ar norėtumėte kažką pasakyti?
Brolis Kastro: Taip, sese Skot, ačiū. Prisiminiau vieną vyresniojo Deivido A. Bednario mokymą. Jis pasakė: „Viena yra žinoti, kad Jėzus Kristus atėjo į žemę, kad numirtų už mus. Tai esminis ir pamatinis Kristaus doktrinos elementas. Tačiau mes taip pat turime įvertinti, kad Viešpats trokšta per Šventosios Dvasios galią gyventi mumyse – ne tik vesti mus, bet ir teikti mums galios. 6 Būtent tai šiandien ir pajutau – kad Viešpats tikrai trokšta mums padėti šiame didingame darbe. Mes galime padėti savo jaunimui ir savo pašauktiems mokytojams pajusti tą patį.
Sesuo Skot: Labai jums ačiū, broli Kastro. Dėkojame visiems šiandien dalyvavusiems. Išgirdome nuostabių liudijimų apie tai, kaip asmeniškai pritaikyti šiandien aptartus dalykus. Norėčiau tik pridėti savo nuoširdų liudijimą. Žinau, kad Jam rūpi mūsų asmeninis tobulėjimas ir mūsų gebėjimas užmegzti ryšį su jaunimu ir jaunais suaugusiaisiais, kuriuos mokome. Žinau, kad tai Viešpaties darbas. Žinau, kad Jam rūpi mūsų asmeninis tobulėjimas ir mūsų gebėjimas užmegzti ryšį su jaunimu ir jaunais suaugusiaisiais, kuriuos mokome. Žinau, kad Jis padės kiekvienam iš jūsų, kai sau asmeniškai tinkamu būdu taikysite visus šiuos skirtingus įrankius, apie kuriuos kalbėjome. Ir kad per jus jie galėtų eiti pas Kristų. Apie tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.