11. Thaj Av Dawb Huv nyob hauv Phau Tshiab
N
Daim Qhia lub Cim Txhais Li Cas
Tej ciaj ciam kav teb kav chaw
Xidoos
Anpilees
Xalefas
Cov Roob Lenpanoos
Damaxes
Litanis
Xilias
Roob Helemoos
Fapas
Tiles
Foonixias
Xixaleyas Filipis
Lub Hav Hulehes
Kalilais
Petaulemais (Akaus)
Khaulaxis
Npexaidas
Kapena-us
Kisi-oos
Kanas
Mankadas
Hiav Txwv Kalilais (Khineles)
Roob Kalemees
Naxales
Tinpelias
Roob Tanpaus
Yalemukus
Na-is
Nkelaxas
Xixaleyas
Roob Nkinpau-as
Dekapaulis
Xamalis
Xalis?
Xamalis
Ainoos?
Tiaj Nrag Saloos
Xikhas
Roob Enpales
Yanpaus
Yaupas
Roob Nkelixees
Alimathas?
Aiyaloos
Npethees
Tus Dej Yauladees
Pele-as
Filadefias
Yelikaus
Hiav Txwv Loj (Hiav Txwv Mediatalenias)
Axautais
Xaules
Ema-us
Npethanpalas
Yeluxalees
Roob Txiv Ntoo Roj
Npefakhes
Npethanis
Khulas
Tiaj Nrag Mau-am
Roob Nenpaus
Akeloos
Elas
Npelehees
Yudais
Nkaxas
Henploos
Makha-elus
Nkelales
Idumias
Hiav Txwv Tuag
Alenoos
Npexaus
Npesenpas
Maxadas
Roob Moj Sab Qhua Yudais
Nanpate-as
Zeles
Kilaumev
0 20 40 60
A B C D
1 2 3 4 5 6 7 8
1
1
2
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
-
Tiles thiab Xidoos Yexus muab Khaulaxis thiab Npexaidas piv rau Tiles and Xidoos (Mat. 11:20–22). Nws kho tau ib tug poj niam ntawm Lwm Haiv Neeg tus ntxhais (Mat. 15:21–28).
-
Lub Roob Hloov Hlo Yexus hloov hlo rau Petus, Yakaunpaus, thiab Yauhas pom, thiab lawv tau txais tej yawm sij ntawm lub nceeg vaj (Mat. 17:1–13). (Ib txhia ntseeg tias lub Roob Hloov Hlo yog lub Roob Helemoos; ib txhia ntseeg tias yog lub Roob Tanpaus.)
-
Xixaleyas Filipis Petus ua tim khawv hais tias Yexus yog tus Khetos thiab tau kev cog lus tias yuav txais yawm sij ntawm lub nceeg vaj (Mat. 16:13–20). Yexus qhia ua ntej txog Nws txoj kev tuag thiab Nws txoj Kev Sawv Rov Los (Mat. 16:21–28).
-
Thaj Tsam Kalilais Feem ntau ntawm Yexus lub neej thiab kev ua hauj lwm qhuab qhia yog nyob hauv Kalilais (Mat. 4:23–25). Nws hais Zaj Lus Qhia Hais Pem Roob nyob ntawm no (Mat. 5–7); kho ib tug neeg mob ruas (Mat. 8:1–4); thiab xaiv, tsa, thiab txib Kaum Ob tug Thwj Tim mus, tsuas yog Yudas Ixakali-us thiaj tsis yog Neeg Kalilais xwb (Mak. 3:13–19). Tus Khetos uas sawv rov los tshwm sim rau cov Thwj Tim nyob hauv Kalilais (Mat. 28:16–20).
-
Hiav Txwv Kalilais, tom qab no muab hu ua Hiav Txwv Tinpelias Yexus qhia nyob hauv Petus lub nkoj (Luk. 5:1–3) thiab hu kom Petus, Adales, Yakaunpaus, thiab Yauhas mus nrhiav neeg (Mat. 4:18–22; Luk. 5:1–11). Nws ua rau cua daj cua dub tu (Luk. 8:22–25), qhia tej zaj lus piv txwv nyob hauv ib lub nkoj (Mat. 13), mus kev saum nplaim dej hiav txwv (Mat. 14:22–32), thiab tshwm sim rau Nws cov thwj tim tom qab Nws Sawv Rov Los (Yhs. 21).
-
Npexaidas Petus, Adales, thiab Filis yug nyob hauv Npexaidas (Yhs. 1:44). Yexus nrog cov Thwj Tim mus ze ntawm Npexaidas. Cov neeg coob raws Nws qab, thiab Nws pub rau 5,000 tug noj (Luk. 9:10–17; Yhs. 6:1–14). Yexus kho ib tug neeg dig muag nyob ntawm no (Mak. 8:22–26).
