Paragauti šviesos

Vyresnysis Lynas G. Robinsas

Septyniasdešimčių prezidentūros narys

Vakaras su vyresniuoju Lynu G. Robinsu

Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems • 2015 m. gegužės 3 d. • Solt Leiko Tabernakulis

Broliai ir seserys, sveiki atvykę į šią pasaulinę dvasinę valandėlę jauniems suaugusiesiems. Ypatingai sveikiname tuos iš jūsų, kurie šiais metais baigs seminariją, tai labai girtinas pasiekimas, įrodantis jūsų tikėjimą ir meilę Viešpačiui. Kviečiu jus sekti kitų šį vakarą čia susirinkusių pavyzdžiu ir tęsti dvasinį mokymąsi vietiniame religijos institute ar Bažnyčios universitete. Pažadu, kad jūs ir toliau gausite svarbų vadovavimą priimdami kitus svarbius gyvenimo sprendimus, o taip pat sutiksite žmones, stipriai paveiksiančius jūsų gyvenimą.

Šį vakarą aš liudysiu apie Viešpatį Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją. Išgirsite mane sakant „Aš žinau.“ Noriu jums papasakoti, kaip sužinojau, kad Jis tiesiogine prasme yra Dievo Sūnus, pasaulio Išpirkėjas bei Gelbėtojas ir kad Jo Evangelija yra tikra.

Taip pat noriu padėti jums suvokti, kad jūsų pačių liudijimas apie Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją yra daug stipresnis, nei galite įsivaizduoti.

Kur yra mano liudijimas tikėjimo skalėje?

Norėčiau pradėti pakviesdamas jus tai įvertinti save mintyse. Pažvelkite į liniją šioje iliustracijoje ir įvertinkite savo liudijimą pagal šią tikėjimo skalę.

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Apačioje yra ateistas. Įvertinsime ateistą nuliu. Skalės viršuje yra 10, kas reiškia turėti tobulą pažinimą apie Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją. Kur pažymėtumėte save šioje skalėje? Manau, kad daugelis iš jūsų įvertintumėte save prasčiau nei nusipelnote.

Prisiminkite sau duotą įvertinimą, kad matytumėte, ar jis išaugs mums aptarinėjant įvairius tikėjimą stiprinančius liudijimo aspektus ir kaip jie padeda mums judėti tikėjimo skale bei patirti daugiau ramybės ir laimės.

Alma visus kviečia žengti pirmąjį žingsnį tikėjimo skale ragindamas „išbandy[ti] mano žodžius ir panaudo[ti] dalelę tikėjimo, taip, net jeigu negalite nieko daugiau, kaip tik norėti tikėti“ (Almos 32:27; kursyvas pridėtas).

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Noras

Žemiau pateikiamas pasakojimas paaiškina, kaip išmintinga yra norėti tikėti.

1623 m. gimė prancūzų genijus, matematikas ir išradėjas Blezas Paskalis. Tarp kitų jo atradimų buvo ir matematinė tikimybių teorija, moksliškai pagrindžianti racionalaus pasirinkimo teoriją, t.y. loginį optimalių sprendimų priėmimo metodą. Naudodamasis sprendimų priėmimo teorija Paskalis taikliai pastebėjo, kad gyvenimo žaidime žmonės negali išvengti didžiausios gyvenimo dilemos – ar Dievas egzistuoja. Tai tapo žinoma kaip Paskalio lažybos, kuriose žmogus rizikuoja savo gyvybe, tiksliau, amžinuoju gyvenimu, kaip pavaizduota šioje iliustracijoje:

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Stulpelių antraštėse yra dvi galimybės: Dievas egzistuoja arba Jis neegzistuoja. Eilutėse taip pat yra dvi galimybės: Galiu pasirinkti tikėti arba netikėti.

Iš to išeina tokie deriniai:

Jei Dievas egzistuoja, o aš tikiu ir atitinkamai elgiuosi, galiu paveldėti amžinąjį gyvenimą.
Jei aš tikiu, bet Dievas neegzistuoja, nieko neprarandu.
Jei aš netikiu ir negerbiu Dievo bei nepaklūstu Jam, o Jis egzistuoja, netenku amžinojo gyvenimo.
Jei aš netikiu, ir Dievas neegzistuoja, nieko nelaimiu.
Paskalio lažybos tvirtina, kad geriausia yra tikėti Dievo egzistavimu, ir tik kvailys lažintųsi, kad Dievas neegzistuoja, kadangi taip jis nieko nelaimėdamas gali prarasti viską.

Sūnus palaidūnas ko gero tvirtintų, kad prarandama proga „valgy[ti], ger[ti] ir linksmin[tis]“ (2 Nefio 28:7), bet tai menka paguoda, jei pagalvosime, kuo rizikuojame. Galbūt „kurį laiką ji[s] džiaugiasi savo darbais, bet neilgai trukus ateina pabaiga (3 Nefio 27:11). Jo svajonės apie linksminimąsi ir puotavimą virsta atgijusiu košmaru, kai jis neišvengiamai praregi šiame gyvenime suvokdamas, kad „nelabumas niekada nebuvo laimė“ (Almos 41:10), ir taip pat vėliau, teismo dieną, kada jis „išpažins prieš Dievą, kad jo teismai yra teisingi“ (Mozijo 16:1). Atėjus laikui jis sužino, kad jam akis apdūmė iliuzijų meistras, pasinaudodamas gražiai užmaskuotu nelaimingumu, pateikiamu kaip malonumas. Taigi, „nepavydėk savo širdyje nusidėjėliams“ (Patarlių 23:17).

Ačiū Dievui, sūnus palaidūnas turėjo galimybę pasitaisyti; tai yra viena iš didžių pamokų, kurių mus nori išmokyti Gelbėtojas šiame palyginime (žr. Luko 15:11–32).

