Jo ranka vis dar ištiesta, aut. Elizabeta Tėjer

7 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga

Kaip priimti Dievo teisingumą, gailestingumą ir meilę

Mozė mokė, kad Jehova yra „teisus ir teisingas“ (Pakartoto Įstatymo 32:4). Jis taip pat sakė, kad Viešpats yra „gailestingas ir maloningas“ (žr. Išėjimo 34:6). Ar kada susimąstėte, kaip Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus gali būti ir teisūs, ir gailestingi? Šios dieviškos savybės ne tik moko apie Dievo meilę jums, bet ir parodo pavyzdį, kaip galite rodyti meilę kitiems.

Pastaba. Raštuose Dievas gali reikšti Dangiškąjį Tėvą arba Jėzų Kristų. Abu tobulai įkūnija visas dieviškas savybes. Tai, ką sužinome apie Vieną, lygiai taip pat tinka ir Kitam (žr. Jono 14:9; 17:21).

1 dalis

Ko Dievo teisingumas gali mane pamokyti apie Jo meilę?

Kai kurie žmonės mano, kad „Senojo Testamento Dievas“ elgiasi kitaip nei „Naujojo Testamento Dievas“. Jie Senojo Testamento Dievą, Jehovą, mato kaip kerštingą, reiklų ir rūstų. O Naujojo Testamento Dievą, Jėzų Kristų, jie mato kaip malonų, atlaidų ir gailestingą. Bet, kaip sužinojote praeitoje pamokoje, „[Jėzus Kristus] buvo Didysis Senojo Testamento Jehova [ir] Naujojo Mesijas“ („Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“, ChurchofJesusChrist.org). Kaip tas pats Dievas gali būti reiklus ir malonus, piktas ir labai kantrus, teisingas ir gailestingas?

Šios, regis, priešingos savybės yra Dievo charakterio gelmės ir platybės pavyzdžiai. Supratimas, kaip Jis įkūnija visas šias savybes, leidžia mums labiau Juo pasitikėti. Pagalvokite, su kokiomis problemomis galime susidurti savo gyvenime, jei laikysimės „arba taip – arba šitaip“ požiūrio į Dievo dieviškas savybes: kad Jis arba teisingas ir reiklus, arba užjaučiantis ir atlaidus. Studijuodami Raštus pagalvokite, kaip visos Dievo savybės siejasi su Jo tobula meile.

Pradėkime nuo teisingumo savybės. Kokias mintis šis žodis kelia jums? Kartais Raštuose Dievo teisingumas gali skambėti rūsčiai. Kai kuriuose Senojo Testamento pasakojimuose, aprašant Dievo teisingumą neklusniesiems ir nelabiesiems, vartojami tokie žodžiai kaip pasipiktinimas ir pyktis (žr. Izaijo 1:4; Jeremijo 32:30; Topical Guide, “God, Indignation of”). Pavyzdžiui, dėl žmonių nepaklusnumo Sodomą ir Gomorą sunaikino ugnis iš dangaus (žr. Pradžios 19:15–25), Izraelio namus išsklaidė Asirija (žr. 2 Karalių 15:27–31), o Judo tautą babiloniečiai paėmė nelaisvėn (žr. 2 Karalių 24:10–16). Trumpai tariant, nelabieji dažnai jausdavo Dievo teisingumo svorį.

Jeruzalės sunaikinimas, aut. Garis L. Kapas

Skaitydami apie Dievo pyktį neturėtume manyti, kad mūsų, kaip puolusių žmonių, pykčio jausmai ir išraiškos yra tas pats kaip teisus Dievo pyktis. Kaip mums primena pranašas Izaijas: „Mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats“ (Izaijo 55:8).

Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros pateikė tokį požiūrį:

Prezidentas Dalinas H. Ouksas

Biblijoje ir šiuolaikiniuose Raštuose vėl ir vėl skaitome apie tai, kaip Dievas pyksta ant nelabųjų ir kaip savo rūstybėje Jis elgiasi su tais, kurie nusižengė Jo įstatymams. Kaip pyktis ir rūstybė įrodo Jo meilę? […] Dievo meilė yra tokia tobula, kad Jis meiliai reikalauja mūsų paklusti Jo įsakymams, nes žino, jog tik per paklusnumą Jo įsakymams galime tapti tobuli kaip Jis. Dėl tos priežasties Dievo pyktis ir rūstybė neneigia Jo meilės, bet yra Jo meilės įrodymas. („Meilė ir įstatymas“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Dievo teisingumo nustatytas laikas taip pat yra Jo meilės savo vaikams ženklas. Pavyzdžiui, panagrinėkite istoriją apie Nojų ir tvaną. Nojaus dienomis „žemė buvo sugedusi priešais Dievą“ (Mozės 8:28). Buvo plačiai paplitęs smurtas ir žmonės nuolat darė pikta. Apie 120 metų Nojus vis įspėdavo žmones, kad jeigu neatgailaus, jie bus sunaikinti tvanu (žr. Mozės 8:17–30). Jie ignoravo meilingą Dievo maldavimą ir visi, išskyrus Nojų ir jo šeimą, pražuvo per tvaną (žr. Pradžios 8:15–21).

arka jūroje

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šis atvejis paprasčiausiai yra griežto ir rūstaus teisingumo įvykdymas. Tačiau iš regėjimo, kurį pranašas Henochas matė apie Nojaus laikus, mes įgyjame nuostabių įžvalgų apie ryšį tarp Dievo teisingumo ir Jo meilės.

piktograma, studijuokite

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Mozės 7:28–29, 32–33, 37 ir raskite įrodymų, kad Dievas stipriai myli net tuos, kurie neklauso Jo įsakymų.

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie tą jaudinančią sceną sakė:

Vyresnysis Džefris R. Holandas

Ši pavienė dėmesį prikaustanti scena apie tikrąją Dievo prigimtį moko daugiau negu tai galėtų padaryti bet kuris teologinis traktatas. […]

Koks neišdildomas Dievo dalyvavimo mūsų gyvenime vaizdas! […] Kaip lengva mylėti tą, kuris nepaprastai myli mus! (“The Grandeur of God,” Liahona, Nov. 2003, 72)

Mąstydami, ką jums reiškia Dievo meilė, pagalvokite, kaip geriausiai ją apibūdintumėte kitiems. Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas

Aprašyti ir apibūdinti dievišką meilę galima įvairiai. Šiais laikais dažnai girdime, kad Dievo meilė apibūdinama kaip „besąlygiška“. Nors tam tikra prasme tai tiesa, žodis besąlygiška Raštuose niekur nevartojamas. Raštuose Jo meilė apibūdinama kaip „didi ir nuostabi meilė“ [Doktrinos ir Sandorų 138:3], „tobula meilė“ [1 Jono 4:18; Moronio 8:16], „išperkanti meilė“ [Almos 5:26] ir „amžina meilė“ [Jeremijo 31:3]. Tai geresni žodžiai, nes žodis besąlygiška nusakant dievišką meilę gali perduoti klaidingas idėjas, pavyzdžiui, kad Dievas toleruoja ir atleidžia viską, ką darome, nes Jo meilė besąlygiška, arba kad Dievas nieko iš mūsų nereikalauja, nes Jo meilė besąlygiška, arba kad visi išgelbėjami Dievo karalystėje, nes Jo meilė besąlygiška. Dievo meilė begalinė ir išliks per amžius, bet tai, ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų, priklauso nuo to, kaip mes atsiliepiame į Jo meilę. („Pasilikite mano meilėje“, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

piktograma, apmąstykite

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Kaip paaiškintumėte ryšį tarp Dievo teisingumo ir Jo meilės savo vaikams?

2 dalis

Ko Viešpaties gailestingumas gali mane pamokyti apie Jo meilę?

Gera, kai Dievas mus laimina už mūsų paklusnumą. Tačiau sunku patirti savo prastų pasirinkimų pasekmes. O kai pasekmės rimtos, tai gali būti siaubinga. Tokiais atvejais galime melsti Viešpaties gailestingumo.

