Būkite ramūs ir žinokite, kad aš esu Dievas

Vyresnysis M. Raselas Balardas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Paveikslėlis

BŠS dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems • 2014 m. gegužės4 d. • San Diegas, Kalifornija

Mano brangūs jaunieji broliai ir seserys, džiaugiuosi galėdamas kreiptis į jus iš San Diego, Kalifornijoje. Malonu būti šioje Bažnyčios švietimo sistemos dvasinėje valandėlėje. Sveikiname visus jaunus suaugusiuosius, esančius drauge šį vakarą, nepamiršome ir jūsų, mūsų svarbieji abiturientai. Džiaugiamės, kad prisijungėte prie mūsų. Taip pat sveikiname visus sugrįžusius misionierius. Bažnyčia ir Viešpats yra dėkingi už jūsų tarnystę!

Taip pat sveikiname ir jus, būsimieji misionieriai. Viešpačiui reikia teisių merginų ir vaikinų pagalbos renkant Izraelį ir ruošiant pasaulį Jo antrajam atėjimui.

Noriu, jog žinotumėte, kad Viešpats jus myli ir pasitiki jumis. Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas tiki jumis ir dažnai meldžiasi dėl jūsų. Jūs esate Bažnyčios ateitis. Viešpats yra paruošęs jums daugybę palaimų jūsų gyvenime.

Leiskite pakartoti ir užakcentuoti štai tokį teiginį – už dvidešimties trisdešimties metų jūs vadovausite šiai Bažnyčiai. Kai kurie iš jūsų tarnausite vyskupais, kuolų prezidentais, misijų prezidentais, Pradinukų, Merginų ir Paramos bendrijos prezidentėmis ir šventyklos prezidentais ir matronomis. Taip, šį vakarą girdintys mano balsą yra tie, kurie taps pasaulio bendruomenių ir šalių vadovais. Tie, kurie taps visuotinių moterų prezidentūrų narėmis arba net visuotiniais įgaliotiniais Septyniasdešimčių, o gal net ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariais.

Šiandien dar nesuvokiate, kokia nuostabi bus jūsų ateitis!

Bažnyčios vadovai

Esu girdėjęs, kad yra manančių, jog Bažnyčios vadovai gyvena vadinamajame „burbule“. Jie pamiršta, kad mes esame vyrai ir moterys, turintys daug patirties, ir savo gyvenime esame gyvenę įvairiose vietovėse ir dirbę su daugybe skirtingų kultūrų žmonių. Mūsų dabartiniai paskyrimai leidžia mums išmaišyti tiesiogine prasme visą pasaulį. Mes susitinkame su politikais, religinių ir humanitarinių organizacijų vadovais visame pasaulyje. Nors lankėmės ir Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, ir esame sutikę daugybės šalių vadovus, nepamiršome ir gyvenančių kukliomis sąlygomis, mes lankėmės ir tarnavome vargšams jų namuose.

Atidžiai apmąstę mūsų gyvenimą ir tarnystę, labai tikėtina, kad sutiksite, jog pasaulį matome ir patiriame taip, kaip tai gali padaryti retas žmogus. Tada suvoksite, kad negyvename „burbule“, kaip tai daro kiti.

Yra sakančių, kad esame per seni. Na, tiesa, kad devyniems iš Apaštalų jau daugiau nei 80 metų! Man 85-eri.

Tačiau asmeninė ir kolektyvinė Brolių išmintis turėtų jus nors šiek tiek paguosti. Mes daug patyrėme, įskaitant skirtingų šalies įstatymų ir taisyklių pasekmes, nusivylimus, tragedijas ir savo artimųjų netektis. Mes puikiai suprantame jūsų gyvenimą.

Leiskite paminėti ir tai, kad nei vienas iš Dvylikos nėra gležna drebulės šakelė. Visi esame tvirto būdo. Kai esame vieningi priimdami sprendimus, galite būti ramūs – juos priėmėme tik po daugelio maldų, apdairių diskusijų ir pasitarimų.

Net mano vaikaičiai mano, kad esu ganėtinai „kietas“ – čia jų žodžiai, ne mano. Esu girdėjęs, kad kai kurie jauni suaugusieji sako, jog esu šiuolaikiškas. Tikiuosi, kad tai geras dalykas!

Širdyse mes esame jaunuoliai, o Viešpats mus laimina, kad Jo darbas nepaprastai sparčiai žengtų pirmyn. Šį vakarą su jumis aptarsiu tris svarbias temas: 1) technologijų naudojimą; 2) kovą su pornografija; ir 3) santuokos doktriną – tris labai opias šiandienos problemas.