Pasodinkite sėklą – pradėkite mokytis

Alma aprašo kaip norintis tikėti žmogus gali toliau siekti tikėjimo:

„Leiskite šitam norui veikti jumyse, netgi kol patikėsite taip, kad galėsite skirti vietą daliai mano žodžių.

Dabar, prilyginkime žodį sėklai. Dabar, jei skirsite vietą, [leiskite], kad sėkla galėtų būti pasodinta jūsų širdyje“ (Almos 32:27–28; kursyvas pridėtas).

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Pasodindami sėklą jūs veikėte pagal savo norą, įkvėpti smalsumo dėl bandymo rezultatų. Dabar pradėjote mokytis.

Pagal Raštus, šį mokymąsi reikėtų tęsti dviem būdais: „Ir kadangi visi neturi tikėjimo, stropiai siekite ir mokykite vienas kitą išminties žodžių; taip, siekite iš geriausių knygų išminties žodžių; siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (Doktrinos ir Sandorų 88:118; kursyvas pridėtas).

Iš Raštų taip pat sužinome, kad yra du kanalai, kuriais Dvasia moko mus:

„Taip, štai aš tau pasakysiu tavo prote ir tavo širdyje, Šventąja Dvasia, kuri nužengs ant tavęs ir kuri apsigyvens tavo širdyje.“

„Dabar, tai yra apreiškimo dvasia“ (Doktrinos ir Sandorų 8:2–3; kursyvas pridėtas).

Mokymosi metodų ir mokymosi kanalų susiejimas

Prieš sugrįždamas prie tikėjimo skalės, noriu paaiškinti dviejų mokymosi metodų ir dviejų mokymosi kanalų tarpusavio ryšius. Kryžminis jų sujungimas turėtų padėti jums suprasti, kaip judėsime aukštyn tikėjimo skale.

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Kai Džozefas Smitas mokydamasis sužinojo apie maldą, jis perskaitė Biblijoje: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jokūbo 1:5).

Džozefas sužinojo apie maldą tikėjimu, vedamas savo įsitikinimo ir nueidamas melstis į Šventąją giraitę.

Iliustracijos viršuje pavaizduoti du mokymosi kanalai – protas ir jausmai.

Mokytumo siekimas mokymusi ir protas

Kai mokytumo siekiame mokydamiesi, Viešpats įkvėptomis mintimis kalba mūsų protui. Šalia kitų galimų žodžių, apibūdinančių sąsają tarp „mokymosi“ ir „proto“, galime pridėti tokius žodžius, susijusius su sėklos kultivavimu:

Augalas

Mintys
Nauda
Smalsumas
Ištyrimas
Studijavimas
Ieškojimas
Įvertinimas
Klausimai
Apmąstymai

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Įkvėpti klausimai verčia žmones mąstyti, o Dvasios veikiamas mąstymas pakelia jus į kitą mokymosi lygį, kur mokymasis siejasi su jausmais.

Mokytumo siekimas mokymusi ir jausmai

Netrukus sėkla pradeda dygti, o jūs pradedate jausti Dvasios įkvėptus jausmus. Būtent širdis, arba įkvėpti jausmai, paverčia mintį tikėjimu.

Daigai

Jausmai
Įsitikinimai
Supratimas
Skanus
Giliai paliesta širdis
Išaugęs tikėjimas ir viltis
Įkvėpimas veikti

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Alma dėsto taip: „Jei tai tikra sėkla, arba gera sėkla, jei jos neišmesite lauk savo netikėjimu, pasipriešindami Viešpaties Dvasiai, štai ji pradės brinkti jūsų krūtinėje; ir kada jausite šiuos brinkimo judesius, jūs imsite sakyti savyje: Tai turėtų būti gera sėkla, arba geras žodis, nes jis pradeda plėsti mano sielą, taip, jis pradeda apšviesti mano supratimą, taip, jis pradeda man patikti“ (Almos 32:28; kursyvas pridėtas).

Nors paprastai žodį suprasti siejame su protu, daugelis Raštų eilučių supratimą sieja su širdimi, pavyzdžiui, „ir jų širdys buvo atvertos, ir jie savo širdimis suprato žodžius, kuriais jis meldėsi“ (3 Nefio 19:33). Kalbėdamas apie Jokūbo 1:5 eilutę, jaunasis Džozefas pasakė: „Dar niekada jokia Raštų ištrauka su tokia galia neatėjo į žmogaus širdį, kaip ši tuomet atėjo į manąją“ (Džozefo Smito–Istorijos 1:12).

Taip jausdamasis Alma sako: „Dabar štai ar tai nesustiprins jūsų tikėjimo? Sakau jums: taip; tačiau jis dar neišaugo į tobulą pažinimą“ (Almos 32:29; kursyvas pridėtas).

Tai dar nėra tobulas pažinimas. Vis dėlto paliesta širdis įkvepia mus žengti pirmyn tikėjimo skale. Tai įkvėpė Džozefą veikti ir priimti Raštų kvietimą melstis. Jis „liudijimo nega[vo] tol, kol j[o] tikėjimas nebu[vo] išbandytas“ (Etero 12:6).

Mokytumo siekimas tikėjimu ir protas

Siekiant mokytumo tikėjimu, reikia veikti vadovaujantis savo jausmais ir įsitikinimais.¹ Lygiai taip mokytis tikėjimu Gelbėtojas pakvietė sakydamas: „Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos“ (Jono 7:17; kursyvas pridėtas). Šioje eilutėje Gelbėtojas moko mus, kad darymas yra tikėjimo veiksmas, paverčiantis tikėjimą žinojimu. Nesutinkančius Jis ragina: „O jeigu […] manimi netikite, tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame“ (Jono 10:38; kursyvas pridėtas).

