Seminarija
1 Petro 1–5


1 Petro 1–5

„Brangesnis už pragaištantį auksą“

Paveikslėlis
Po sumušimo Petras ir Jonas toliau pamokslauja žmonėms Kristaus vardu.

Galbūt prisimenate, kaip studijuodami pirmąją Naujojo Testamento dalį mokėtės apie apaštalo Petro tikėjimą ir uolumą. Pirmasis Petro laiškas buvo parašytas Petro gyvenimo pabaigoje, praėjus daugeliui metų po to, kai jis vaikščiojo ir kalbėjosi su Jėzumi Kristumi Gelbėtojo žemiškosios tarnystės metu. Pirmajame savo laiške vyriausiasis apaštalas Petras daugiausia dėmesio skyrė būdams, kuriais šventieji galėtų būti sustiprinti per sunkius išbandymus, kuriuos jie patyrė dėl romėnų. Ši pamoka gali padėti jums geriau suprasti, kokiu tikslu Dievas leidžia jums patirti išbandymų, ir sustiprinti savo pasiryžimą ištikimai ištverti išbandymus.

Kodėl gyvenime susiduriame su sunkumais?

Vyresnysis Deilas G. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad kiekvienas iš mūsų patiria išgyvenimų, kurie atrodo neteisingi. Peržiūrėkite filmuką „Infuriating Unfairness“ (liet. „Siutinantis neteisingumas“), esantį ChurchofJesusChrist.org, nuo 3:19 iki 4:12, arba perskaitykite toliau pateiktą teiginį.

Paveikslėlis
Oficialus vyresniojo Deilo G. Renlando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo portretas, 2016 m. sausis.

Kai kurie neteisingumai negali būti paaiškinti, o nepaaiškinta neteisybė siutina. Neteisingumas kyla dėl to, kad gyvename netobuluose kūnuose, kurie gali susirgti ar būti sužaloti. Mirtingasis gyvenimas iš esmės yra neteisingas. Kai kurie gimsta turtuose, kiti – ne. Vieni turi mylinčius tėvus, kiti neturi. Kai kurie gyvena daugybę metų, kiti – tik keletą. Ir taip toliau ir panašiai. Kai kurie žmonės padaro baisių klaidų net mėgindami daryti gera. Kiti pasirenka netaisyti neteisingumų, net kai gali. Deja, kai kurie naudoja Dievo duotą valios laisvę, kad skaudintų kitus, nors neturėtų taip daryti.

(Deilas G. Renlandas, „Siutinantis neteisingumas“, 2021 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

  • Kaip manote, kodėl vyresnysis Renlandas pavartojo žodį „siutinantis“, norėdamas apibūdinti neteisybę, kurią patiriame gyvenime?

  • Ar pažįstate žmogų, kuris patiria ar patyrė išbandymą, kuris atrodo siaubingai neteisingas? Kaip manote, kodėl Viešpats leidžia, kad taip atsitiktų?

64 m. po Kr. didelę Romos miesto dalį sunaikino gaisras. Dėl gaisro sukėlimo žymūs romėnai apkaltino Bažnyčios narius, todėl visoje Romos imperijoje prasidėjo intensyvus krikščionių persekiojimas. Pirmąjį laišką Petras greičiausiai parašė praėjus kuriam laikui po šio įvykio, kad sustiprintų šventųjų tikėjimą ir primintų jiems amžinąjį atlygį už sąžiningą išbandymų atlaikymą. Studijuodami atkreipkite dėmesį į Šventosios Dvasios raginimus, kurie gali padėti suprasti kai kurias jūsų pačių išbandymų priežastis, ir kaip galite pasikliauti Jėzumi Kristumi, kad šis padėtų jums ištikimai juos ištverti.

Lydytojo ugnis

Perskaitykite 1 Petro 1:3–9 ir sužinokite, ko apaštalas Petras mokė apie palaimas, laukiančias tų, kurie ištikimai ištveria išbandymus. Žodis išmėginimai 1 Petro 1:6 eilutėje reiškia sunkumus ir suspaudimus.

  • Kaip manote, kokius žodžius ar frazes iš šių eilučių būtų naudinga prisiminti, kai jūs ar kiti patiria išbandymus? Kodėl?

  • Kaip manote, kodėl Petras šventųjų tikėjimo išbandymą palygino su ugnimi išgrynintu auksu?

Toliau pateikiamas tiglio paveikslėlis. Tiglis – tai indas, kuriame rafinuojami metalai, pavyzdžiui, auksas. Gryninant metalus jie kaitinami ir lydomi, kad būtų pašalintos priemaišos ir pagerintas galutinis produktas.

Paveikslėlis
Iliustracija: išlydytas metalas iš tiglio pilamas į formą
  • Kokiu būdu išbandytas, arba patikrintas, tikėjimas gali būti „brangesnis už […] auksą“? (1 Petro 1:7).

Iš ką tik perskaitytų eilučių galima įžvelgti vieną tiesą: kai ištikimai ištveriame išbandymus, mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi tobulėja ir stiprėja. Šią tiesą galite užsirašyti savo Raštuose arba Raštų studijavimo žurnale.

  • Kuo sunkūs išbandymai gali sustiprinti mūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi?