1. Technologijų naudojimas

Pirmoji tema – technologijų naudojimas. 2007 ir 2008 m. kalbėjau Brigamo Jango universiteto Havajų ir Aidaho filialų absolventams. Tada sakiau: „Negalime stovėti nuošalyje, kai kiti, įskaitant mūsų kritikus, stengiasi pasakyti, ko moko mūsų Bažnyčia.“¹ Tuomet skatinau absolventus pasinaudoti naujausiomis technologijomis ir įsitraukti į pasauliniu mastu vykstančias diskusijas apie Bažnyčią. Kai pasiūliau jiems dalintis asmeniniais įsitikinimais savo tinklaraščiuose, maniau einantis koja į koją su tuometinėmis technologijų naujovėmis. Tačiau nuo tada sužinojau apie Facebook, Twitter, Pinnterest, YouTube, Google+, Instagram, o prieš man išvykstant, mano sekretorė dar papasakojo ir apie Snapchat. Ohoho! Atrodo, kad technologijų pasaulis negali net kelių minučių išstovėti vietoje.

Mano mobilusis telefonas yra nepakartojamas įrenginys! Išmanieji telefonai – išties išmanūs! Jie suteikia mums tiek daug puikių galimybių, įskaitant prieigą prie informacijos, galimybę gauti nurodymus žemėlapyje, dalintis nuotraukomis ir žinutėmis ir retkarčiais su kažkuo net pasikalbėti.

Dabartinis pasaulis, kuriame gyvename, nuolat keičiasi. Tai ir geras, ir ne toks geras dalykas.

Praeities ir dabarties skirtumai

Nuo Adomo ir Ievos laikų iki Džozefo ir Emos Smitų laikų pasaulis keitėsi po truputį, karta iš kartos.

Praeity gyvenę žmonės galėjo džiaugtis tikra dangaus šviesa ir malonia tamsa, jiems netrukdė gatvių apšvietimas, automobilių skleidžiama šviesa ir dirbtino apšvietimo sukelta tarša, tvyranti visuose pasaulio miestuose. Šiandieniniuose miestuose retai išvysi naktinį dangų, kaip tai galėjo Abraomas, Mozė, Rūta, Elžbieta, Jėzus ir pirmieji pastarųjų dienų šventieji.

Jie taip pat mėgavosi natūralia tyla, jų dienas, o ypač naktis, retai pertraukdavo žmogaus sukeltas triukšmas. Dabartinis automobilių, lėktuvų ir to, ką kai kurie iš jūsų vadinate muzika, triukšmas visiškai užslopino gamtos garsus. (Turėtumėte suprasti, kad mano kartos žmonėms, tai ką jūs vadinate muzika, labai skiriasi nuo to, ką mes vadiname muzika.) Jau neberasite restorano, kuriame fone negrotų muzika. Net atokiausiuose pasaulio miškuose tyla dažnai pertraukiama danguje praskrendančio lėktuvo griausmo.

Ir visų svarbiausia, kad žmonės ankstesniais laikais patyrė tokią ramybę, kurią sunku įsivaizduoti šiame perpildytame ir skubančiame pasaulyje. Šiandien, net būdami vieni, galime įsijungti savo delninukus, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir rasti pramogas arba būdą, kaip praleisti laiką.

Kaip apaštalas, jums užduosiu klausimą: Ar praleidžiate nors kiek laiko tyloje? Esu svarstęs, ar gyvenusieji prieš mus savo gyvenime turėdavo daugiau progų matyti, jausti ir patirti Dvasios artumą.

Atrodo, kad, mūsų pasauliui plečiantis, garsėjant ir šurmuliuojant, darosi vis sunkiau jausti Dvasią savo gyvenime. Jei jūsų gyvenime trūksta tylos, ar negalėtumėte jau šį vakarą pradėkite jos ieškoti?

Pranašo patarimas

Svarbu nurimti, įsiklausyti ir paklusti Dvasiai. Dabar, kaip niekad anksčiau visoje pasaulio istorijoje, mūsų dėmesį blaško daugybė dalykų.

Visiems reikia skirti laiko meditacijai ir apmąstymams. Net pasaulio Gelbėtojas savo mirtingos tarnystės metu rado laiko tai padaryti: „Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir, atėjus vakarui, jis buvo ten vienas.“²

Visiems reikia skirti laiko užduoti sau klausimus arba reguliariai pasikalbėti su savimi. Dažnai esame tokie užimti, o pasaulis toks triukšmingas, kad būna sunku išgirsti dangiškus žodžius: „[Nusiraminkite] ir žinokite, kad aš esu Dievas“.³

Delninukai, išmanieji telefonai yra palaima, tačiau jie gali mus išblaškyti ir neleisti išgirsti „ramų, tylų balsą“. Jie turi mums tarnauti, o ne būti mūsų šeimininkai. Pavyzdžiui, jei šį vakarą socialiniuose tinkluose pasidalinsite šį vakarą išgirsta įkvepiančia informacija, jūsų išmanusis telefonas jums pasitarnaus. Jei beprasmiškai naršysite po internetą, jūsų išmanusis telefonas bus jūsų šeimininkas.