Kalbėdamas apie žinojimą Alma sako:

„Ir dabar štai kadangi jūs atlikote bandymą ir pasodinote šitą sėklą, ir ji brinksta ir dygsta, ir pradeda augti, jūs turite žinoti, kad ši sėkla gera.“

„Ir dabar štai ar jūsų pažinimas tobulas? Taip, dėl šito dalyko jūsų pažinimas tobulas, o jūsų tikėjimas snaudžia; ir tai dėl to, kad jūs žinote; […] jūsų supratimas pradeda šviesėti, ir jūsų protas ima plėstis“ (Almos 32:33–34; kursyvas pridėtas).

Veikdami pagal savo tikėjimą gavote pažinimą.

Šalia kitų žodžių, kuriuos galėtume susieti su mokytumu per tikėjimą ir protą, galime pridėti tokius:

Augimas

Veikla
Tobulas pažinimas(toje srityje)
Malda
Atgaila
Elgesio pasikeitimas
Paklusnumas
Potyriai
Skonio pojūčiai

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Veiksmažodį paragauti Alma vartoja ypatinga prasme, kalbėdamas apie tai, kaip paragauti šviesos. Paklausykite:

„O tada, argi tai nėra tikra? Sakau jums: taip, nes tai yra šviesa; o viskas, kas yra šviesa, yra gera, kadangi tai įžiūrima, todėl jūs turite žinoti, kad tai gera; ir dabar štai, ar po to, kai paragavotešitos šviesos, jūsų žinojimas yra tobulas?“

„Štai sakau jums: ne; ir neturite atidėti šalin savo tikėjimo, nes jūs tik panaudojote savo tikėjimą sėklai pasodinti, idant atliktumėte bandymą, kad sužinotumėte, ar sėkla yra gera“ (Almos 32:35–36; kursyvas pridėtas).

Būtent paragavę šviesos ir pasigardžiavę ja įgijote tobulą pažinimą dėl šito dalyko, arba supratimą, kad daigas yra geras. Šviesa kviečia jus ateiti pas Jėzų Kristų, „ir Dievo galia [daro] stebuklus ju[myse], […] ir [atverčia jus] į Viešpatį“ (Almos 23:6).

Mokytumo siekimas tikėjimu ir jausmai

Alma tęsia: „Ir štai, kai tas medis pradės augti, jūs sakysite: Puoselėkime jį labai rūpestingai, […] su didžiu stropumu ir kantrybe, žvelgdami ateitin į jo vaisių. […]

„[…] štai netrukus raškysite [ar ragausite] jo vaisius, kurie patys vertingiausi“ (Almos 32:37, 41–42; kursyvas pridėtas).

Puoselėjimas ir ragavimas

Atsivertimas
Tapimas
Galingas širdies pokytis
Krikštas
Šventoji Dvasia
Palaiminimai
Džiaugsmas ir laimė
Noras pasakoti
Panašėjimas į Jėzų Kristų

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Paragavę vaisiaus atsiduriame ten, kur mokytumo siekimas tikėjimu siejasi su jausmais. Čia mes patys atrandame, kad vaisius iš tikrųjų yra saldus ir vertingas. Sekdami Jėzumi Kristumi ir vykdydami Jo valią galime įvairiais būdais „paragauti“ Jo Apmokėjimo ir Evangelijos. Prieš tai mūsų širdys buvo stipriai paveiktos. Dabar „galinga permaina [vyksta] širdyje“, kaip aprašė Alma (Almos 5:12), ir Dvasia paverčia mūsų patyrimą ir žinojimą atsivertimu.

Tapę „atversti į Viešpatį“ (Almos 23:8), sekame Gelbėtoju pasikrikštydami ir gaudami Šventosios Dvasios dovaną. Paragavę Evangelijos vaisių, patiriame palaiminimus ir tokį džiaugsmą bei laimę, kad norime tuo pasidalinti su kitais, kaip Lehis: „Ir kai aš valgiau jo vaisiaus, jis pripildė mano sielą nepaprastai didelio džiaugsmo; todėl panorau, kad mano šeima taip pat jo valgytų; nes aš žinojau, kad jis buvo trokštinas labiau už visus kitus vaisius“ (1 Nefio 8:12).

Tapimas „atverst[am] į Viešpatį“ tiesiogine prasme yra galinga permaina ir pasikeitimas panašėjant į Jėzų Kristų, „pasiduo[dant] Šventosios Dvasios vilionėms ir nusiv[elkant] prigimtinį žmogų, ir ta[mpant] šventuoju per Viešpaties Kristaus apmokėjimą“ (Mozijo 3:19). Platesniąja žodžio prasme, mūsų atsivertimas nebus pilnas, kol nesuaugsime dvasiškai „pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką“ (Efeziečiams 4:13). Tikėjimo Juo paieška truks visą gyvenimą ir neapsieis be Jo malonės ar dieviškos pagalbos (žr. 2 Nefio 25:23).

Šį atsivertimą visam gyvenimui tikrai turėsime nuolatos puoselėti, kad išvengtume Almos aprašyto „nudžiūvimo“: „Bet jei nesirūpinsite medžiu ir nesuksite sau galvos dėl jo priežiūros, štai jis neįsišaknys; ir kada užeina saulės kaitra ir svilina jį, […] jis nudžiūva“ (Almos 32:38).

„Todėl turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms. Todėl, jei veršitės pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištversite iki galo, štai, taip sako Tėvas: Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą“ (2 Nefio 31:20; kursyvas pridėtas).

