Apaštalų darbų 6–7

Steponas liudija apie Jėzų Kristų

Narsus tarnas atiduoda gyvybę dėl savo liudijimo

Bažnyčia sparčiai augo. Apaštalams darėsi vis sunkiau pasirūpinti visais nariais.

Apaštalų darbų 6:1–2

Apaštalai nusprendė pašaukti septynis vyrus, kurie galėtų padėti. Jie paprašė narių surasti išmintingus ir kupinus Šventosios Dvasios vyrus.

Apaštalų darbų 6:3

Vienas iš jų buvo Steponas. Apaštalai suteikė jam palaiminimą. Steponas turėjo daug tikėjimo ir darė žmonėse didžių stebuklų.

Apaštalų darbų 6:5–8

Steponas išmintingai ir su Dvasia mokė apie Jėzų Kristų. Tačiau sinagogos vadovams nepatiko tai, ko jis mokė. Jie tvirtino, kad jis kalba prieš Mozę ir Dievą. Jie nuvedė Steponą pas vyriausiąjį kunigą ir kitus vadovus.

Apaštalų darbų 6:9–15; 7:1

Stepono veidas atrodė tarsi angelo veidas. Jis priminė vadovams, kad Dievas siuntė Mozę išgelbėti izraelitų, bet jie ne visada sekė Moze. Steponas pasakė, kad Mozė buvo panašus į Jėzų Kristų. Dievas siuntė Jėzų išgelbėti savo tautos, bet vadovai Juo nesekė. Vadovai supyko ant Stepono.

Apaštalų darbų 7:20–43, 51–54

Šventosios Dvasios kupinas Steponas pažvelgė į dangų. Jis pamatė Jėzų Kristų, stovintį šalia Dangiškojo Tėvo.

Apaštalų darbų 7:55–56

Kai Steponas pasakė vadovams, ką regėjo, jie dar labiau supyko. Jie rėkė iš pykčio ir sugriebė Steponą. Tada jie išvilko jį iš miesto.

Apaštalų darbų 7:57

Savo apsiaustus jie padėjo prie vyro, vardu Saulius, kojų. Tada jie mėtė akmenis į Steponą, norėdami jį nužudyti. Saulius pritarė tam, ką jie darė. Steponas meldėsi. Jis prašė Viešpaties atleisti žmonėms, kurie jį žalojo. Jis taip pat prašė Viešpatį priimti jo dvasią į dangų.

Apaštalų darbų 7:59–60; 8:1