Ar pamenate, ką sužinojo Elija? „Viešpaties nebuvo vėjyje. […] Viešpaties nebuvo žemės drebėjime. […] Viešpaties nebuvo ugnyje“, tačiau Viešpaties balsas buvo „švelnus, tylus dvelksmas“.⁴

Kaip naudojame technologijas

Kitas klausimas: Atsakykite sąžiningai, kiek laiko kasdien praleidžiate naudodamiesi savo išmaniuoju telefonu ar planšete, neįskaičiuojant su mokslais ar Bažnyčia susijusių reikalų?

Juos naudoti nėra blogai, ir jie yra tikras palaiminimas. Tačiau, tuomet, kai išmanieji telefonai pradeda trukdyti mūsų santykiams su draugais ir šeima – o dar svarbiau su Dievu – mums reikia tai pakeisti. Kai kuriems iš jūsų tereiks priimti kelis mažus pakeitimus, kitiems, tie pakeitimai gali būti ganėtinai ženklūs.

Man taip pat kelia nerimą perdėtas SMS žinučių rašymas, o Facebook'as, Twitter'is pakeičia įprastus pokalbius – kai kalbamės be jokių tarpininkų, kai maldoje kalbamės su Dangiškuoju Tėvu ir kai apmąstome tai, kas gyvenime svarbiausia.

Per dažnai atsitinka taip, kad jaunimas, būdamas tame pačiame kambaryje su savo šeimos nariais arba draugais bendrauja su kažkuo, ko nėra šalia, ir taip praranda progas pabendrauti su tais, kurie jų pašonėje. Kai tai nutinka, gal derėtų išeiti iš kambario ir nusiųsti jiems žinutę ir taip patraukti jų dėmesį!

Savo gyvenime daugiausia išmokau klausydamasis didelę patirtį turinčių žmonių, kurie buvo už mane daugiau nugyvenę ir išmokę daug svarbių pamokų, apie kurias, dar nieko nenutuokiau. Prašau, pasinaudokite proga ir pasikalbėkite su savo tėvais, tetomis ir dėdėmis, savo seneliais, kol jie dar gyvi.

Taip pat nerimą kelia tai, kad kai kurie iš jūsų per svarbiausią atkurtos Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios susirinkimą – mūsų sakramento susirinkimą – tikrinatės savo elektroninį paštą, Facebook'ą, Twitter'į, Instagram'ą arba siunčiate SMS žinutes. Šiame svarbiame susirinkime dėmesį turėtume skirti Gelbėtojui, melsdamiesi, giedodami ir priimdami Jo kūno ir kraujo simbolius, o ne beatodairiškai įnikti į savo informacijos priemones. Per sakramentą negalite įtvirtinti ryšio su Dvasia, jei jo metu baksnojate savo išmaniuosius telefonus ar planšetes arba siuntinėjate žinutes. Toks ryšys reikalauja Kristaus šviesos, su degančia meile ir pasišventimu sklindančios iš jūsų proto į širdį.

Žinau, kad daugelis savo išmaniuosiuose telefonuose ir planšetėse laikote Raštus ir kitą Bažnyčios literatūrą. Esu net girdėjęs, kad kai kurie tėvai ir Bažnyčios vadovai nerimauja dėl tokios naujovės, o aš ne.

Bažnyčia siekdama pirmyn pastūmėti Viešpaties darbą, visais laikais naudojosi pažangiomis technologijomis. 1830-ais metais mūsų misionierius pradėjome siųsti į misijas burlaiviais, tačiau 1860-aisiais prisitaikėme prie naujovių ir pradėjome tai daryti garlaiviais. Tada 1960-aisiais nusprendėme, kad geriausia priemonė, nugabensianti mūsų misionierius į jiems paskirtas pasaulio vietas, yra lėktuvai.

Istorija labai įdomiai kartojasi. Senovės Izraelyje pranašų žodžiai buvo saugomi papirusuose. Neaišku kada, bet pirmieji krisčionys pradėjo naudoti kodeksą, šiuolaikinių knygų prototipą.