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Ši galinga permaina ir atsivertimas nereiškia, kad mums daugiau jau nekils klausimų. Vis dėlto, paragavus šviesos klausimai turėtų mumyse sužadinti norą mokytis toliau, o ne abejones, galinčias sunaikinti mūsų augantį tikėjimą. „Ir kiekvienam, kuris tikės mano vardą, niekuo neabejodamas, tam aš patvirtinsiu visus savo žodžius“ (Mormono 9:25).

Klausimai yra geras dalykas. Jie priverčia mus mąstyti, ieškoti ir melstis. Džozefui Smitui klausimai kildavo visą gyvenimą. Beveik visi Doktrinos ir Sandorų skyriai, eilutė po eilutės ir priesakas po priesako, buvo per jį apreikšti po to, kai jis maldoje užduodavo Viešpačiui klausimą. Gelbėtojas mokėsi lygiai taip pat: „Ir iš pradžių jis negavo pilnatvės, bet vis ėjo iš malonės į malonę, kol gavo pilnatvę“ (Doktrinos ir Sandorų 93:13).

Tobulas pažinimas

Prisiminkime, kad mūsų tikėjimo skalės viršuje užrašėme „tobulas pažinimas apie Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją“.

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Panagrinėkime frazę „tobulas pažinimas.“ Kalbėdamas kaip „paragauti šviesos“ Alma mokė, kad „dėl šito dalyko jūsų pažinimas tobulas“ (Almos 32:34). Kitoje eilutėje matome, kad liudydamas apie tą pačią šviesą pranašas Mormonas vartoja panašią frazę, „tobulai pažinti“:

„Nes štai, mano broliai, jums duota spręsti, idant galėtumėte pažinti, kas gera ir kas pikta; ir, kad galėtumėte tobulai pažinti, sprendimo būdas yra toks aiškus, kaip dienos šviesa skiriasi nuo tamsios nakties.“

„Nes štai, Kristaus Dvasia duodama kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti, kas gera ir kas pikta; todėl rodau jums būdą nuspręsti: viskas, kas kviečia daryti gera ir įtikinėja tikėti Kristų, siunčiama Kristaus galia ir dovana; todėl galite tobulai pažinti, kad tai iš Dievo. […]“

„Ir dabar, mano broliai, žinant, kad pažįstate tą šviesą, kurios dėka galite nuspręsti, kuri šviesa yra Kristaus, žiūrėkite, kad nenuteistumėte neteisingai“ (Moronio 7:15–16, 18; kursyvas pridėtas).

Abu pranašai liudija, kad būtent Kristaus šviesa suteikia mums tobulą pažinimą apie tiesą. Net ir pasaulio žmonės supranta turį vidinį jausmą, atskiriantį, kas teisu ir kas neteisu. Jie pripažįsta Kristaus šviesą naudodami žodį sąžinė, kurio lotyniškas atitikmuo conscientia reiškia „vidinis pažinimas.“²

Per šią šviesą gavę tiesos patvirtinimą žengiame aukštyn tikėjimo skale eilutė po eilutės ir priesakas po priesako (žr. 2 Nefio 28:30; Doktrinos ir Sandorų 98:12; 128:21), „ir Šventosios Dvasios galia jūs galite pažinti tiesą apie viską“ (Moronio 10:5; kursyvas pridėtas).

Netrukus mes patys atliksime Almos bandymą, kad galėtumėte prisiminti šviesos skonį ir jos suteikiamą tobulą pažinimą.

Priešingybė atskleidžią tiesą

Prieš pradedant bandymą svarbu nustatyti dar vieną būtiną šio proceso dalį. 2 Nefio 2 skyriuje esame mokomi, kad „visame kame būtinai turi būti priešingybė“ (2 Nefio 2:11). Žmonija „paragauja kartėlio, idant išmoktų vertinti gėrį“ (Mozės 6:55). Pavyzdžiui, sveikata tiriama pirmiausia studijuojant jos priešybę, negalavimus ir ligas; laisvė tiriama studijuojant priespaudą ir vergovę; laimė tiriama studijuojant sielvartą, ir taip toliau. Kaip jonvabaliai gražūs tik tamsoje, taip ir šviesa neįvertinama be tamsaus fono.

Priešingybė būtina mūsų ugdymui ir laimei. Be priešingybės nepastebime akivaizdžios tiesos, lygiai kaip nepastebime oro, kol jo nepradeda mums trūkti. Kadangi Kristaus šviesa egzistuoja visada, daugelis žmonių nepastebi Dvasios savo gyvenime, kaip tie lamanitai 3 Nefio 9:20, kurie „buvo pakrikštyti ugnimi ir Šventąja Dvasia, ir jie to nežinojo.“

Priešingybė ne tik apreiškia ar atskleidžia tiesą, bet ir parodo tiesoje glūdinčią galią, džiaugsmą ir malonumą. Pavyzdžiui, tiktai paragavęs gyvenimo sunkumų sūnus palaidūnas suprato, koks malonus buvo jo ankstesnis gyvenimas, kurio jis nevertino jaunystėje.

Tiktai patyrę skausmą ir ligą pradedame vertinti savo sveikatą. Nukentėję nuo nesąžiningumo branginame dorumą. Išgyvenę skriaudą ar žiaurumą puoselėjame meilę ir gerumą, viską „tobulai pažindami,“ mumyse esančios šviesos dėka paragavę vienokių ir kitokių vaisių. Tobulas pažinimas įgyjamas vaisius po vaisiaus per priešingybę visame kame. Paklusnumas Dievo įsakymams atneša didžiausią laimę, augimą ir pažangą, jei priešingybė įveikiama, o ne apeinama. „Ramiose jūrose netampama patyrusiais jūreiviais.“³

Apsvarstykite šiuos įžvalgius pranašo Džozefo Smito žodžius: „Tiesa atsiskleidžia paneigus neteisingus dalykus.“⁴

