Tarnystės principai. 2019 m. gruodis

Ko apie tarnavimą mus moko Kalėdų istorija

„Metas artėja Kalėdų puikus, tikrą istoriją skelbia Dangus: meilę Aukščiausiojo Dievo brangaus — Kristaus gimimą čia kūne žmogaus“ („Metas Kalėdų artėja puikus“ Vaikiškų dainelių knyga, 32).

Tarnystės principai. 2019 m. Gruodis

Paveikslėlis

ministering

Fragmentas iš Volterio Reino pav. Štai Dievo avinėlis

Kalėdos tai nuostabus metas, kai avelės, piemenys, tvarteliai ir žvaigždės staiga įgyja naują prasmę. Jie tampa svarbūs pasakojant apie vieną iš svarbiausių žmonijos istorijos įvykių – Jėzaus Kristaus gimimą. Daugelis šeimų savo namuose pasideda prakartėlės dekoracijas. Kiti būtinai perskaito pasakojimą apie Jo gimimą arba dalyvauja inscenizacijoje. Kaip ir visuose pasakojimuose apie Kristų, pasakojime apie Jo gimimą gausu pamokymų apie tarnavimą, dalijimąsi Jo šviesa su pasauliu. Prezidentas Henris B. Airingas, antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Kalėdų pasakojimas tai pasakojimas apie meilę.

[…] Pasakojimuose apie Kristaus gimimą galime suprasti ir pajusti, kas Jis buvo ir yra. Tai palengvina mūsų naštą. Tai paskatins mus pamiršti save ir palengvinti kitų naštas.“¹

„Jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Luko 2:7)

Užeigos savininkas nesugebėjo rasti vietos Gelbėtojui, bet mums nereikia daryti tokios klaidos! Gelbėtojui galime rasti vietos savo širdyje pasikviesdami savo brolius ir seseris prie savo stalo, į savo namus ir įtraukdami į savo tradicijas. Daugelis šeimos tradicijų gali tapti malonesnės ir įsimintinesnės, kai į jas įtraukiame žmones. Dajana su savo šeima per Kalėdas tradiciškai ką nors pasikviečia kartu praleisti šventes. Kiekvieną gruodžio mėnesį jie pasitaria ir nusprendžia, ką galėtų pasikviesti.² Galbūt jūsų šeima galėtų pradėti panašią tradiciją. Galbūt kas nors, kam tarnaujate, norėtų drauge su jūsų šeima pagiedoti mėgstamiausių kalėdinių giesmių. Taip pat galėtumėte prie Kalėdų vakarienės stalo rasti vietos žmogui, kurio šeima gyvena toli.

Kas minint Gelbėtojo gimimą gali būti geriau, negu sekti Jo kitų priėmimo pavyzdžiu? Atminkite, kad Jis kviečia visus „ateiti pas jį ir ragauti jo gerumo; ir neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį: juodo ar balto, vergo ar laisvo, vyro ar moters; ir prisimena pagonį; ir Dievui visi yra vienodi, tiek žydas, tiek ir kitatautis“ (2 Nefio 26:33). Padarykite vietos ir sukurkite tokią aplinką, kurioje visi būtų priimami.

„Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą“ (Luko 2:8)

Rodos, kitaip ir negalėjo būti, kad piemenys buvo vieni iš pirmųjų pasveikinę gimusį Gelbėtoją. Nuo pat senovės pranašai Jėzų Kristų vadindavo „Izraelio ganytoj[u]“ (Psalmių 80:1) ir „Ganytoj[u] virš visos žemės“ (1 Nefio 13:41). Pats Kristus sakė: „ Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane“ (Jono 10:14). Ganant ir tarnaujant taip, kaip tai darė Gelbėtojas, svarbu pažinoti savo avis ir jas prižiūrėti.

Žybsinčios švieselės ir puošnios dekoracijos leidžia per Kalėdas daug ką pamatyti. Bet turbūt didžiausias šios šventės grožis gali būti atrastas tada, kai mes nepamirštame tų, kuriems tarnaujame, ir prižiūrime savo pačių kaimenes. Saugoti gali reikšti pastebėti, koks žmogaus mėgstamiausias skanėstas, arba paklausti apie jo planus šventėms. Mes saugome, kai pamatome kitų poreikius (tiek akivaizdžius, tiek ne) ir juos patenkiname.

