Tej Kev Pab Kawm
11. Thaj Av Dawb Huv nyob hauv Phau Tshiab


11. Thaj Av Dawb Huv nyob hauv Phau Tshiab

Phau Npaivnpaum daim qhia kev 11

N

Daim Qhia lub Cim Txhais Li Cas

Tej ciaj ciam kav teb kav chaw

Xidoos

Anpilees

Xalefas

Cov Roob Lenpanoos

Damaxes

Litanis

Xilias

Roob Helemoos

Fapas

Tiles

Foonixias

Xixaleyas Filipis

Lub Hav Hulehes

Kalilais

Petaulemais (Akaus)

Khaulaxis

Npexaidas

Kapena-us

Kisi-oos

Kanas

Mankadas

Hiav Txwv Kalilais (Khineles)

Roob Kalemees

Naxales

Tinpelias

Roob Tanpaus

Yalemukus

Na-is

Nkelaxas

Xixaleyas

Roob Nkinpau-as

Dekapaulis

Xamalis

Xalis?

Xamalis

Ainoos?

Tiaj Nrag Saloos

Xikhas

Roob Enpales

Yanpaus

Yaupas

Roob Nkelixees

Alimathas?

Aiyaloos

Npethees

Tus Dej Yauladees

Pele-as

Filadefias

Yelikaus

Hiav Txwv Loj (Hiav Txwv Mediatalenias)

Axautais

Xaules

Ema-us

Npethanpalas

Yeluxalees

Roob Txiv Ntoo Roj

Npefakhes

Npethanis

Khulas

Tiaj Nrag Mau-am

Roob Nenpaus

Akeloos

Elas

Npelehees

Yudais

Nkaxas

Henploos

Makha-elus

Nkelales

Idumias

Hiav Txwv Tuag

Alenoos

Npexaus

Npesenpas

Maxadas

Roob Moj Sab Qhua Yudais

Nanpate-as

Zeles

Kilaumev

0 20 40 60

A B C D

1 2 3 4 5 6 7 8

1

1

2

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

  1. Tiles thiab Xidoos Yexus muab Khaulaxis thiab Npexaidas piv rau Tiles and Xidoos (Mat. 11:20–22). Nws kho tau ib tug poj niam ntawm Lwm Haiv Neeg tus ntxhais (Mat. 15:21–28).

  2. Lub Roob Hloov Hlo Yexus hloov hlo rau Petus, Yakaunpaus, thiab Yauhas pom, thiab lawv tau txais tej yawm sij ntawm lub nceeg vaj (Mat. 17:1–13). (Ib txhia ntseeg tias lub Roob Hloov Hlo yog lub Roob Helemoos; ib txhia ntseeg tias yog lub Roob Tanpaus.)

  3. Xixaleyas Filipis Petus ua tim khawv hais tias Yexus yog tus Khetos thiab tau kev cog lus tias yuav txais yawm sij ntawm lub nceeg vaj (Mat. 16:13–20). Yexus qhia ua ntej txog Nws txoj kev tuag thiab Nws txoj Kev Sawv Rov Los (Mat. 16:21–28).

  4. Thaj Tsam Kalilais Feem ntau ntawm Yexus lub neej thiab kev ua hauj lwm qhuab qhia yog nyob hauv Kalilais (Mat. 4:23–25). Nws hais Zaj Lus Qhia Hais Pem Roob nyob ntawm no (Mat. 5–7); kho ib tug neeg mob ruas (Mat. 8:1–4); thiab xaiv, tsa, thiab txib Kaum Ob tug Thwj Tim mus, tsuas yog Yudas Ixakali-us thiaj tsis yog Neeg Kalilais xwb (Mak. 3:13–19). Tus Khetos uas sawv rov los tshwm sim rau cov Thwj Tim nyob hauv Kalilais (Mat. 28:16–20).

  5. Hiav Txwv Kalilais, tom qab no muab hu ua Hiav Txwv Tinpelias Yexus qhia nyob hauv Petus lub nkoj (Luk. 5:1–3) thiab hu kom Petus, Adales, Yakaunpaus, thiab Yauhas mus nrhiav neeg (Mat. 4:18–22; Luk. 5:1–11). Nws ua rau cua daj cua dub tu (Luk. 8:22–25), qhia tej zaj lus piv txwv nyob hauv ib lub nkoj (Mat. 13), mus kev saum nplaim dej hiav txwv (Mat. 14:22–32), thiab tshwm sim rau Nws cov thwj tim tom qab Nws Sawv Rov Los (Yhs. 21).

  6. Npexaidas Petus, Adales, thiab Filis yug nyob hauv Npexaidas (Yhs. 1:44). Yexus nrog cov Thwj Tim mus ze ntawm Npexaidas. Cov neeg coob raws Nws qab, thiab Nws pub rau 5,000 tug noj (Luk. 9:10–17; Yhs. 6:1–14). Yexus kho ib tug neeg dig muag nyob ntawm no (Mak. 8:22–26).

