Dievas šaukia pranašus, kad liudytų apie Jėzų Kristų, skelbtų atgailą ir kviestų visus ateiti pas Gelbėtoją. Mormono Knygoje mokoma, kad tie, kurie įsiklauso į šiuos pranašus, yra laiminami, o tie, kurie jiems prieštarauja, patiria kartų sielvartą.
Pagalbiniai skaitiniai
Raselas M. Nelsonas, „Pranašų palaikymas“, 2014 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga.
Klaudio R. M. Kosta, „Paklusnumas pranašams“, 2010 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga.
Kaip mūsų tikėjimas gyvuoju pranašu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią išskiria iš kitų tikėjimų?
Kodėl gyvieji pranašai šiandien yra tokie pat reikalingi kaip ir senovėje?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 1 Nefio 1:4–15, 18, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Viešpats pašaukė ir paruošė Lehį būti pranašu.
Ką tokio patyrė Lehis, kas paruošė jį būti pranašu? (Jis gavo liudijimą apie Jėzų Kristų, pamatė įvyksiantį nelabųjų sunaikinimą ir gailestingumą, suteiktą tiems, kurie ateina pas Dievą.)
Kodėl žmonėms Jeruzalėje reikėjo tokių pranašų kaip Lehis? (Mokiniams atsakinėjant įsitikinkite, kad jie suvokia tokią tiesą: Dievas šaukia pranašus ir per juos apreiškia Savo valią.)
Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį prezidento Džono Teiloro (1808–1887) teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Džonas Teiloras
„Mums reikia gyvo medžio – gyvo šaltinio – gyvos išminties, ateinančios iš gyvosios kunigijos danguje per gyvąją kunigiją žemėje. […] Nuo to laiko, kai Adomas pirmą kartą bendravo su Dievu, iki to karto, kai Jonas su Juo bendravo Patmos saloje arba kai Džozefui Smitui atsivėrė dangūs, visuomet reikėjo naujo apreiškimo, pritaikyto konkrečioms aplinkybėms, kuriose gyvavo bažnyčia ir pavieniai asmenys.
Apreiškimas Adomui nepamokė Nojaus, kaip statyti arką; o apreiškimas Nojui nepasakė Lotui išvykti iš Sodomos; ir nė viename iš tų dviejų nebuvo kalbama apie Izraelio vaikų išėjimą iš Egipto. Visi gavo jiems skirtus apreiškimus, jį gavo Izaijas, Jeremijas, Ezechielis, Jėzus, Petras, Paulius, Jonas ir Džozefas. Juos turime gauti ir mes“ (Teachings of Presidents of the Church: John Taylor [2001], 158).
Kodėl svarbu žinoti, kad Viešpats ir šiandien apreiškia savo valią per gyvuosius pranašus?
Kaip Mormono Knygos pranašų vaidmens studijavimas padeda mums mūsų dienomis?
Paaiškinkite, kad nors pranašai perteikia daug jų laikmečiui skirtų mokymų, yra žinių, kurias kartoja visi pranašai. Pakvieskite mokinius, tyliai studijuojant lentoje nurodytas eilutes, rasti dvi tokias žinias. Paprašykite, kad Raštuose jie pasižymėtų pagrindinę pranašo Abinadžio žinią kiekvienoje ištraukoje. (Pastaba. Raštų žymėjimas yra Raštų studijavimo įgūdis, kurio galite mokyti viso kurso metu.)
Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado, ir tai apibendrinti pabrėžiant tokią doktriną: Visi Dievo pranašai skelbia atgailą ir liudija apie Jėzų Kristų.
Galite pakviesti mokinius per kelias duotas minutes Mormono Knygoje rasti pavyzdžių, kur pranašas skelbia atgailą arba liudija apie Jėzų Kristų. (Pavyzdžiai skelbusių atgailą: Izaijas – 2 Nefio 16:9–11; Jokūbas – Jokūbo knygos 2–3; Abinadis – Mozijo 11–12; Samuelis – Helamano 13–16 ir Mormonas – Mormono 3. Pavyzdžiai mokiusių apie Jėzų Kristų: Nefis – 1 Nefio 19 ir 2 Nefio 25; Alma – Almos 7 ir Mormonas – Mormono 7.) Pakvieskite mokinius savo pavyzdžiais pasidalinti su bendraklasiais.
Kodėl, jūsų manymu, pranašai nuolat skelbia atgailą ir liudija apie Jėzų Kristų?
Kaip įsiklausymas į jų žinią padeda mums siekti išgelbėjimo?
Pateikite šį prezidento Ezros Tafto Bensono (1899–1994) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Kai pranašas nurodo pasaulio nuodėmes, pasauliečiai, užuot atgailavę dėl savo nuodėmių, nori užčiaupti pranašui burną arba tiesiog elgtis taip, lyg pranašo net nebūtų. Populiarumas niekada nebuvo tiesos vertinimo matas. […] Artėdami prie Antrojo Viešpaties atėjimo, galime tikėtis, kad, pasaulio žmonėms darantis vis nelabesniems, pranašas bus vis mažiau jų mėgiamas“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas [2014], p. 149).
Kodėl, jūsų manymu, kai kurie žmonės neįsiklauso į pranašo žodžius?