Dabar, praėjus dviems tūkstančiams metų, Raštus skaitote išmaniuosiuose telefonuose ir planšetėse – skaitote juos taip, kaip Jėzus skaitė Izaiją iš ritino, kurį gavo Nazarete. Jūs taip pat galite ją naršyti⁵, tik nedarykite to per sakramento apeigas. Esu tikras, kad, siekdami Viešpaties Dvasios palaimos ateinančiai savaitei, per tas kelias minutes galite susikaupti ir galvoti apie Gelbėtojo Apmokėjimą. Savo išmaniuosius ir planšetes galite perjungti į „skrydžio“ režimą visiems sekmadienio susirinkimams. Ir toliau galėsite naudotis Raštais, visuotinės konferencijos kalbomis, giesmynu ir vadovėliais, tačiau jūsų dėmesio neblaškys gaunamos žinutės arba programėlių pranešimai.

Prieglobstis nuo audros

Be laiko meditacijai ir apmąstymams, mums taip pat reikia rasti, kaip tai moko Doktrina ir Sandoros, vietą, kuri bus „apsauga ir … prieglobstis nuo audros“⁶.

Mums reikia ypatingos vietos, prieglobsčio, kur, išjungę savo elektroninius prietaisus, galime atsiriboti nuo blaškymų, kad galėtume užmegzti ryšį su Dievo Dvasia.

Tam viena iš geriausių vietų yra šventykla – Viešpaties namai. Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie kitus pašvęstus Bažnyčios pastatus, įskaitant seminarijos ir instituto klases. Prieglobstį galime rasti ir savo namuose ar butuose, tiesiog nusprendę išjungti prietaisus, nusiraminti ir pažinti Dievo dalykus.

Norėdamas padėti mums atrasti Adomo ir Ievos, Abraomo ir Sarijos bei Juozapo ir Marijos pasaulį, kuriame jie rado Dievą, bei norėdamas padėti mums atrasti vietą, kurioje šiandien galėtume jausti ir girdėti Viešpaties balsą, kviečiu jus dažnai vykti į šventyklą. Kaip įmanoma dažniau vykite į šventyklą, išjunkite savo išmaniuosius telefonus ir prieš įeidami į šventyklos šventorių pasidėkite juos į šalį.

Visose Viešpaties namuose atliekamose apeigose girdėsite nuostabią Viešpaties Jo vaikams skirtą kalbą, nuostabius žodžius ir pažadus. Tai vienintelė vieta, kurioje galite girdėti tuos nuostabius ir įkvepiančius žodžius.

Jei šiuo metu nesate verti šventyklos rekomendacijos, apsilankykite šventyklos šventoriuje. Leiskite pasakyti tokį svarbų dalyką, kurio galbūt negirdėjote anksčiau: Niekas nedraudžia jums ir niekam kitam lankytis šventyklos šventoriuje. Viešpats nori, kad pasiruoštumėte būti verti šventyklos rekomendacijos ir kuo greičiau įžengtumėte į šventyklą. Vaikščiodami po šventorių širdyje atrasite troškimą gauti rekomendaciją ir reguliariai lankytis šventykloje.

Kita vertus, Šėtonas nenori, kad eitumėte į šventyklą ar net stovėtumėte jos šešėlyje. Jis nori, kad vengtumėte net prisiartinti prie jos, nes ji yra Viešpaties namai.

Užtikrinu, kad, lankydamiesi šventykloje ar jos šventoriuje, vaikščiosite šventa žeme, lygiai kaip tai darė senovės patriarchai ir matriarchės. Jų gyvenimo dėmesio centre buvo jų dvasinė kelionė. Jūs, kaip ir jie, galite stengtis jausti dangaus galią ir artumą.

Panorėję šventykloje ar jos šventoriuje galėsite išgirsti ramų, tylų Dvasios balsą taip, kaip tai niekada nepavyks prekybos centruose, restoranuose ar viešose vietose. Ir tikrai suvoksite, kad šventykla yra nuostabi vieta, kurioje gaunami atsakymai į maldas.

Prezidentas Tomas S. Monsonas neseniai pašventino Gilberto Arizonos šventyklą. Per pašventinimo maldą jis paprašė Viešpatį: „Lai čia gyvena Tavo Šventoji Dvasia, ir Jos įtaka tebūna jaučiama visų tų, kurie įžengia į jos vidų.“ Jis taip pat meldė: „Tegul šie Tavo namai tampa ramybės šventove, prieglobsčiu nuo gyvenimo audrų ir pasaulio triukšmo. Tebūna ji namais tylių apmąstymų apie amžiną gyvenimo ir mums skirto Tavo plano prasmę.“⁷

Visos Viešpačiui pašvęstos šventyklos yra „ramybės šventovės, prieglobstis nuo gyvenimo audrų ir pasaulio triukšmo… [ir] tylių apmąstymų namai“.