Nors daugelį žmonių išbandymai gali dvasiškai patobulinti, yra ir tokių, kurie po sunkių išbandymų tampa rūstūs arba užkietina savo širdis (žr. Almos 62:41).

  • Kaip manote, kas gali padėti mums paversti išbandymus palaiminimais, o ne patirtimi, susilpninančia mūsų tikėjimą?

  • Kokią patirtį patyrėte arba kokią patirtį žinote, kai jūsų ar kito žmogaus tikėjimas sustiprėjo sąžiningai ištveriant sunkius išbandymus?

  • Ko šios patirtys jus moko apie Viešpatį?

Peržiūrėkite filmuką „The Refiner’s Fire“ (liet. „Lydytojo ugnis“, 5:02), esantį ChurchofJesusChrist.org, ir pamatysite pavyzdį žmogaus, kurį Gelbėtojas sustiprino, kai jis sąžiningai atlaikė išbandymus.

Petras pataria šventiesiems

Pirmame Petro laiške aptinkama tema – kaip Jėzaus Kristaus mokiniai gali sąžiningai ištverti kančias ir persekiojimus. Petro patarimai gali suteikti vilties, padrąsinimo ir stiprybės kiekvienam, kuris patiria žemiškąjį išbandymą.

1. Savo studijavimo žurnale atlikite šią užduotį:

Nupieškite paprastą tiglio paveikslėlį, panašų į tą, kurį matėte anksčiau pamokoje. Tiglyje išvardykite keletą išbandymų ir suspaudimų, kuriuos patyrėte ar šiuo metu patiriate.

Studijuodami daugiau Petro žodžių, ieškokite pamokymų, kurie gali padėti jums įveikti išbandymus, kuriuos išvardijote savo paveikslėlyje. Šiuos pamokymus užrašykite ant tiglio paveikslėlio išorinės pusės.

Pasirinkite bent du iš toliau pateiktų eilučių rinkinių, kuriuos studijuodami ieškosite principų, tinkančių jūsų piešiniui. Tuo metu apmąstykite šį klausimą: Kaip šie mokymai gali padėti man ar kitam žmogui, kuris patiria sunkų išbandymą?

Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?

1 Petro 2:20. Kodėl Petras mokė, kad turėtume kantriai kentėti išbandymus?

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Paveikslėlis
Paskutinis oficialus vyresniojo Nylo A. Maksvelo portretas, 1992 m.

Kantrybė labai glaudžiai susijusi su tikėjimu Dangiškuoju Tėvu. Iš tikrųjų, kai esame pernelyg nekantrūs, manome, kad geriau už Dievą žinome, kas yra geriausia. Arba bent jau tvirtiname, kad mūsų planas yra geresnis už Jo. […] Taigi, kaip jau minėta, kantrybė yra gyvybiškai svarbi mirtingųjų dorybė, susijusi su mūsų tikėjimu, laisva valia, požiūriu į gyvenimą, nuolankumu ir kančia. […] Kito būdo tikram augimui tiesiog nėra.

(Neal A. Maxwell, „Patience“ [Brigham Young University devotional, Nov. 27, 1979], 1, 4, speeches.byu.edu)

Kaip galiu įveikti išbandymus, su kuriais susiduriu?

Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Paveikslėlis
Oficialus vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo portretas, 2010 m. rugpjūtis.

Sunkiuose žemiškojo gyvenimo išmėginimuose kantriai ženkite pirmyn, o gydančioji Gelbėtojo galia suteiks šviesos, supratimo, ramybės ir vilties. Melskitės iš visos širdies. Stiprinkite savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, Jo realumu ir Jo malone. […] Žvelkite pirmyn. Jūsų bėdos ir sielvartai tikrai realūs, tačiau tai netruks amžinai. Jūsų tamsi naktis praeis, nes „pakils teisumo Sūnus su išgydymu savo sparnuose“.

(Nylas L. Andersenas, „Sužeistieji“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.)

Kaip galiu rasti laimę kentėdamas išbandymus?

Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas (1917–2008) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie tai, kaip rasti laimę ištikus nelaimei, ir prisiminė motinos patarimą: „Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai.“

Paveikslėlis
Paskutinis oficialus vyresniojo Džozefo B. Virtlino iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo portretas, 2004 m. Mirė 2008 m. gruodžio 1 d.

Kaip galime pamilti sielvarto akimirkas? Negalime – bent jau tomis akimirkomis. Nemanau, kad mama patarė man slopinti nusivylimą ar neigti skausmo realumą. Nemanau, kad ji patarė paslėpti nemalonias tiesas po apsimestinio džiaugsmo skraiste. Bet tikiu, jog tai, kaip atsakome į negandas, gali iš esmės paveikti tai, kokie laimingi ir sėkmingi būsime gyvenime. Jei negandą sutiksime išmintingai, mūsų sunkiausi laikotarpiai gali pavirsti didžiausio augimo laikotarpiais ir, savo ruožtu, nuvesti į didžiausios laimės laikotarpius. […]

Mokydamiesi linksmai žiūrėti į gyvenimą, siekdami to, kas amžina, suprasdami atlygio principą ir sudėdami viltis į Dangiškąjį Tėvą galime ištverti negandas ir išmėginimus. Mes galime pasakyti, kaip mano motina: „Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai.“

(Džozefas B. Virtlinas, „Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)