Šerilė buvo sugniuždyta netikėtai netekusi savo vyro Miko. Artėjant pirmosioms Kalėdoms be jo, vienatvė dar sustiprėjo. Laimei, jos tarnaujančioji sesuo Šauna buvo greta. Šauna su savo vyru Džimu kvietė Šerilę į daugelį savo šventinių išvykų. Jie pastebėjo, kad Šerilės paltas susidėvėjęs, ir nusprendė ką nors dėl to padaryti. Likus keletui dienų iki Kalėdų, Šauna su Džimu atnešė Šerilei kalėdinę dovaną – dailų naują paltą. Jie žinojo, kad Šerilei reikia šilto palto, bet taip pat žinojo ir apie emocinius poreikius – paguodą ir bendrystę. Jie ryžtingai prisiėmė atsakomybę pagal galimybes patenkinti tuos poreikius ir parodė nuostabų pavyzdį, kaip ir mes galime saugoti savo kaimenes.³

„Piemenys kalbėjosi: „Eikime į Betliejų“ (Luko 2:15)

„Eikime“ yra džiugus kvietimas. Piemenys nemanė, kad jų draugai bus tiek nuvargę, kad negalėtų įveikti ilgo kelio. Jie nepėdino į Betliejų sau tyliai. Jie džiugiai apsižvalgė ir vienas kitam tarė: „Eikime!“

Nors negalime savo draugų pakviesti ateiti ir pamatyti kūdikėlį Gelbėtoją, galime juos paskatinti drauge tarnaujant pajusti Kalėdų dvasią (kitaip tariant, Kristaus dvasią). Sesuo Bonė L. Oskarson, buvusioji Merginų organizacijos visuotinė prezidentė, sakė: „Kalėdų dvasią galime sustiprinti stengdamiesi dosniai palaiminti savo aplinkinius ir aukotis dėl jų.“⁴ Įsivaizduokite, kad rankose laikote žvakę. Kiti tikrai gali matyti jūsų laikomos žvakės šviesą ir ji jiems padės, bet įsivaizduokite šilumą, kurią jie galėtų pajusti, jeigu savo žvake įžiebtumėte jų žvakę ir leistumėte jiems patiems tą šviesą laikyti.

Pats Kristus mokė, kad tie, kurie Juo seka, turės gyvenimo šviesą (žr. Jono 8:12). Kai tarnaujame taip, kaip Jis, galime sekti Juo ir mėgautis pažadėtąja šviesa. Tad dalykitės ta šviesa skatindami žmones tarnauti drauge su jumis. Kaip jūs ir tie, kuriems tarnaujate, galite tarnauti drauge? Drauge galite kam nors pagaminti savo mėgstamiausią patiekalą, padovanoti dovanėlę arba parašyti laiškelį. Drauge galite pajusti šviesą, kuri sklinda sekant Kristaus tarnystės pavyzdžiu.

„Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį“ (Luko 2:17)

Lengva įsivaizduoti, kaip džiugiai piemenys nuostabia naujiena apie Kristaus gimimą dalijosi su visais sutiktaisiais. Angelai paskelbė, kad išpranašautas Mesijas jau čia. Jis gimė. Tiesą sakant, dalijimasis gerąja naujiena apie Gelbėtoją yra viena iš pagrindinių Kristaus gimimo pasakojimo temų. Angelai giedojo, žvaigždė nurodė kelią, o piemenys apie tai paskelbė svetur.

Galime pridėti savo balsą prie Kalėdų pasakojimo dalydamiesi gerąja naujiena ir liudydami apie Gelbėtoją. Sesuo Džina B. Bingam, Paramos bendrijos visuotinė prezidentė, mokė: „Kai turėsite privilegiją savo tarnystės darbuose atstovauti Gelbėtoją, paklauskite savęs: „Kaip galėčiau pasidalyti Evangelijos šviesa su šiuo žmogumi arba šeima? Ką Dvasia ragina mane daryti?“⁵

Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite apsvarstyti stengdamiesi suprasti, kaip galite dalytis savo liudijimu apie Gelbėtoją ir Jo Evangelija:

Raskite Raštų ištrauką, kurioje atsispindi, ką jaučiate Gelbėtojui, arba kuri nusako, kodėl esate už Jį dėkingi. Pasidalykite ja su tais, kuriems tarnaujate.
Žinute telefonu arba per socialinius tinklus nusiųskite kalėdinį filmuką. Nepaprastai nuostabių galite rasti tinklalapyje ChurchofJesusChrist.org!
Draugui ar draugei papasakokite apie ypatingą atsiminimą arba tradiciją, kuri jums primena apie Kristų.

Tikėkite, kad Šventoji Dvasia paliudys apie jūsų liudijimo tiesą, taip, kaip Ji paliudijo Simeonui ir Onai, kad kūdikėlis Jėzus yra Gelbėtojas (žr. Luko2:26, 38).

Vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas sakė: „Kad išties pagerbtume [Jėzaus Kristaus] atėjimą į pasaulį, turime daryti taip, kaip Jis darė, – su užuojauta ir gailestingumu padėti savo aplinkiniams. Tai galime daryti kasdien žodžiu ir darbais. Tegul tai tampa mūsų Kalėdų tradicija, kad ir kur esame, – būkime truputį geresni, atlaidesni, mažiau teisiantys, būkime dėkingesni ir dosnesni, dalydamiesi tuo, ką turime, su stokojančiais.“⁶

© 2019 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta JAV. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/18. Vertimas patvirtintas 6/18. Ministering Principles, December 2019 vertimas. Lithuanian. 15773 156