Priešingybė

Pasaulis, kuriame gyvename, savo įstatymais ir papročiais labai sparčiai tolsta nuo Kristaus mokymų. Dėl to Šėtonas, dirbdamas viršvalandžius, stengiasi Dievo sūnus ir dukteris ir išrinktuosius atitraukti nuo jų pareigų vykdymo ir Viešpaties palaimų pilnatvės.

Šėtonas nori, kad užmirštumėte namuose, seminarijoje, institute ir misijoje įgytus gerus įpročius, tokius kaip kasdienis Raštų studijavimas, kasdienė malda, kassavaitinis sakramento priėmimas, kai to esame verti, bei nuoširdi tarnystė. Jis taip pat nori, kad nedalyvautumėte svarbiose ir būtinos šiandienos kovose.

Atminkite, mano brangūs jaunuoliai, mes esame kare, ne su šautuvais ar kulkomis, bet kare. Vis dėlto, karas tikras ir jis pasiglemžė nesuskaičiuojamas žmonių aukas. Šis karas – tai tęsinys karo, prasidėjusio ikimirtingame pasaulyje.

Paulius kvietė mus: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais.“ Jis sakė: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“⁸

Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas, kviečiu jus visus, gyvenančius šiame plačiame pasaulyje, kuriuos pasiekia mano balsas, „apsiginkluo[ti] visais Dievo ginklais“ ir stoti į kovą, kaip tai prieš daugel metų padarė Helamano sūnūs. Nelaukite iki vestuvių, karjeros pradžios arba kol pasensite. Bažnyčiai jau dabar reikia mūsų jaunimo. Viešpačiui jūsų reikia jau dabar!

Pamenate, kad 2000 narsių karių „sudarė sandorą kovoti už nefitų laisvę“⁹. Bažnyčiai reikia mūsų dienų narsių karių, sudariusių sandorą „būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur“¹⁰.

Štai kaip Mormono Knygoje apibūdinami šie narsūs kariai:

„Visi jie buvo jaunuoliai, ir jie buvo nepaprastai šaunūs drąsa ir taip pat jėga bei uolumu; bet štai, tai dar ne viskas – jie buvo … ištikimi visada ir visame, kas jiems bebūtų patikėta.

Taip, jie buvo tiesos ir rimtumo vyrai, nes buvo išmokyti laikytis Dievo įsakymų ir teisiai vaikščioti priešais jį.“¹¹

Merginos ir vaikinai, jūs esate šių dienų Helamano dukterys ir sūnūs. Tebūna apie jus sakoma taip, kaip buvo sakoma apie juos: „Ir dabar, šiuo metu jie tapo […] didele parama“¹².

2. Kova su pornografija

Antra tema, kurią noriu aptarti yra tai, kad mums reikia, kad prisidėtumėte prie mūsų kovos su pornografija. Tai baisi visame pasaulyje plintanti epidemija. Paklausykite, kaip šį vakarą paaiškinsiu apie vieną pavyzdį, bylojantį apie Viešpaties išmintį.

Daugiau nei prieš 180 metų Viešpats apreiškė sveikatos įstatymą, kuriame užsiminta ir apie tabako vartojimą.¹³ Milijonai pakluso Viešpačiui, bet dar daugiau ir nepakluso. Niekas tuo metu, net kai buvau jūsų amžiaus, nežinojo apie ilgalaikio rūkymo padarinius. Šiandien, po dešimtmečius trukusių tyrimų, žinome kad rūkymas sukelia plaučių vėžį ir kitas mirtinas ligas. Viešpaties Išminties Žodis buvo apsauganti palaima.

Panašiai mūsų dienomis Viešpats perspėjo apie pornografijos padarinius. Milijonai paklūsta Viešpaties patarimui, tačiau to nedaro nesuskaičiuojami būriai. Brangūs draugai, nereikia laukti 180 metų ar net 10 metų, kad sužinotume apie siaubingus pornografijos padarinius, nes dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad pornografija keletu būdų suluošina jaunus suaugusiuosius ir sugriauna jų galimybes vieną dieną turėti meilės kupinus ir nenutrūkstančius santuokinius ryšius.

Tyrimai taip pat parodė, kad dažnas pornografijos žiūrėjimas gali privesti prie obsesinės elgsenos ir pakeisti žmogaus smegenis taip, kad jie tampa įkalinti savo įpročio.

Tyrimai patvirtino, kad pornografija sukuria nerealistinius lūkesčius ir perteikia apgaulingą informaciją apie sveiką intymų gyvenimą.

