Išklausykite su nuolankumu

Vyresnysis Džefris R. Holandas pasakojo: „[Prezidentas Raselas M. Nelsonas] kartą man sakė, kad viena pirmų medicininės apklausos taisyklių tokia: „Paklauskite pacientą, kur jam skauda. Pacientas, – pasak jo, – bus jūsų geriausias vadovas nustatant teisingą diagnozę ir galimą vaistą.“¹ Kai draugas ar šeimos narys kreipiasi į jus su sunkiais klausimais ar nerimastingomis mintimis apie Bažnyčią, skirkite laiko išklausyti. Jie kreipiasi į jus, nes jumis pasitiki. Pateisinkite tą pasitikėjimą stengdamiesi pirmiau suprasti jų poreikius.

Klausytis su nuolankumu yra sunku. Tam reikia susitelkimo ir kantrybės. Bet tai gebėjimas, kurio galime išmokti. Jei aktyviai klausysitės ir stengsitės sukurti nuoširdų ryšį, pasakojančiajam apie savo silpną vietą ar klausimą tai gali būti gydanti patirtis. Kad geriau išklausytumėte ir suprastumėte savo artimuosius, pamėginkite kai kuriuos iš šių patarimų:

Pirmiau stenkitės suprasti. Dažnai galvojame, kad žinome, kaip išspręsti žmonių rūpesčius. Norime tiesiog atsakyti į jų klausimus ir liepti jiems nustoti nerimauti. Šis noras dažnai sutelktas į mus, o ne į žmonių poreikius. Skirkite laiko išklausyti pasakojimą, kaip jie pateko ten, kur yra dabar. Įsitikinkite, kad suprantate jiems iškilusius klausimus. Parodykite, kad gerbiate jų požiūrį, jei suvokiate, kad jis skiriasi nuo jūsiškio. Venkite juos kritikuoti ar kaltinti. Kai greitai pasiūlome supaprastintą atsakymą, jie gali jaustis, kad menkiname jų patirtį. Geriausia pradėti ne nuo mėginimų jų požiūrį pakeisti, o nuo stengimosi jį suprasti.
Pripažinkite jų patirties ypatingumą. Nors galbūt nesuprantame žmonių rūpesčių ar nesutinkame su jais, galime pripažinti jų nuoširdumą ir galbūt jaučiamą skausmą. Stengdamiesi parodyti atjautą kartais lyginame jų patirtį su sava. Bet svarbu atminti, kad kiekvieno žmogaus patirtis skiriasi. Geriau būtų pasakyti maždaug taip: „Negaliu įsivaizduoti, kaip jaučiatės“ arba „Padėkite man suprasti“.
Venkite atmesti ar teisti. Iki tada, kai nusprendė su jumis pasikalbėti apie iškilusius klausimus, jūsų draugas ar artimasis greičiausiai jau asmeniškai juos tyrinėjo ir apmąstė. Būkite atsargūs, kad nenutrauktumėte pokalbio atmesdami jų klausimus ar smerkdami elgesį. Tai gali juos įskaudinti ir sumenkinti jūsų gebėjimą jiems padėti. Jų nuoširdūs klausimai nusipelno jūsų nuoširdaus išklausymo.
Kontroliuokite savo emocijas. Yra normalu jausti nerimą ar susirūpinimą, kai artimasis kreipiasi į jus su klausimais apie tikėjimą. Stenkitės, kad šios emocijos netrukdytų jums produktyviai bendrauti. Jeigu jaučiate pyktį, tikriausiai geriau paklausti, ar galėtumėte padaryti pertraukėlę ir pratęsti pokalbį truputį vėliau. Gelbėtojas patarė mums vengti nesantaikos ir pykčio.² Galime išmokti nesutikti, bet būti malonūs pašnekovai.³
Užduokite atvirus klausimus. Atviri klausimai skatina žmones dalintis mintimis, jausmais ir patirtimi. Jie nebūtinai reikalauja teisingo ar neteisingo atsakymo. Pavyzdžiui: „Ar galite man papasakoti daugiau?“ „Ką apie tai manote?“ „Ar galėtumėte man padėti suprasti?“ „Kaip galėčiau jums padėti?“ Užduodami gerus klausimus rodote, kad jums tai rūpi. Tokiais klausimais galite išvengti nesusipratimų.
Pripažinkite savo apribojimus. Gali būti, kad pas jus su klausimais atėję draugai ar artimieji tuos klausimus yra išnagrinėję plačiau nei jūs. Nieko tokio, jei neturite jau paruoštų atsakymų ar jei tai pirmas kartas, kai iš viso apie tą problemą girdite. Nebijokite klausti, kad išsiaiškintumėte tai, ko nesupratote. Galite nesutikti su visomis jų išvadomis, tačiau pasistenkite sutikti su tuo, su kuo galite sutikti neveidmainiaudami. Taip pat galite paprašyti laiko patiems išstudijuoti temą, o tada tęskite pokalbį, turėdami daugiau informacijos.

Svarbios Raštų ištraukos: Efeziečiams 4:29; Mozijo 18:21; 3 Nefio 11:29