1 Pradžioje buvo evangelija, skelbiama per Sūnų. Ir evangelija buvo žodis, ir žodis buvo su Sūnumi, ir Sūnus buvo su Dievu, ir Sūnus buvo Dievo.

2 Šis pradžioje buvo su Dievu.

3 Visa buvo sutverta jo, ir be jo nebuvo sutverta nieko, kas buvo sutverta.

4 Jame buvo evangelija, ir evangelija buvo gyvenimas, ir gyvenimas buvo žmonių šviesa;

5 ir šviesa šviečia pasaulyje, ir pasaulis jos nesuvokia.

6 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.

7 Šis atėjo į pasaulį kaip liudytojas, liudyti apie šviesą, visiems liudyti apie evangeliją per Sūnų, kad per jį žmonės įtikėtų.

8 Jis nebuvo ta šviesa, bet atėjo liudyti apie tą šviesą,

9 kuri buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį, –

10 būtent Dievo Sūnus, – tas, kuris buvo pasaulyje, ir pasaulis buvo jo padarytas, ir pasaulis jo nepažino.

11 Jis atėjo pas savuosius, ir savieji jo nepriėmė.

12 Bet visiems, kurie tik jį priėmė, tiems jis davė galią tapti Dievo sūnumis; tik tiems, kurie tiki jo vardą.

13 Jis gimė ne iš kraujo, ne iš kūno valios, ne iš žmogaus valios, bet iš Dievo.

14 Ir tas žodis buvo paverstas kūnu ir gyveno tarp mūsų, ir mes regėjome jo šlovę, kaip šlovę Tėvo Viengimio, pilno malonės ir tiesos.

15 Jonas paliudijo apie jį ir šaukė, sakydamas: Čia tas, apie kurį kalbėjau: Tas, kuris ateina po manęs, pirmesnis už mane; nes jis buvo pirmiau už mane.

16 Nes pradžioje buvo Žodis, būtent Sūnus, kuris paverstas kūnu ir atsiųstas pas mus Tėvo valia. Ir visi, kurie įtikės jo vardą, gaus jo pilnatvės. Ir visi mes gavome jo pilnatvės, būtent nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą, per jo malonę.

17 Nes per Mozę buvo duotas įstatymas, bet gyvenimas ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.

18 Nes įstatymas rėmėsi kūnišku įsakymu, mirčiai teikti; bet evangelija rėmėsi begalinio gyvenimo galia, per Jėzų Kristų, Viengimį Sūnų, esantį Tėvo prieglobstyje.

19 Ir Dievo niekada nėra matęs joks žmogus, jeigu jis nepaliudijo apie Sūnų; nes joks žmogus negali būti išgelbėtas kitaip, kaip tik per jį.

20 Ir toks buvo Jono liudijimas, kada žydai pasiuntė kunigus ir levitus iš Jeruzalės paklausti jį: Kas tu esi?

21 Ir jis išpažino ir neneigė, kad jis – Elijas; bet išpažino, sakydamas: Aš nesu Kristus.

22 Ir jie klausė jį, sakydami: Kaip tad esi Elijas? Ir jis atsakė: Aš ne tas Elijas, kuris turėjo viską atstatyti. Ir jie klausė jį, sakydami: Ar tu tas pranašas? Ir jis atsakė: Ne.

23 Tada jie klausė jį: Tai kas gi tu esi, kad galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė. Ką sakai apie save?

24 Jis tarė: Aš esu tyruose šaukiančiojo balsas: Tiesinkite Viešpaties kelią, – kaip sako pranašas Esajas.

25 O atsiųstieji buvo iš fariziejų.

26 Ir jie klausė jį ir sakė jam: Kodėl tad krikštiji, jei nesi nei Kristus, nei Elijas, kuris turės viską atstatyti, nei tas pranašas?

27 Jonas atsakė jiems, sakydamas: Aš krikštiju vandeniu, bet tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate;

28 jis yra tas, apie kurį aš liudiju. Jis yra tas pranašas, būtent Elijas, kuris, ateidamas po manęs, yra pirmesnis už mane, kurio apavo dirželio aš nevertas atrišti, arba kurio vietos aš negaliu užimti; nes jis krikštys ne tik vandeniu, bet ugnimi ir Šventąja Dvasia.

29 Kitą dieną Jonas pamatė pas jį ateinantį Jėzų ir tarė: Štai Dievo Avinėlis, kuris paima pasaulio nuodėmę!

30 Ir Jonas paliudijo apie jį žmonėms, sakydamas: Štai tas, apie kurį sakiau: po manęs ateina žmogus, kuris pirmesnis už mane; nes jis buvo pirmiau už mane, ir aš pažinau jį ir žinojau, kad jis bus apreikštas Izraeliui; dėl to aš ir atėjau krikštydamas vandeniu.

31 Ir Jonas paliudijo, sakydamas: Kai jį pakrikštijau, mačiau Dvasią, nusileidžiančią iš dangaus it balandį, ir ji pasiliko ant jo.

32 Ir aš pažinau jį; nes tas, kuris siuntė mane krikštyti vandeniu, sakė man: Ant kurio pamatysi nusileidžiančą ir pasiliekančią Dvasią, tas ir yra tas, kuris krikštija Šventąja Dvasia.

33 Ir aš mačiau ir paliudijau, kad šitas yra Dievo Sūnus.

34 Visa tai buvo padaryta Betabaroje už Jordano, kur krikštijo Jonas.

42 Ir jis atvedė jį pas Jėzų. Ir kai Jėzus jį pamatė, tarė: Tu esi Simonas, Jonos sūnus; tu vadinsiesi Kefu, kas išvertus reiškia „regėtojas“ arba „akmuo“. Ir jie buvo žvejai. Ir jie tuojau viską paliko ir nusekė paskui Jėzų.