Klastingiausia yra tai, kad pornografija užprogramuoja žmogų matyti kitus kaip daiktus, kurių galima nevertinti ir negerbti tiek emociniame, tiek fiziniame lygmenyje.

Dar vienas pornografijos aspektas yra tai, kad dažniausiai tai yra „slaptas“ užsiėmimas. Žiūrintys pornografiją dažnai slepia nuo kitų, įskaitant mylimuosius ir sutuoktinius, ką daro, ar bent jau meluoja, kiek išties laiko praleidžia ją žiūrėdami. Tyrimais buvo nustatyta, kad žmonėms užsiimantys tokia slapta veikla – kai jie daro tai, kuo negali didžiuotis, ir dėl slepia tai nuo šeimos narių ir draugų – ne tik pakenkia savo santykiams su jais, kas priverčia juos pasijusti vienišais, bet ir padaro juos labiau linkusiais į depresiją, nerimą ir jie netenka savigarbos. Paslaptys sugriauna pasitikėjimą.

Svarbiausia, kad patys išvengtume pornografijos, nes ji mirtina. Ji nužudo nuoširdžius, švelnius žmogiškus santykius, sugriauna santuokas ir šeimas. Ji sunaikina į ją pasinėrusio žmogaus dvasią lygiai taip, kaip mirtini nuodai nunuodija kūną ir protą.

Mano brangūs jaunieji broliai ir seserys, neapsigaukite. Nemanykite, kad, išvykę į misiją ar susituokę, galėsite atsikratyti šio blogo įpročio. Jei dabar tuo užsiimate, jei esate įkliuvę į jos spąstus, pradėkite ieškoti dvasinės pagalbos. Su Gelbėtojo pagalba galite nugalėti pornografiją. Nedelskite! Maldauju, nelieskite jos! LDS.org tinklalapyje rasite daug medžiagos, padėsiančios jums nugalėti pornografinių vaizdų tamsą.

Tiesa, gyvename sunkiais laikais, tačiau nesunkesniais nei Helamano ir jo jaunųjų karių dienomis, kai jie stojo ginti savo šeimų ir Bažnyčios. Atėjo laikas žengti pirmyn, stoti į teisių ir pasišventusių vaikinų bei merginų gretas ir kovoti prieš pornografiją.

3. Santuokos doktrina

Dabar aptarsiu trečiąją temą. Noriu, kad suprastumėte Bažnyčios poziciją santuokos klausimu, santuokos, kaip Dangiškasis Tėvas apie ją apreiškė Raštuose ir pareiškime „Šeima. Pareiškimas pasauliui“. Tame įkvėptame dokumente rašoma: „Šeimą įsteigė Dievas. Santuoka tarp vyro ir moters yra esminė Jo amžinojo plano dalis. Vaikams duota teisė gimti santuokoje ir būti auklėjamiems tėvo ir motinos, kurie ištikimai gerbia savo santuokos įžadus.“¹⁴

Apaštalams įsakyta būti bokšto sargybiniais, prižiūrėti Kristaus doktrinas ir mokyti jų. Visi žinote, kad mūsų dienomis kėsinamasi į tradicinį šeimos apibūdinimą. Kai kurie žmonės diskusiją grindžia civilinėmis teisėmis. Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas paaiškino Bažnyčios poziciją ir doktriną apie Dievo tikslus ir planą, kad Jo dvasiniai vaikai mirtingame gyvenime įgytų patirties, kuri būtina mūsų amžinajam gyvenimui.

Manau, kad daug kas neperskaitė šių metų pradžioje išleisto pranešimo. Dabar iš jo pacituosiu, įsiklausykite:

„Pokyčiai civilinėje teisėje neturėtų ir iš tiesų negali pakeisti Dievo nustatytų moralės įstatymų. Dievas tikisi, kad vykdysime Jo įsakymus ir juos palaikysime, nepriklausomai nuo skirtingų visuomenėje vyraujančių nuomonių ir tendencijų. Jo duotas skaistybės įstatymas yra aiškus: lytiniai santykiai yra leistini tik tarp vyro ir žmonos – oficialiai ir teisėtai susituokusių vyro ir moters. Raginame jus peržiūrėti „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ doktrinas ir mokyti jų Bažnyčios narius.“

Pranešime sakoma:

„Nepritariantys tos pačios lyties asmenų santuokai nusipelno lygiai tokios pat pagarbos kaip ir ją remiantys. […]

Būdami Bažnyčios nariai, turime atsakomybę mokyti Jėzaus Kristaus Evangelijos ir nušviesti didžias palaimas, kylančias iš Dievo įsakymų laikymosi, o taip pat ir neišvengiamas jų nepaisymo pasekmes. Kviečiame jus melstis, kad visų žmonių širdys būtų suminkštintos priimti Evangelijos tiesą ir kad tie, kurie yra pašaukti spręsti svarbias visuomenės ateitį liečiančias problemas, būtų apdovanoti išmintimi.“¹⁵

Žinau, kad mylite ir palaikote Viešpatį bei Jo pranašus, tačiau taip pat žinau, kad kai kurie nesuprantate Bažnyčios sprendimo palaikyti Dievo savo vaikams apreikštą planą reikšmės.