  7. Kapena-us Nov yog lub nroog uas Petus nyob (Mat. 8:5, 14). Nyob hauv Kapena-us, uas Mathais hais tias yog Yexus “lub nroog,” Yexus kho ib tug tuag tes tuag taw (Mat. 9:1–7; Mak. 2:1–12), kho ib tug thawj tub rog tus tub qhe, kho Petus niam tais (Mat. 8:5–15), hu Mathais los ua Nws ib tug Thwj Tim (Mat. 9:9), ua rau cov dig muag pom kev, ntiab ib tug dab phem tawm (Mat. 9:27–33), kho ib tug txiv neej uas qhuav tes thaum Hnub Caiv (Mat. 12:9–13), qhia zaj txog cov mov uas cawm neeg txoj sia (Yhs. 6:22–65), thiab kam them se, hais kom Petus muab nyiaj tawm hauv ib tug ntses lub qhov ncauj (Mat. 17:24–27).

  8. Mankadas Nov yog lub nroog uas Maivliag Madalas nyob (Mak. 16:9). Yexus los rau ntawm no tom qab Nws pub rau 4,000 noj (Mat. 15:32–39), thiab cov Falixais thiab cov Xadukais hais kom Nws ua ib lub cim los saum ntuj los rau lawv pom (Mat. 16:1–4).

  9. Kanas Yexus muab cov dej hloov mus ua cawv txiv hmab (Yhs. 2:1–11) thiab kho ib tug nom tus tub uas nyob hauv Kapena-us (Yhs. 4:46–54). Kanas kuj yog lub nroog uas Nathana-ees nyob (Yhs. 21:2).

  10. Naxales Tej zaj lus uas cov tim tswv hais rau Maivliag thiab Yauxej yog hais nyob hauv Naxales (Mat. 1:18–25; Luk. 1:26–38; 2:4–5). Tom qab Nws rov qab los nram Iyiv los, Yexus los nyob rau ntawm no thaum nws yog me nyuam yaus thiab tub hluas (Mat. 2:19–23; Luk. 2:51–52), Nws tshaj tawm hais tias Nws yog tus Mexiyas, thiab Nws cov neeg xyeej Nws (Luk. 4:14–32).

  11. Yelikaus Yexus ua rau ib tug neeg dig muag pom kev (Luk. 18:35–43). Nws kuj noj mov nrog Xakhais, “cov sau se tus thawj” (Luk. 19:1–10).

  12. Npethanpalas Yauhas tus uas Muab Neeg Ua Kev Cai Raus Dej ua tim khawv hais tias nws yog “tus tsa suab hais nrov nrov nyob tom roob moj sab qhua” (Yhs. 1:19–28). Yauhas muab Yexus ua kev cai raus dej nyob hauv tus Dej Yauladees thiab ua tim khawv hais tias Yexus yog Vajtswv tus Me Nyuam Yaj (Yhs. 1:28–34).

  13. Roob Moj Sab Qhua Yudais Yauhas tus uas Muab Neeg Ua Kev Cai Raus Dej qhuab qhia nyob hauv roob moj sab qhua no (Mat. 3:1–4), uas yog qhov chaw uas Yexus yoo mov tau 40 hnub thiab raug kev ntxias (Mat. 4:1–11).

  14. Ema-us Tus Khetos uas sawv rov los taug kev mus rau Ema-us nrog Nws ob tug thwj tim (Luk. 24:13–32).

  15. Npefakhes Ob tug thwj tim coj ib tug nees los rau Yexus caij uas pib Nws txoj kev nkag los rau hauv Yeluxalees yam muaj koob tsheej (Mat. 21:1–11).

  16. Npethanis Nov yog lub nroog uas Maivliag, Mathas, thiab Laxalus nyob (Yhs. 11:1). Maivliag mloog Yexus tej lus, thiab Yexus hais rau Mathas txog kev xaiv “yam zoo” (Luk. 10:38–42); Yexus muab Laxalus tsa sawv hauv qhov tuag rov qab los (Yhs. 11:1–44); thiab Maivliag pleev roj rau Yexus ko taw (Mat. 26:6–13; Yhs. 12:1–8).

  17. Npelehees Yexus yug los thiab Maivliag tso Nws pw hauv ib lub dab nyuj (Luk. 2:1–7); cov tim tswv tshaj tawm txog Yexus txoj kev yug los rau cov neeg yug yaj (Luk. 2:8–20); cov neeg txawj ntse raws ib lub hnub qub mus rau ntawm Yexus (Mat. 2:1–12); thiab Helauj muab cov me nyuam tua (Mat. 2:16–18).