Tačiau dažnai tie, kurie nusideda, nesuvokia, kad jiems reikia Dievo gailestingumo. Apmąstykite Koriantono, Almos Jaunesniojo sūnaus, atvejį. Palikęs savo misiją ir padaręs rimtų nuodėmių, Koriantonas manė, jog „neteisinga“, kad nusidėjėlis būtų nubaustas ir patirtų nelaimingumą (žr. Almos 42:1).

piktograma, studijuokite

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Almos 42:15, 22, 24–25 ir raskite, ko Alma mokė apie Jėzaus Kristaus teisingumą, gailestingumą ir Apmokėjimą. (Pastaba. Atgailaujantis yra toks „žmogus, kuris apgailestauja dėl nuodėmės ir sielvartauja dėl savo prasižengimų“ [Webster’s Dictionary (1828), “Penitent”].)

Kristus Getsemanėje, aut. Haris Andersonas

Jėzus Kristus, stipriai asmeniškai mylėdamas jus ir kiekvieną, stovi tarp mūsų ir mūsų laukiančio teisingumo (žr. Mozijo 15:9). Jis jau sumokėjo skausmingą kainą už mūsų nuodėmes. Ir Jis nori parodyti gailestingumą atgailaujantiems (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:16–18). Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, tuometinis antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, mokė:

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas

Mes negalime pelnyti bilieto į dangų; kelią užkerta teisingumo reikalavimai, kurių patys negalime patenkinti.

Tačiau niekas neprarasta. […]

Net jei mūsų nuodėmės būtų raudonos, jos gali tapti baltos kaip sniegas. Dėl to, kad mūsų mylimas Gelbėtojas „atidavė save kaip išpirką už visus“ [1 Timotiejui 2:6], mums yra atvertas kelias į Jo amžinąją karalystę. („Malonės dovana“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Dar kartą prisiminkite Henocho regėjimą apie tvaną. Henochas sužinojo, kad dvasių pasaulyje net neklusnieji, kurie mirė per tvaną, galiausiai gali išeiti ir atsistoti „Dievo dešinėje“, jei panaudos tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atgailaus dėl savo nuodėmių (Mozės 7:57, taip pat žr. Mozės 7:38, 55–56; Doktrinos ir Sandorų 138:6–8, 28–37).

Vyresnysis Lynas G. Robinsas iš Septyniasdešimties mokė, kaip Viešpaties malonė suteikia mums daug progų pasikeisti:

Vyresnysis Lynas G. Robinsas

Esame visiškai apstulbinti Gelbėtojo malonės, teikiančios mums galimybes įveikti nuodėmes, tai yra širdies klaidas.

Niekas kitas nėra tiek mūsų pusėje kaip Gelbėtojas. […]

Žinodamas, kad ankštas ir siauras kelias bus kupinas pavojų ir kad kasdien klysime, Gelbėtojas sumokėjo begalinę kainą, kad suteiktų mums tiek galimybių, kiek reikės, kad sėkmingai išlaikytume mirtingojo gyvenimo išbandymą. […]

Kadangi nenorime būti mirę prieš tapdami kaip Gelbėtojas, kiekvieną kartą suklupę turime vėl keltis trokšdami toliau augti ir tobulėti nepaisant mūsų silpnumų. („Iki septyniasdešimt septynių kartų“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

piktograma, apmąstykite

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Ką galvojate apie Jėzų Kristų ar jaučiate Jam žinodami, kad Jis patenkino teisingumo reikalavimus, kad galėtumėte atgailauti ir susilaukti gailestingumo? Kaip galėtumėte parodyti savo dėkingumą už Jo dėl jūsų atliktą apmokančiąją auką?

Norite sužinoti daugiau? (Pasirinktinai)

Kur galėčiau daugiau sužinoti apie Dievo teisingumą ir gailestingumą?

Prezidentas Raselas M. Nelsonas

Kalboje „The Love and Laws of God“ (Brigham Young University devotional, Sept. 17, 2019, speeches.byu.edu) prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė apie ryšį tarp Dievo įstatymų ir Jo begalinės meilės.

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas

Vyresnysis Kristofersonas savo kalboje „Dievo meilė“ (2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) mokė, kad „Dievo meilė nepateisina nuodėmės; priešingai, ji teikia išpirkimą“.

Vaizdo įraše „What Are Justice and Mercy?“ (5:31) apžvelgiamas ryšys tarp įstatymo, teisingumo ir gailestingumo.

Vaizdo įraše „The Mediator“ (10:44) prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, pasitelkdamas palyginimą, moko, kaip Jėzus Kristus patenkina teisingumo reikalavimus ir siūlo mums gailestingumą.