Brigamas Jangas irgi mokė panašiai: „Visi faktai įrodomi ir tampa akivaizdūs per savo priešybę.“⁵

Tikėjimo bandymas

Dabar dalyvaukite bandyme apmąstydami keletą įsakymų apie tai, kokias Kristaus savybes turėtume įgyti. Po to sugretinkite jas su jų priešybėmis. Apmąstant kiekvieną iš jų Kristaus šviesa jumyse turėtų patvirtinti jūsų prote ir jūsų širdyje, kad Kristaus savybės yra malonios, o jų priešybės atneša kartėlį:

Meilę palyginkite su neapykanta, priešiškumu, priešprieša
Sąžiningumą palyginkite su melu, apgaule, vagyste
Atlaidumą palyginkite su kerštu, pasipiktinimu, pagieža
Gerumą palyginkite su grubumu, piktumu, žiaurumu
Kantrybę palyginkite su nesusitvardymu, ūmumu, nepakantumu
Nuolankumą palyginkite su išdidumu, nesupratingumu, pasipūtimu
Taikdarystę palyginkite su vaidingumu, kiršinimu, provokavimu
Stropumą palyginkite su tingumu, abejingumu, kietasprandiškumu

Tai tik maža dalis iš gausybės Kristaus savybių, bet to užtenka akivaizdžiai įrodyti, kad bandymas pasodinti sėklą buvo veiksmingas.

Apmąstydami šį sąrašą suvoksite, kad pažinote kiekvienos iš tų savybių galią, tiesą ir malonumą, gavę tūkstančius „patvirtinančių išgyvenimų“. Gero vaisiaus skonis neginčijamai įrodo ir patvirtina vaisiaus gerumą. Įrodymas gaunamas valgant, vaisių po vaisiaus ir eilutę po eilutės, su „tobulu pažinimu.“ Galbūt tai ir turėjo omenyje apaštalas Paulius sakydamas: „Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite“ (1 Tesalonikiečiams 5:21; kursyvas pridėtas). Jei šias ir kitas geras savybes esate pritaikę savo gyvenime, greičiausiai tikėjimo skalėje pažengėte daug toliau nei manėte.

Tačiau tai aš pavadinčiau tik terestrialiniu, mėnulio šlovės, liudijimu. Geri, dievobaimingi bet kurios religijos pasekėjai turi lygiai tokį patį liudijimą, kadangi jie taip pat turi Kristaus šviesą, apie kurią kalbėjo Mormonas, ir yra priėmę dalį Jo Evangelijos.

Tikėjimo bandymas – kitas lygis

Celestialinis, saulės šlovės, liudijimas gaunamas ieškant „Tėvo pilnatvės“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 76:75–78; 93:19). Pasikrikštijęs ir vertas Šventosios Dvasios dovanos žmogus apdovanojamas didesne Kristaus šviesa, kaip pabrėžiama šioje Mormono Knygos eilutėje: „Jei tai jūsų širdžių troškimas, tai ar turite ką prieš, kad pasikrikštytumėte Viešpaties vardu, […] idant jis gausiau išlietų savo Dvasią ant jūsų“ (Mozijo 18:10, kursyvas pridėtas).

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas mokė mus, kad „kuo labiau savo širdis ir protus palenksime į Dievą, tuo daugiau dangiškos šviesos įsilies į mūsų sielas.“⁶

„Ir tas, kuris gauna šviesą ir pasilieka Dieve, gauna daugiau šviesos; ir ta šviesa švinta vis šviesyn ir šviesyn iki tobulos dienos“ (Doktrinos ir Sandorų 50:24).

Man nereikia aiškinti, kad ryškesnėje šviesoje geriau matyti, jūs tai žinote. Pranašas Džozefas Smitas sakė: „Kuo labiau žmogus artėja prie tobulumo, tuo aiškesnis jo suvokimas ir didesnis džiaugsmas.“⁷

Matydami ryškesnėje šviesoje atlikime bandymą celestialiniame lygyje, palygindami doktrinas, randamas tik Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje su tuo, kas randama kitur, blankesnėje šviesoje, bet su tyrais ketinimais:

„Dievas yra mūsų Tėvas, ir mes esame sukurti pagal Jo atvaizdą“ palyginkite su „Dievas nėra tiesiogine prasme mūsų Tėvas; Jis nesuvokiamas, nepažinus“
Jo dievišką organizaciją su pranašais ir apaštalais palyginkite su Jo įtvirtinto modelio atmetimu
Tai, kad Viešpats yra tvarkos Dievas, vadovaujantis per tuos, kas turi kunigystės raktus, palyginkite su sumaištimi, padrikais balsais, „klaidinančio[mis] dvasio[mis]“ (Doktrinos ir Sandorų 50:2)
Kunigystės įgaliojimą ir Dievo pašaukimą palyginkite su teologijos moksliniu laipsniu, išrinktais, pasamdytais ar save pasiskyrusiais
Apeigas ir sandoras palyginkite su tiesiog doru gyvenimu
Vaikų nekaltumą palyginkite su kūdikių krikštu
Mormono Knygą, – antrąjį liudijimą, – palyginkite su Biblija, vieninteliu liudijimu
Šventyklų darbą už mirusiuosius palyginkite su žvakės uždegimu ir malda už mirusiuosius
Amžinąją santuoką ir šeimą palyginkite su santuoka, trunkančia „kol mirtis mus išskirs“

Tiesos palyginimas su priešybe suteikia aiškumo. Tai padeda atskleisti akivaizdžius dalykus, paslėptus matomoje vietoje. Suvokiame žiną daug daugiau, nei manėme. Tai turėtų įkvėpti mus toliau „stropiai [tyrinėti] Kristaus šviesoje ir […] laiky[tis] visko, kas gera“ (Moronio 7:19).

„Palaiminti, kurie tiki nematę“ (Jono 20:29)

Dabar panagrinėkime dar vieną įdomų tikėjimo ir liudijimo aspektą.

Raštų rodyklėje parašyta, jog „[tikro] tikėjimo šerdis privalo būti Jėzus Kristus, kad tai vestų asmenį į išgelbėjimą“. […]

„Tikėti reiškia viltis to, kas nematoma, bet tikra [žr. Hebrajams 11:1.“⁸

Įdomu, kad tikrai tikintys Jėzumi Kristumi „tiki nematę“, tuo tarpu pasaulis teigia priešingai: „nepatikėsiu, kol nepamatysiu“.

Prigimtinis žmogus pažįsta pasaulį penkiais pojūčiais ir reikalauja ženklų įrodymui. Tačiau Raštuose gausu pavyzdžių tų, kurie per pojūčius patirdavo Dievo akivaizdą ir galią, bet jie atsiversdavo neilgam:

Lamanas ir Lemuelis matė angelą (žr. 1 Nefio 3:29). Jie girdėjo Viešpaties balsą, kuris „smarkiai drausmino juos“ (1 Nefio 16:39). Jie jautė Dievo galią, kai Nefis ištiesė savo ranką ir „Viešpats papurtė juos“ (1 Nefio 17:54). Jie ragavo ir uostė: „Aš padarysiu tavo maistą skanų, kad jo nekaitintumėte“ (1 Nefio 17:12). Nepaisydami daugybės apsireiškimų per visus pojūčius, Lamanas ir Lemuelis maištavo. Ar jie patikėjo pamatę?
Kai Mozė išvedė Izraelio vaikus iš Egipto, šie matė nelaimes, ugnies stulpus, Raudonosios jūros perskyrimą; jie ragavo manos, kitaip tariant, patyrė tai visais pojūčiais. „Ir nepaisant to, kad buvo vedami Viešpaties, savo Dievo, savo Išpirkėjo, ėjusio priešaky jų dieną ir davusio šviesą jiems naktį, ir dariusio dėl jų viską, kas reikalinga žmogui, – jie užkietino savo širdis ir apakino savo protus, ir burnojo prieš Mozę bei prieš tikrąjį ir gyvąjį Dievą“ (1 Nefio17:30). Jie tikrai nepatikėjo pamatę!
Raštuose randame daug kitų panašių pavyzdžių, bet labiausiai stulbina pavyzdys tų, kurie dėl savo dvasinio aklumo atmetė Gelbėtoją net ir pabuvę Jo paties akivaizdoje. „Nors Jėzus jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, tačiau jie juo netikėjo“. (Jono 12:37; žr. taip pat Doktrinos ir Sandorų 138:26).

Yra per daug pavyzdžių, neleidžiančių teigti „nepatikėsiu, kol nepamatysiu“. Tie, kurie tikisi išugdyti savo liudijimą pasinaudodami vienu įspūdingu išgyvenimu, nesuvokia, kad stipresnį liudijimą ir Dvasios patvirtinimą gauname kasdien įvairiais nežymiais būdais, pavyzdžiui, pasibraukdami eilutę Raštuose. Pagalvokite apie tai. Eilutę Raštuose pasibraukėte todėl, kad ji padarė jums įspūdį, suteikė įžvalgą ar supratimo džiaugsmą. Įkvėptas įspūdis yra apreiškimas.

Kitas apreiškimo pavyzdys yra kilęs noras būti maloniam ar daryti gera, nes „viskas, kas kviečia daryti gera, […] siunčiama Kristaus galia ir dovana“ (Moronio 7:16). Kristaus šviesa egzistuoja visada! Ragaujate jos kasdien. Ir šių kuždesių, „iš [šių] mažų dalykų kyla tai, kas didinga“ (Doktrinos ir Sandorų 64:33).

„Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:5)

Ar galite prisiminti atvejį Mormono Knygoje, kad kas nors būtų pamatęs angelą ir patikėjęs? Ko gero pagalvojote apie Almą jaunesnįjį. Angelas pasirodė jam bei Mozijo sūnums ir „nusileido lyg debesyje; ir kalbėjo lyg griaustinio balsu“ (Mozijo 27:11). Žinote, kas vėliau atsitiko, – Alma atgailavo ir po to tarnavo.

Ar Alma nepatikėjo, kol nepamatė? Ne. O kodėl? Todėl, kad Alma dar nebuvo panaudojęs savo valios laisvės, kad siektų mokytumo per mokymąsi ir tikėjimą, taip pat jis dar nesimeldė, kad sužinotų tiesą. Matymas nėra trumpiausias kelias į tikėjimą ar liudijimą, kaip rodo daugelis mano ką tik paminėtų pavyzdžių. Alma pats aprašo, kaip gavo liudijimą, ir jis nesieja to su angelo pasirodymu. Tiesą sakant, jo liudijime angelas iš viso neminimas:

„Ir tai dar ne viskas. Argi netikite, kad aš pats žinau apie tai? Štai, liudiju jums, kad žinau, jog tai, apie ką kalbėjau, yra tikra. Ir kaip, jūsų manymu, aš žinau apie viso to tikrumą?“

„Štai sakau jums, kad tai atskleista man Dievo Šventąja Dvasia [šviesos]. Štai aš daug dienų pasninkavau ir meldžiausi, kad pats galėčiau tai žinoti. Ir dabar aš pats žinau, kad tai yra tiesa; nes Viešpats Dievas atskleidė man tai savo Šventąja Dvasia; ir tai apreiškimo dvasia, kuri yra manyje“ (Almos 5:45–46; kursyvas pridėtas).