Paprašykite mokinių tyliai išstudijuoti pranašo Samuelio žodžius, užrašytus Helamano 13:24–29, ir išsiaiškinti priežastis, kodėl žmonės atmeta pranašų įspėjimus. Ir vėl galite paraginti mokinius pasižymėti tai, ką rado.
Kodėl, pasak Samuelio, nefitai atmetė Dievo pranašus?
Kaip šios eilutės gali būti mums šiandien pritaikytas įspėjimas, nors ir nesame kaltinami pranašų skriaudimu ar žudymu?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Helamano 13:30–33, o likusiųjų – rasti Samuelio Lamanito išpranašautas pasekmes tiems, kurie atmeta pranašų žodžius. Tada likusiųjų paprašykite perskaityti šios pranašystės išsipildymą 3 Nefio 8:24–25; 9:10–11.
Kokią tiesą sužinome iš šių eilučių? (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jeigu atmesime Viešpaties pranašų žodžius, patirsime apgailestavimą ir sielvartą. [Taip pat žr. 3 Nefio 28:34.])
Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti prezidento Ezros Tafto Bensono teiginius:
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Jeigu norime žinoti, ką apie mus galvoja Viešpats, turime paklausti savęs, ką apie mus galvoja Jo mirtingasis vadas – kaip artimai mūsų gyvenimai dera su Viešpaties pateptaisiais – gyvuoju pranašu, Bažnyčios prezidentu ir Pirmosios Prezidentūros kvorumu“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas, p. 147).
„Tai, kaip priimame gyvojo pranašo žodžius, kai šis pasako, ką turime žinoti, tačiau nenorime apie tai girdėti, yra mūsų ištikimybės išbandymas“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas, p. 148).
Kaip prezidento Bensono teiginiai jus motyvuoja būti uolesnius sekant gyvojo pranašo patarimu?
Kokius pranašo mokymus laikote vienais iš svarbiausių šiandien gyvenantiems pastarųjų dienų šventiesiems?
Papasakokite mokiniams, kad Abinadis mokė karalių Nojų ir jo nelabus kunigus apie tai, kodėl svarbu įsiklausyti į pranašų žodžius. Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti Mozijo 15:10–13, o likusiųjų – pagalvoti, kaip jie apibendrintų šias eilutes ir suformuluotų principą, kurio jose mokoma.
Kaip apibendrintumėte Abinadžio žodžius suformuluodami juos kaip teiginį ar principą? (Mokiniai šią ištrauką gali apibendrinti šitaip: Tie, kurie įsiklauso į pranašų žodžius, tiki Jėzaus Kristaus išpirkimo galia ir atgailauja dėl savo nuodėmių, yra Dievo karalystės paveldėtojai.)
Paprašykite mokinių prisiminti ir papasakoti apie Mormono Knygoje aprašytus ištikimus asmenis ar jų grupes, palaimintas dėl to, kad paisė pranašų žodžių. Galimi pavyzdžiai: Lehio šeima išvengė sunaikinimo dėl to, kad sekė patarimu palikti Jeruzalę (2 Nefio 1:4); Alma vyresnysis įsiklausė į Abinadžio žodžius ir galėjo mokyti daug žmonių (Mozijo 17:1–4; 18:1–3); kapitono Moronio armija dėl to, kad prašė Almos patarimo, žinojo, kur eiti, kad apsigintų nuo lamanitų armijos (Almos 43:23–24).
Lentoje užrašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas (paryškintų principų nerašykite):
3 Nefio 10:12 (Jei seksime Dievo pranašais, būsime apsaugoti.)
3 Nefio 12:1–2 (Pranašai mus moko, kaip gauti nuodėmių atleidimą.)
Etero 7:23–27 (Jei seksime pranašų patarimu ir prisiminsime Viešpatį, Jis mus palaimins sulig mūsų reikmėmis.)
Mokiniams paskirkite po vieną iš lentoje nurodytų ištraukų ir paprašykite įvardyti teiginį ar principą, apibendrinantį tai, ką perskaitė. Mokiniams įvardijus teiginius, galite prie kiekvienos nuorodos užrašyti skliausteliuose siūlomą principą.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kad yra ir daugiau palaiminimų, kuriuos gauname sekdami pranašais, pateikite vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Mano broliai ir seserys, tai, kad turime Dievo pranašą mūsų gretose nėra paprastas dalykas. Jei per jį klausysimės Viešpaties žodžio, mūsų gyvenimus užlies didžiuliai ir nuostabūs palaiminimai. […] Kai išgirstame Viešpaties patarimą, perduodamą Bažnyčios prezidento žodžiais, turėtume reaguoti pozityviai ir nedelsdami. Istorija parodė, kad būsime apsaugoti, ramūs, klestintys ir laimingi, jei reaguosime į pranašišką patarimą“ (“His Word Ye Shall Receive,” Ensign, May 2001, 65).
Ar kada buvote palaiminti dėl to, kad teigiamai ir iš karto sureagavote į pranašo patarimą? Ar galite apie tai papasakoti?
Kodėl, jūsų manymu, ir ateityje bus svarbu žemėje turėti pranašus?
Pakvieskite mokinius apmąstyti, ar jų elgesys atspindi jų troškimą ištikimai sekti Viešpaties pranašais. Paprašykite jų apsvarstyti, ką jiems reiktų pakeisti savo gyvenime, kad dar labiau džiaugtųsi ištikimiesiems pažadėtais palaiminimais.