„32. Atgaila ir Bažnyčios narystės reikalų tarybos“, Visuotinio žinyno rinktinės dalys (2023).
„32. Atgaila ir Bažnyčios narystės reikalų tarybos“, Visuotinio žinyno rinktinės dalys
32.
Atgaila ir Bažnyčios narystės reikalų tarybos
32.0
Įvadas
Dažniausiai atgaila apima asmenį, Dievą ir tuos, kuriuos paveikė to asmens nuodėmės. Tačiau kartais vyskupas arba kuolo prezidentas turi padėti Bažnyčios nariams atgailauti.
Kai vyskupai ir kuolų prezidentai padeda nariams atgailauti, jie tai daro su meile ir rūpestingai. Jie seka Gelbėtojo, kuris pakylėdavo žmones ir padėdavo jiems nusigręžti nuo nuodėmės ir atsigręžti į Dievą, pavyzdžiu (žr. Mato 9:10–13; Jono 8:3–11).
32.1
Atgaila ir atleidimas
Kad įgyvendintų savo gailestingumo planą, Dangiškasis Tėvas atsiuntė savo Viengimį Sūnų, Jėzų Kristų, apmokėti mūsų nuodėmių (žr. Almos 42:15). Jėzus iškentėjo bausmę, kurios teisingumo įstatymas reikalauja už mūsų nuodėmes (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:15–19; taip pat žr. Almos 42:24–25). Per šią auką ir Tėvas, ir Sūnus parodė savo begalinę meilę mums (žr. Jono 3:16).
Kai naudojame „tikėjimą atgailai“, Dangiškasis Tėvas mums atleidžia, suteikdamas gailestingumą per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą (Almos 34:15; taip pat žr. Almos 42:13). Kai esame apvalomi ir mums atleidžiama, galiausiai galime paveldėti Dievo karalystę (žr. Izaijo 1:18; Doktrinos ir Sandorų 58:42).
Atgaila tai daugiau nei elgesio pakeitimas. Tai nusigręžimas nuo nuodėmės ir atsigręžimas į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Ji veda į širdies ir proto permainą (žr. Mozijo 5:2; Almos 5:12–14; Helamano 15:7). Per atgailą tampame naujais asmenimis, susitaikiusiais su Dievu (žr. 2 Korintiečiams 5:17–18; Mozijo 27:25–26).
Galimybė atgailauti yra vienas didžiausių palaiminimų, kuriuos Dangiškasis Tėvas mums suteikė per savo Sūnaus dovaną.
32.2
Narystės Bažnyčioje apribojimų ar narystės atšaukimo tikslai
Jei narys padaro sunkią nuodėmę, vyskupas arba kuolo prezidentas padeda jam atgailauti. Tai darant, jam gali tekti kuriam laikui apriboti kai kurias narystės Bažnyčioje privilegijas. Kai kuriais atvejais jam gali tekti kuriam laikui atšaukti asmens narystę.
Asmens narystės ribojimas arba narystės atšaukimas nėra skirtas bausti. Veikiau šie sprendimai kartais būtini norint padėti asmeniui atgailauti ir patirti širdies permainą. Jie taip pat suteikia asmeniui laiko dvasiškai pasiruošti atnaujinti sandoras ir vėl jų laikytis.
Yra trys narystės apribojimų ar narystės atšaukimo tikslai.
32.2.1
Padėti apsaugoti kitus
Pirmasis tikslas yra padėti apsaugoti kitus. Kartais asmuo kelia fizinį ar dvasinį pavojų. Agresyvus elgesys, fizinė žala, seksualinis smurtas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, apgaulė ir atsimetimas – tai tik keletas būdų, kaip tai gali įvykti. Remdamasis įkvėpimu, vyskupas arba kuolo prezidentas veikia, kad apsaugotų kitus, kai kas nors kelia grėsmę tokiais ir kitais pavojingais būdais (žr. Almos 5:59–60).