Taip pat žinau, kad daliai mūsų jaunimo sunku suprasti, kaip aiškinti su šeima ir santuoka susijusią doktriną ir tuo pačiu metu būti maloniems, švelniems ir mylintiems atžvilgiu tų, kuriems nepritariame. Gal jūs bijote būti pavadinti prietaringais fanatikais ir netolerantiškais žmonėmis.

Gal būt pažįstate žmogų, kuris turi potraukį tos pačios lyties asmenims, arba žmogų, kuris nusprendė užmegzti santykius su tos pačios lyties asmeniu. Jūsų meilė tam žmogui, kaip Dievo sūnui ar dukrai, gali įžiebti vidinę kovą, kai stengiatės jį mylėti ir paremti ir toliau pasisakote už Viešpaties amžinąjį laimės planą.

Leiskite paaiškinti, jog Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia tiki, kad „daug žmonių turi potraukį tos pačios lyties asmenims. Tai yra sudėtinga tikrovė. Pats potraukis nėra nuodėmė, o pasidavimas jam yra. Nors žmonės patys nenusprendžia turėti tokį potraukį, jie sprendžia, kaip į jį reaguoti. Kupina meilės ir supratimo Bažnyčia tiesia pagalbos ranką visiems Dievo vaikams, įskaitant [ir tuos, kurie turi potraukį tos pačios lyties asmenims]“¹⁶.

Bažnyčia nemoko ir nepritaria tokių asmenų atmetimui ar bet kokiam kitam krikščioniui netinkamam elgesiui. Turime mylėti ir stengtis padėti žmonėms suprasti, kad niekam nedera ignoruoti Dievo įsakymus ir jų nepaisyti.

Liudijimas ir įspėjimas

Galiausiai, pareiškime „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė: „Įspėjame, kad asmenys, kurie pažeidžia skaistybės sandoras, šiurkščiai elgiasi su sutuoktiniu ar vaikais, arba nevykdo savo šeimyninių pareigų, vieną dieną turės atsakyti prieš Dievą. Be to, įspėjame, kad šeimos ardymas atneš asmenims, bendruomenėms ir tautoms dideles nelaimes, išpranašautas senovės ir šiuolaikinių pranašų.“¹⁷

Aš prisidedu prie šio įspėjimo. Kaip vienas iš bokšto sargybinių, esu įpareigotas „pūsti ragą ir perspėti žmones“¹⁸. Šį vakarą kalbėjau drąsiai ir perspėjau jus. Tai darau dėl to, kad jus myliu ir noriu, kad suvoktumėte, jog turime atsigręžti į Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų. Tokia mano pareiga.

Geroji naujiena

Viešpaties įspėjime randame ir kvietimą ateiti pas Jį. Mūsų Dangiškasis Tėvas žinojo apie gyvenimo puolusiame pasaulyje pasekmes ir būtent dėl to parūpino Gelbėtoją Savo vaikams, „kurių vardai nuo pasaulio sutvėrimo neįrašyti nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje“¹⁹. Evangelijoje pagal Joną sužinome, kad „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“²⁰.

Prašau, atminkite, kad Evangelija yra „geroji naujiena“. Tai džiugesio žinia. Jei dabar esate bėdoje, ieškokite pagalbos. Viešpats yra gailestingas ir atlaidus.

Apaštalas Paulius mokė:

„Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?

Tačiau visa mes lengvai nugalime per tą, kuris mus pamilo.

Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis,

nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.“²¹

Dėl Jėzaus Kristaus kaltę gali pakeisti ramybė. Gali būti atkurti visaverčiai santykiai. Blogi įpročiai gali būti nugalėti.

Mums reikia paskelbti šią tiesą savo šeimoms ir draugams, tiesą, kad Dievas yra meilė „ir Jis kviečia visus ateiti pas jį ir ragauti jo gerumo; ir neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį“²².

Mums reikia, kad prieš savo misiją, per ją ir po jos būtumėte užsiėmę išgelbėjimo darbu.