„Žadinimas“ ir trumpalaikis elgesio pasikeitimas gali ateiti iš išorės, per pojūčius, bet jis niekada nebūna ilgalaikis, kaip tai atsitiko Lamanui ir Lemueliui. Patvarus liudijimas gali kilti tik iš vidaus, siekiant mokytumo per mokymąsi ir tikėjimą, kada Šventoji Dvasia „įdieg[ia] jiems savo [Evangeliją], įraš[o] [ją] jiems į širdį“ (Jeremijo 31:33). Štai kodėl nepaisydami to, kad regėjo, išgirdo ir lietė juos aplankiusį Gelbėtoją, taip pat ragavo ir uostė duoną, kurią Jis stebuklingai parūpino (žr. 3 Nefio 20:3–9), nefitai vis tiek „meldė to, ko labiausiai troško; o jie troško, kad jiems būtų suteikta Šventoji Dvasia“ (3 Nefio 19:9).

Prieš keletą metų šią istoriją man papasakojo pagyvenęs misionierius. Tai nutiko jam, jaunuoliui, praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tai rodo, kad tiktai mokantis bei meldžiantis Šventoji Dvasia paliudija mums apie tiesą. Jis pasakoja:

„Gyvenau vienas Provo mieste, Jutoje, mažame bute netoli miesto centro. Dirbau pardavėju mažoje baldų parduotuvėje Provo mieste, o tai nutiko kaip tik per ilgą šventinį Naujųjų metų savaitgalį.

Laukė ilgas šventinis savaitgalis. Buvo ketvirtadienis, gruodžio 31 d., Naujųjų metų išvakarės. Turėjome išeigines dienas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, buvau savo bute ir neplanavau nieko švęsti. Ruošiau sau pietus ir laukdamas, kol maistas iškeps, norėjau paskaityti. Bute nieko neturėjau, tad nuėjau pas kaimynystėje gyvenančius jaunuolius (BJU studentus) paklausti, ar jie neturėtų ko paskaityti; tikėjausi gauti žurnalą apie medžioklę ir žvejybą Field & Stream ar kažką panašaus. Pastarieji pasakė, kad neturi žurnalų, bet turi knygą, kurią galbūt norėčiau paskaityti. Jie įteikė man Mormono Knygos egzempliorių.

Nors ir buvau girdėjęs apie mormonų Bažnyčią (o kas Jutoje nėra apie ją girdėjęs), nebuvau susipažinęs su šia knyga. Padėkojau jiems ir parsinešiau ją į savo butą. Per pietus knygą pavarčiau ir pradėjau skaityti. Prisipažįstu, greitai perverčiau kelis skyrius bandydamas sužinoti siužetą. Vardai ir vietos buvo man nežinomi, ir aš niekaip negalėjau įsitraukti. Taigi po pietų parnešiau knygą ir grąžinau ją sakydamas: „Ačiū, daugiau nereikia.“

„Ar pasimeldei dėl jos?“ – paklausė vienas iš jaunuolių. „Pasimeldžiau dėl jos?“ – nustebau. „Aš tik norėjau kažką paskaityti, o ne dėl kažko melstis.“ Taip prasidėjo labai įdomus pokalbis apie Mormono Knygos turinį. Jie man pasakė, kad tai Raštų knyga, ir jeigu aš pirmiausia pasimelsiu dėl šios knygos, o tada skaitysiu su tikru troškimu sužinoti, ar ji yra tikra, tada Dievas apreikš man jos tiesą Šventosios Dvasios galia.

Buvau katalikiškai išauklėtas ir, netgi būdamas neaktyvus tuo metu, vis tiek tvirtai laikiausi savo narystės katalikų Bažnyčioje, kadangi nieko kito nežinojau. Visada melsdavausi, sukalbėdamas „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ bei skaitydamas iš savo mišių knygos, ir netgi šito jau labai seniai nebuvau daręs. O dabar kažkokie jaunuoliai kvietė mane melstis Dievui, kurio aš iš tiesų nepažinojau, ir prašyti, kad Jis pasakytų man, ar knyga tikra. Ką gi, bala nematė, vis tiek neturėjau kito užsiėmimo, o priešaky buvo labai ilgas savaitgalis. Parsinešiau knygą, atsidariau alaus butelį, užsirūkiau cigaretę ir atsiklaupęs paprašiau Dievo pasakyti man, ar ši knyga tikra. Tada pradėjau skaityti: „Aš, Nefis, gimęs iš gerų gimdytojų.“

Vardai ir vietos buvo tie patys, kaip ir vos prieš porą valandų. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad šį kartą aš stebuklingai nejaučiau netikėjimo. Knyga mane tiesiog įtraukė! Mačiau Nefį; mačiau jo brolius ir pykau, kai šie negražiai su juo elgėsi. Man patiko Nefis! Drąsinau geruosius ir užjaučiau bloguosius. Skaičiau valandų valandas ir negalėjau atsitraukti nuo knygos. Kai pagaliau žvilgtelėjau į savo laikrodį, buvo beveik penkta valanda ryto. Palinkėjau sau laimingų Naujųjų metų ir nuėjau miegoti.

Pabudau apie 8:30 ir instinktyviai griebiausi šios knygos. Taip ir praėjo visas savaitgalis. Kaip brolis Parlis P. Pratas, negalėjau nė pagalvoti apie maistą, nenorėjau, kad man kažkas trukdytų. Išjungiau telefoną ir skaičiau visą dieną, vos retkarčiais lengvai užkąsdamas. Kaip ir pirmą vakarą, suvokęs, kad jau ankstyvas rytas, pamiegodavau kelias valandas, paimdavau knygą ir tęsdavau skaitymo maratoną. Galiausiai pirmadienį maždaug penktą valandą ryto pabaigiau skaityti knygą ir išsekęs užmigau.