32.2.2
Padėti asmeniui per atgailą pasinaudoti išperkančiąja Jėzaus Kristaus galia
Antrasis tikslas yra padėti asmeniui per atgailą pasinaudoti išperkančiąja Jėzaus Kristaus galia. Per šį procesą asmuo vėl gali tapti švarus ir vertas gauti visus Dievo palaiminimus.
32.2.3
Apsaugoti Bažnyčios principingumą
Trečias tikslas yra apsaugoti Bažnyčios principingumą. Asmens narystės Bažnyčioje apribojimas arba narystės atšaukimas gali būti būtinas, jei jo ar jos elgesys daro ženklią žalą Bažnyčiai (žr. Almos 39:11). Bažnyčios principingumas ginamas ne nuslepiant ar menkinant sunkias nuodėmes, bet darant viską, kad jos būtų įveiktos.
32.3
Teisėjų Izraelyje paskirtis
Vyskupai ir kuolų prezidentai yra pašaukiami ir paskiriami būti Izraelio teisėjais (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:72–74). Jie turi kunigystės raktus, kad atstovautų Viešpačiui padėdami Bažnyčios nariams atgailauti (žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1; 107:16–18).
Dažnai vyskupai ir kuolų prezidentai padeda atgailauti konsultuodami asmeniškai. Ši pagalba gali apimti laikiną neformalų kai kurių narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimą.
Dėl kai kurių rimtų nuodėmių vadovai padeda atgailauti surengdami narystės reikalų tarybą (žr. 32.6). Ši pagalba gali apimti formalų kai kurių narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimą arba asmens narystės atšaukimą kuriam laikui.
Kai vyskupai ir kuolų prezidentai padeda nariams atgailauti, jie tai daro su meile ir rūpestingai. Orientyras – Gelbėtojo bendravimas su svetimavusia moterimi (žr. Jono 8:3–11). Nors Jis nesakė, kad jai atleistos nuodėmės, jos nesmerkė. Užuot tai daręs, Jis liepė jai „daugiau nebenusidėti“ – atgailauti ir pakeisti savo gyvenimą.
Šie vadovai moko, kad „danguje bus […] džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio“ (Luko 15:7). Jie yra kantrūs, palaikantys ir pozityvūs. Jie įkvepia viltį. Jie moko ir liudija, kad dėl Gelbėtojo apmokančiosios aukos visi gali atgailauti ir tapti švarūs.
Vyskupai ir kuolų prezidentai siekia Dvasios vadovavimo, kad žinotų, kaip padėti kiekvienam asmeniui atgailauti. Tik dėl pačių sunkiausių nuodėmių Bažnyčia turi nustatytą standartą, kokius sprendimus jos vadovai turėtų priimti (žr. 32.6). Nėra vienodų aplinkybių. Vadovų konsultacijos ir jų koordinuojamas atgailos procesas turi būti įkvėpti ir kiekvienam asmeniui gali skirtis.
32.4
Išpažinimas, konfidencialumas ir valdžios institucijų informavimas
32.4.1
Išpažinimas
Atgailaujant privalu nuodėmes išpažinti Dangiškajam Tėvui. Jėzus Kristus sakė: „Iš to jūs galite pažinti, ar žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių, – štai, jis išpažins ir paliks jas“ (Doktrinos ir Sandorų 58:43; taip pat žr. Mozijo 26:29).
Kai Bažnyčios nariai padaro sunkias nuodėmes, jų atgaila taip pat apima išpažinimą savo vyskupui ar kuolo prezidentui. Tada jis gali jų labui panaudoti atgailos Evangelijos raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1; 84:26–27; 107:18, 20). Tai padeda jiems per Gelbėtojo Apmokėjimo galią išgyti ir sugrįžti į Evangelijos kelią.