-
Kapena-us Nov yog lub nroog uas Petus nyob (Mat. 8:5, 14). Nyob hauv Kapena-us, uas Mathais hais tias yog Yexus “lub nroog,” Yexus kho ib tug tuag tes tuag taw (Mat. 9:1–7; Mak. 2:1–12), kho ib tug thawj tub rog tus tub qhe, kho Petus niam tais (Mat. 8:5–15), hu Mathais los ua Nws ib tug Thwj Tim (Mat. 9:9), ua rau cov dig muag pom kev, ntiab ib tug dab phem tawm (Mat. 9:27–33), kho ib tug txiv neej uas qhuav tes thaum Hnub Caiv (Mat. 12:9–13), qhia zaj txog cov mov uas cawm neeg txoj sia (Yhs. 6:22–65), thiab kam them se, hais kom Petus muab nyiaj tawm hauv ib tug ntses lub qhov ncauj (Mat. 17:24–27).
-
Mankadas Nov yog lub nroog uas Maivliag Madalas nyob (Mak. 16:9). Yexus los rau ntawm no tom qab Nws pub rau 4,000 noj (Mat. 15:32–39), thiab cov Falixais thiab cov Xadukais hais kom Nws ua ib lub cim los saum ntuj los rau lawv pom (Mat. 16:1–4).
-
Kanas Yexus muab cov dej hloov mus ua cawv txiv hmab (Yhs. 2:1–11) thiab kho ib tug nom tus tub uas nyob hauv Kapena-us (Yhs. 4:46–54). Kanas kuj yog lub nroog uas Nathana-ees nyob (Yhs. 21:2).
-
Naxales Tej zaj lus uas cov tim tswv hais rau Maivliag thiab Yauxej yog hais nyob hauv Naxales (Mat. 1:18–25; Luk. 1:26–38; 2:4–5). Tom qab Nws rov qab los nram Iyiv los, Yexus los nyob rau ntawm no thaum nws yog me nyuam yaus thiab tub hluas (Mat. 2:19–23; Luk. 2:51–52), Nws tshaj tawm hais tias Nws yog tus Mexiyas, thiab Nws cov neeg xyeej Nws (Luk. 4:14–32).
-
Yelikaus Yexus ua rau ib tug neeg dig muag pom kev (Luk. 18:35–43). Nws kuj noj mov nrog Xakhais, “cov sau se tus thawj” (Luk. 19:1–10).
-
Npethanpalas Yauhas tus uas Muab Neeg Ua Kev Cai Raus Dej ua tim khawv hais tias nws yog “tus tsa suab hais nrov nrov nyob tom roob moj sab qhua” (Yhs. 1:19–28). Yauhas muab Yexus ua kev cai raus dej nyob hauv tus Dej Yauladees thiab ua tim khawv hais tias Yexus yog Vajtswv tus Me Nyuam Yaj (Yhs. 1:28–34).
-
Roob Moj Sab Qhua Yudais Yauhas tus uas Muab Neeg Ua Kev Cai Raus Dej qhuab qhia nyob hauv roob moj sab qhua no (Mat. 3:1–4), uas yog qhov chaw uas Yexus yoo mov tau 40 hnub thiab raug kev ntxias (Mat. 4:1–11).
-
Ema-us Tus Khetos uas sawv rov los taug kev mus rau Ema-us nrog Nws ob tug thwj tim (Luk. 24:13–32).
-
Npefakhes Ob tug thwj tim coj ib tug nees los rau Yexus caij uas pib Nws txoj kev nkag los rau hauv Yeluxalees yam muaj koob tsheej (Mat. 21:1–11).
-
Npethanis Nov yog lub nroog uas Maivliag, Mathas, thiab Laxalus nyob (Yhs. 11:1). Maivliag mloog Yexus tej lus, thiab Yexus hais rau Mathas txog kev xaiv “yam zoo” (Luk. 10:38–42); Yexus muab Laxalus tsa sawv hauv qhov tuag rov qab los (Yhs. 11:1–44); thiab Maivliag pleev roj rau Yexus ko taw (Mat. 26:6–13; Yhs. 12:1–8).
-
Npelehees Yexus yug los thiab Maivliag tso Nws pw hauv ib lub dab nyuj (Luk. 2:1–7); cov tim tswv tshaj tawm txog Yexus txoj kev yug los rau cov neeg yug yaj (Luk. 2:8–20); cov neeg txawj ntse raws ib lub hnub qub mus rau ntawm Yexus (Mat. 2:1–12); thiab Helauj muab cov me nyuam tua (Mat. 2:16–18).