Tais metais prieš pat Kalėdas buvau pardavęs daug kiliminės dangos Amerikan Forko rajone. Tai buvo speciali danga, ir mano viršininkas norėjo, kad vadovaučiau tos dangos klojėjams. Mano viršininkas anksčiau tarnavo vyskupu Provo rajone ir keletą kartų buvo kalbėjęs su manimi apie Bažnyčią, bet aš nesusidomėjau. Jis buvo geras viršininkas, bet ūmaus būdo, nevertėjo jo erzinti. Būtent šį pirmadienio rytą aštuntą valandą aš turėjau vadovauti kiliminės dangos klojėjams. Nepasirodžiau nei nustatytu laiku, nei devintą valandą, nei dešimtą.

Galiausiai apie 10:30 mano viršininkas, piktas kaip širšė, atėjo pas mane, įžengė pro duris pasiruošęs suplėšyti mane į gabalus, pamatė mane gulintį ant sofos su Mormono Knyga ant krūtinės ir persigalvojo. Jis tyliai uždarė duris ir sugrįžo į parduotuvę, nusprendęs kol kas pats vadovauti kiliminės dangos klojėjams. Pabudau tuoj po pusės dvylikos (nieko nežinodamas apie viršininko apsilankymą), pažvelgiau į laikrodį ir vėl pasimeldžiau antrą kartą per santykinai trumpą laiką. Greitai apsirengiau (galvodamas, kad man nuvykus į vietą darbo jau nebebus), sėdau į automobilį ir nulėkiau dirbti.

Ten pamačiau savo viršininką ir priėjau atsiprašyti. Jis atsigręžė, nusišypsojo ir paklausė: „Ar tau patiko knyga?“ Suvokęs, kas nutiko, prisiminiau praėjusį savaitgalį ir apsiašarojęs pasakiau vienintelį dalyką, kurį galėjau pasakyti: „Knyga yra tikra. Mormono Knyga yra Dievo žodis.“ Tada pradėjau verkti, o jis priėjo, apkabino ir laikė mane. 1965 m. sausio 22 d. pasikrikštijau ir tapau Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu.“

Sutikau šį gerąjį brolį praėjus keletui dešimtmečių po jo atsivertimo, kai jis su žmona tarnavo misijoje San Diego Mormonų bataliono lankytojų centre. Šis pasakojimas man labai patinka dėl to, kad jame akivaizdžiai matyti, kaip skyrėsi du bandymai skaityti Mormono Knygą. Pirmą kartą pradėjęs skaityti, jis darė tai be tikro ketinimo ar maldos. Antrą kartą darant tai su troškimu ir malda rezultatas buvo visiškai kitoks.

Tėra vienintelis būdas sužinoti, ar Mormono Knyga ir Evangelija yra tikra, tam neužtenka tik smalsumo ar penkių pojūčių. Reikia nuoširdžiai savo laisva valia veikti pagal troškimą sužinoti:

„Ir norėčiau jus paraginti, kad gavę juos, paklaustumėte Dievą, Amžinąjį Tėvą, Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.“

„Ir Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:4–5).

Tame pažade nėra žodžių „Jis ko gero“, „galbūt“ ar „gal“. Pažadama tvirtai, kad „Jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.“

Šiame pasakojime yra dar vienas įžvalgus principas – kad liudijimo gavimui nebūtina perskaityti visos Mormono Knygos. Žmogus šiame pasakojime paragavo šviesos nuo paties pirmo puslapio. Jam nereikėjo suvalgyti visos picos, kad suprastų, ar ji skani. Kitiems galbūt tai bus įgytas skonis, kada laikui bėgant šviesa tampa vis „skanesnė“. Apie tai Alma kalba šioje eilutėje: „Taip, jis pradeda apšviesti mano supratimą, taip, jis pradeda man patikti“ (Almos 32:28).

Jūsų liudijimas yra stipresnis, nei jums gali atrodyti

Pradžioje prašiau jūsų įvertinti savo liudijimą pagal tikėjimo skalę. Tikiuosi, supratote, kad jūsų liudijimas yra kur kas stipresnis, nei jums gali atrodyti. Šventajai Dvasiai mokant, jūs įgydavote tobulą pažinimą apie gausybę Evangelijos vaisių, ir taip vaisus po vaisiaus, eilutė po eilutės jūsų liudijimas kasdien stiprėjo.

Paveikslėlis

Slide from a Powerpoint presentation given by Elder Lynn G. Robbins for May 3, 2015 CES Devotional.

Kuo daugiau mokomės Evangelijos ir gyvename pagal ją, tuo daugiau šviesos gauname ir tuo geriau įsisaviname Tėvo planą. Iš savo patirties sužinome, kad gyvybės medžio vaisius tikrai yra vertingas ir „saldžiausias iš visų, kuriuos kada nors buv[ome] [valgę]“, ir kad jis pripildo mūsų sielas „nepaprastai didelio džiaugsmo“ (1 Nefio 8:11–12). Labai pamėgstame jį dėl jo teikiamų palaiminimų, džiaugsmo ir galimybės siekti gyvenime gerų dalykų, o taip pat dėl vilties turėti laimingą amžinąją šeimą.

Aš liudiju, kad žinau, ir tikrai žinau per Šventąją Dvasią, kad Mormono Knyga yra tikra, ji yra Dievo žodis. Ji saldi ir pasigardžiuotina. Labai mėgstu ir branginu jos skonį. Aš liudiju, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, kad Jis buvo nukryžiuotas ir kentėjo už pasaulio nuodėmes. Jis yra mūsų Gelbėtojas ir toliau veda Savo Bažnyčią ir karalystę žemėje, vadovaudamas jai per gyvuosius pranašus ir apaštalus. Liudiju apie Jo vardą ir apie šias šventas tiesas Jėzaus Kristaus vardu, amen.