Išpažinimo tikslas yra paskatinti narius nusimesti naštą, kad jie, keisdamiesi ir gydami, galėtų nevaržomai siekti Viešpaties pagalbos. Išpažinimas padeda formuotis „sudužus[iai] šird[žiai] ir atgailaujan[čiai] dvas[iai]“ (2 Nefio 2:7). Savanoriškas išpažinimas rodo, kad asmuo trokšta atgailauti.
Kai narys išpažįsta nuodėmes, vyskupas arba kuolo prezidentas laikosi 32.8 poskyryje užrašytų konsultavimo gairių. Jis pamaldžiai ieško vadovavimo, kaip rasti tinkamą būdą padėti nariui atgailauti. Jis svarsto, ar galėtų padėti narystės reikalų taryba. Jei, pagal Bažnyčios taisykles, reikalinga narystės reikalų taryba, jis tai paaiškina (žr. 32.6).
Kartais narys padaro skriaudą sutuoktiniui ar kitam suaugusiajam. Paprastai jis ar ji turėtų prisipažinti tam asmeniui ir prašyti atleidimo – tai atgailos dalis. Sunkią nuodėmę padarę jaunuoliai paprastai raginami tartis su savo tėvais.
32.4.4
Konfidencialumas
Vyskupai, kuolų prezidentai ir jų patarėjai turi šventą pareigą saugoti visą konfidencialią informaciją, kuria su jais buvo dalijamasi. Ši informacija gali būti sužinoma per pokalbius, konsultacijas ir išpažinimus. Ta pati pareiga laikytis konfidencialumo taikoma visiems, kurie dalyvauja narystės reikalų tarybose. Laikytis konfidencialumo yra būtina, nes nariai gali neišpažinti nuodėmių arba nesiekti patarimo, jei tai, kuo jie dalijasi, nebus laikoma konfidencialia informacija. Konfidencialumo reikalavimų pažeidimas išduoda narių pasitikėjimą ir dėl to jie ima nepasitikėti savo vadovais.
Laikydamasis konfidencialumo reikalavimų, vyskupas, kuolo prezidentas arba jų patarėjai gali dalytis tokia informacija tik šiais atvejais:
-
Jiems reikia pasitarti su nario kuolo prezidentu, misijos prezidentu arba vyskupu dėl narystės reikalų tarybos surengimo ar su tuo susijusių reikalų.
-
Asmuo persikelia į naują apylinkę (arba kunigijos vadovas atleidžiamas), nors sprendimas dėl narystės ar kitos rimtos problemos dar nėra priimtas.
-
Vyskupas arba kuolo prezidentas sužino, kad kitoje apylinkėje ar kuole gyvenantis Bažnyčios narys galėjo būti įsitraukęs į sunkią nuodėmę.
-
Narystės reikalų taryboje būtina atskleisti informaciją.
-
Narys nusprendžia leisti vadovui dalytis informacija su konkrečiais asmenimis.
-
Gali tekti dalytis ribota informacija apie narystės reikalų tarybos sprendimą.
Kad padėtų vadovams saugoti kitus ir laikytis įstatymo reikalavimų, Bažnyčia teikia kvalifikuotų specialistų pagalbą. Kad sulauktų tokios pagalbos, vadovai nedelsdami paskambina į Bažnyčios pagalbos patiriantiems smurtą liniją ten, kur ji yra (žr. 38.6.2.1). Ten, kur jos nėra, kuolo prezidentas susisiekia su krašto biuro teisininku.
Tik vienu atveju vyskupas arba kuolo prezidentas turi atskleisti konfidencialią informaciją, prieš tai nesikreipęs tokios pagalbos. Tai yra tada, kai būtina atskleisti informaciją, norint užkirsti kelią gyvybei pavojų keliančiam sužalojimui ar sunkiai traumai, ir nėra laiko kreiptis patarimo. Tokiais atvejais pareiga saugoti kitus yra svarbesnė nei pareiga laikytis konfidencialumo. Vadovai turėtų nedelsdami susisiekti su civilinių institucijų pareigūnais.
32.6
Nuodėmės sunkumas ir Bažnyčios taisyklės
Nuodėmės sunkumas yra svarbi aplinkybė parenkant būdą, kuris: 1) padės apsaugoti kitus ir 2) padės asmeniui atgailauti. Viešpats pasakė, kad Jis negali „žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu“ (Doktrinos ir Sandorų 1:31; taip pat žr. Mozijo 26:29). Jo tarnai negali ignoruoti sunkios nuodėmės įrodymų.
Sunkios nuodėmės yra sąmoningas ir didelis nusižengimas Dievo įstatymams. Toliau pateikiamos sunkių nuodėmių kategorijos.
-
Prievartos veiksmai ir smurtas
-
Seksualinis amoralumas
-
Nesąžiningi veiksmai
-
Pasitikėjimo praradimas
-
Kai kurie kiti veiksmai
Kada narystės reikalų taryba yra privaloma arba gali jos prireikti
|
Nuodėmės tipas |
Narystės reikalų taryba privaloma |
Kada gali prireikti narystės reikalų tarybos |
|---|---|---|
Nuodėmės tipas Prievartos veiksmai ir smurtas | Narystės reikalų taryba privaloma
| Kada gali prireikti narystės reikalų tarybos |
Nuodėmės tipas Seksualinis amoralumas | Narystės reikalų taryba privaloma
| Kada gali prireikti narystės reikalų tarybos
|
Nuodėmės tipas Nesąžininga veikla | Narystės reikalų taryba privaloma
| Kada gali prireikti narystės reikalų tarybos
|
Nuodėmės tipas Pasitikėjimo praradimas | Narystės reikalų taryba privaloma
| Kada gali prireikti narystės reikalų tarybos
|
Nuodėmės tipas Kai kurie kiti veiksmai | Narystės reikalų taryba privaloma
| Kada gali prireikti narystės reikalų tarybos
|
32.6.3
Kada kuolo prezidentas turi tartis su krašto prezidentūra, ar reikalinga narystės reikalų taryba ar kitas sprendimas
Kai kuriuos reikalus reikia tvarkyti ypač delikačiai ir konsultuojantis dėl jų. Kad žinotų, kaip geriausiai padėti, kuolo prezidentas turi tartis su krašto prezidentūra dėl šiame skyriuje minimų situacijų.
32.6.3.2
Atsimetimas
Atsimetimo problemos dažnai paveikia daugiau nei vieną apylinkę ar kuolą. Į jas reikia nedelsiant reaguoti, kad būtų apsaugoti kiti.
Vyskupas tariasi su kuolo prezidentu, jei mano, kad nario veiksmai gali būti laikomi atsimetimu.
Čia terminas atsimetimas vartojamas, kai nariui tinka bet kuris iš šių teiginių:
-
Nuolatos aiškiai ir sąmoningai viešai prieštarauja Bažnyčiai, jos doktrinai, taisyklėms ar vadovams.
-
Kaip Bažnyčios doktrinos atkakliai moko to, kas nėra Bažnyčios doktrina net po to, kai jį pataisė vyskupas ar kuolo prezidentas.
-
Sąmoningai stengiasi susilpninti Bažnyčios narių tikėjimą ir veiklą.
-
Nors buvo pataisytas vyskupo ar kuolo prezidento, toliau seka atsimetusiųjų sektų mokymais.
-
Oficialiai prisijungė prie kitos bažnyčios ir propaguoja jos mokymus.
32.6.3.3
Bažnyčios lėšų pasisavinimas
Jei asmuo pasisavina Bažnyčios lėšas arba pavagia vertingą Bažnyčios turtą, kuolo prezidentas su krašto prezidentūra pasitaria, ar reikalinga narystės reikalų taryba ar kitas sprendimas.