Kaip naudojant technologijas palaiminti kitų gyvenimus

Viešpats kviečia jus Evangelijos skelbimui pasinaudoti savo pamėgtais socialiniais tinklais ir būti šių dienų Helamano dukromis ir sūnumis, kovojančiais didžiosiose šių paskutinių dienų kovose. Jis nori, kad taptumėte šiuolaikiškais jaunais kariais, tvirtai ir vieningai stojančiais ginti tiesą. Jis nori, kad, priešui artinantis, būtumėte narsūs ir ištikimi. Žinome, kad pergalė bus Viešpaties ir Šėtonas bus nugalėtas.

Su šeima, draugais, o jūsų, grįžę misionieriai, atveju ir su besidominčiaisiais bei naujais nariais galite aptarinėti Evangeliją įvairiose socialinių tinklų platformose. Galite būti tiesos liudytojai ir apginti karalystę.

Karalystės gynimas

Žinau, kad tarp jūsų yra tokių, kurie nerimauja, kad bus nesuprasti, išjuokti, o gal jums bus net grasinama dėl to, kad užstojate Dangiškąjį Tėvą, Viešpatį Jėzų Kristų ir Bažnyčią. Suprantu jūsų nerimą.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai buvau jaunas misionierius, tarnavau Britanijos misijoje. Tuo metu mormonai buvo tapę „šnypštimu ir priežodžiu“²³,o misionieriai – išjuokiami ir iš jų šaipomasi. Į mus net mėtydavo tai, kas pakliūdavo po ranka, į mus spjaudydavo. Mes neatsitraukėme, o tęsėme savo liudijimus ir dalinomės Evangelija. Mes neatsitraukėme; kaip Abinadis, Paulius ir Gelbėtojas. Tuo metu nesuvokėme savo darbų rezultatų. Tuo metu teturėjome 14 apygardų ir nė vieno kuolo. Šiandien Britų salose yra 46 Sionės kuolai.

Mano mylimi jaunieji draugai, nepaisykite esančių dideliame ir erdviame pastate. Nefis regėjo, kad jie tyčiosis ir rodys „pirštais į tuos, kurie priėjo ir valgė vaisiaus“²⁴. Nebūkite kaip tie, kurie „paragavę vaisiaus […] gėdijosi tų, kurie iš jų šaipėsi; ir jie atpuolė į uždraustus kelius ir pasimetė“²⁵.

Jūs esate nuostabi ir svarbi karta, ir nuostabu, kad gyvename šiame laikmetyje! Mūsų laukia šviesi ateitis. Šį vakarą pasakykite sau: „Dalindamasis savo liudijimu ir mokydamas Dievo tiesų, kurias Jis apreiškė šiomis pastarosiomis dienomis, aš padedu Viešpačiui.“

Dabar galite išmintingai naudotis socialiniais tinklais ir juose dalintis tuo, ką šį vakarą sužinojote, išmokote ir pajutote. Atminkite, kad socialinių tinklų naudojimui yra deramas laikas ir vieta, o jūsų minčių, liudijimų ir jausmų išsakymui tai yra viena iš tų vietų.

Liudijimas

Telaimina jus Viešpats išmintimi, nebūdinga jūsų amžiaus žmonėms, kad suvoktumėte, jog esame kovoje, ir visi, tiek jauni, tiek seni, turime susivienyti. Meldžiu, kad Dangiškasis Tėvas jus apsaugotų ir palaimintų. Pasikartosiu, kad mes jus labai mylime. Prašau, kad mūsų Dangiškasis Tėvas palaimintų kiekvieną iš tų, kurie klausotės šio vakaro dvasinės valandėlės, nesvarbu kuriame pasaulio krašte esate. Prašau, kad Jis palaimintų Viešpaties ramybe jūsų širdyse, ramiu ir užtikrinančiu liudijimu, kad Jėzus Kristus išties gyvas, kad Jis yra Dievo Sūnus ir kad tai Jo Bažnyčia. Tebūna su jumis tokia ramybė ir galia. Teapsaugo jus Dangiškasis Tėvas. Niekada nepamirškite, kad kiekvienas esate svarbus šiame kelyje. Jūs paruošite pasaulį dienai, kai Jėzus Kristus ištars: „Viskas!“, ir sugrįš vadovauti ir viešpatauti kaip Gelbėtojas, viešpačių Viešpats, karalių Karalius ir pasaulio Išpirkėjas, apie kurį ir liudiju. Šį vakarą kalbėjome apie Jam svarbius dalykus. Tikiuosi, kad šį vakarą iš šios susirinkimo išeisime pilni meilės Viešpačiui ir troškimo Jam tarnauti. To nuolankiai meldžiu šventu ir mylimu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos