Vadovėliai ir pašaukimai
18. Kunigystės apeigų ir palaiminimų teikimas

„18. Kunigystės apeigų ir palaiminimų teikimas“, Visuotinio žinyno rinktinės dalys (2023).

„18. Kunigystės apeigų ir palaiminimų teikimas“, Visuotinio žinyno rinktinės dalys

Paveikslėlis
šeima vaikšto prie šventyklos

18.

Kunigystės apeigų ir palaiminimų teikimas

18.0

Įvadas

Apeigos ir palaiminimai yra šventi veiksmai, atliekami kunigystės įgaliojimu ir Jėzaus Kristaus vardu. Kunigystės apeigos ir palaiminimai suteikia prieigą prie Dievo galios (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:20).

Apeigos turi būti atliekamos ir palaiminimai teikiami tikint Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų ir pagal Šventosios Dvasios vadovavimą. Vadovai užtikrina, kad jie būtų atliekami su tinkamu pritarimu (jei reikia), su reikiamu kunigystės įgaliojimu, tinkamu būdu ir kad juos atliktų verti dalyviai (žr. 18.3).

18.1

Išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigos

Kunigystė apima įgaliojimą atlikti Evangelijos apeigas, kurios yra būtinos išgelbėjimui ir išaukštinimui. Priimdami šias apeigas, žmonės sudaro šventas sandoras su Dievu. Toliau surašytos išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigos:

  • krikštas,

  • patvirtinimas ir Šventosios Dvasios dovana,

  • Melchizedeko kunigystės suteikimas ir įšventinimas į pareigybę (vyrams),

  • šventyklos endaumentas,

  • šventyklos užantspaudavimas.

Jei sandoroje gimęs vaikas miršta nesulaukęs 8 metų, jokių apeigų nereikia ir jos neatliekamos. Jei toks vaikas gimęs ne sandoroje, vienintelės apeigos, kurių jam reikia, yra užantspaudavimas su tėvais. Dėl Gelbėtojo Apmokėjimo visi vaikai, kurie miršta nesulaukę 8 metų, yra „išgelbėjami celestialinėje dangaus karalystėje“ (Doktrinos ir Sandorų 137:10; taip pat žr. Moronio 8:8–12).

18.3

Dalyvavimas atliekant apeigas ar laiminant

Tie, kurie atlieka apeigas ar laimina arba dalyvauja tai atliekant, turi turėti reikiamą kunigystės įgaliojimą ir būti verti. Paprastai vertumo standartas yra siejamas su šventyklos rekomendacijos turėjimu. Tačiau, vadovaudamiesi Dvasia ir šiame skyriuje pateiktais nurodymais, vyskupai ir kuolų prezidentai gali leisti tėvams ir vyrams, turintiems reikiamas kunigystės pareigybes, atlikti kai kurias apeigas ir laiminti arba dalyvauti tai atliekant, net jei jie nėra visiškai verti šventyklos. Kunigystę turintis asmuo, neišsprendęs rimtų nuodėmių, neturėtų dalyvauti.

Norint atlikti arba gauti kai kurias apeigas ir palaiminimus, reikalingas pirmininkaujančio vadovo, turinčio būtinus kunigystės raktus, pritarimas (žr. 3.4.1). Jei reikia, pritarimą gali duoti jo įgaliotas patarėjas. Žiūrėkite toliau pateiktas lenteles. Tai, kas pasakyta kuolų prezidentams, tinka ir misijų prezidentams. Tai, kas pasakyta vyskupams, tinka ir skyrių prezidentams.

Kurie vadovai turi raktus duoti pritarimą atlikti arba priimti išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigas?

Apeigos

Kas turi raktus

Apeigos

Krikštas

Kas turi raktus

Vyskupas (8 metų vaikams ir registruotiems 9 metų ir vyresniems nariams, kurių krikštas buvo atidėtas dėl intelektinės negalios)

Misijos prezidentas (atsivertusiems)

Apeigos

Patvirtinimas ir Šventosios Dvasios dovana

Kas turi raktus

Vyskupas (8 metų vaikams ir registruotiems 9 metų ir vyresniems nariams, kurių krikštas buvo atidėtas dėl intelektinės negalios)

Misijos prezidentas (atsivertusiems)

Apeigos

Melchizedeko kunigystės suteikimas ir įšventinimas į pareigybę (vyrams)

Kas turi raktus

Kuolo prezidentas

Apeigos

Šventyklos endaumentas

Kas turi raktus

Vyskupas ir kuolo prezidentas

Apeigos

Šventyklos užantspaudavimas

Kas turi raktus

Vyskupas ir kuolo prezidentas

Kurie vadovai turi raktus duoti pritarimą atlikti ar gauti kitas apeigas ir palaiminimus?

Apeigos ir palaiminimai

Kas turi raktus

Apeigos ir palaiminimai

Vardo suteikimas vaikui ir jo palaiminimas

Kas turi raktus

Vyskupas

Apeigos ir palaiminimai

Sakramentas

Kas turi raktus

Vyskupas

Apeigos ir palaiminimai

Aarono kunigystės suteikimas ir įšventinimas į pareigybę (vaikinams ir vyrams)

Kas turi raktus

Vyskupas

Apeigos ir palaiminimai

Narių paskyrimas tarnauti pašaukimuose

Kas turi raktus

Žr. 30.8

Apeigos ir palaiminimai

Aliejaus pašventinimas

Kas turi raktus

Pritarimas nereikalingas

Apeigos ir palaiminimai

Patarnavimas ligoniams

Kas turi raktus

Pritarimas nereikalingas

Apeigos ir palaiminimai

Paguodos ir patarimo palaiminimai, įskaitant tėvo palaiminimus

Kas turi raktus

Pritarimas nereikalingas

Apeigos ir palaiminimai

Namų pašventinimas

Kas turi raktus

Pritarimas nereikalingas

Apeigos ir palaiminimai

Kapavietės pašventinimas

Kas turi raktus

Laidotuvėms pirmininkaujantis kunigijos vadovas

Apeigos ir palaiminimai

Patriarchaliniai palaiminimai

Kas turi raktus

Vyskupas

18.4

Apeigos nepilnamečiams vaikams

Nepilnametis vaikas gali būti palaiminamas, pakrikštijamas, patvirtinamas, įšventinamas į kunigystės pareigybę ar paskiriamas vykdyti pašaukimą tik gavus 1) juridinę teisę spręsti turinčių tėvų arba 2) teisėtų globėjų sutikimą.

18.6

Vardo suteikimas vaikui ir jo palaiminimas

Paprastai vardas ir palaiminimas vaikui suteikiamas per pasninko ir liudijimų susirinkimą apylinkėje, kurioje gyvena jo tėvai.

18.6.1

Kas suteikia palaiminimą

Vaiko vardo suteikimo ir palaiminimo apeigas atlieka Melchizedeko kunigystę turintys asmenys, vadovaudamiesi Doktrinos ir Sandorų 20:70.

Asmuo ar šeima, norintys, kad vaikui būtų suteiktas vardas ir palaiminimas, derina tas apeigas su vyskupu. Jis turi kunigystės raktus apylinkėje suteikti vaikui vardą ir palaiminimą.

Vyskupas gali leisti tėvui, turinčiam Melchizedeko kunigystę, suteikti savo vaikui vardą ir palaiminimą, net jei tėvas nėra visiškai vertas šventyklos (žr. 18.3). Vyskupai ragina tėvus pasiruošti palaiminti savo vaikus.

18.6.2

Nurodymai

Vyskupijos vadovaujami Melchizedeko kunigystės turėtojai susirenka į ratą, kad suteiktų vaikui vardą ir palaiminimą. Jie padeda rankas po kūdikiu arba lengvai uždeda rankas ant vyresnio vaiko galvos. Tada tas, kuris sako žodžius:

  1. kreipiasi į Dangišką Tėvą kaip maldoje;

  2. pasako, kad palaiminimas atliekamas Melchizedeko kunigystės įgaliojimu;

  3. suteikia vaikui vardą;

  4. kreipiasi į vaiką;

  5. palaimina vaiką pagal Dvasios vedimą;

  6. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

18.6.3

Vaiko kortelės forma ir palaiminimo pažymėjimas

Dar prieš vaiko palaiminimą raštininkas pasinaudoja Leader and Clerk Resources (LCR), kad paruoštų Vaiko kortelės formą. Po palaiminimo jis sistemoje sukuria nario kortelę ir parengia Palaiminimo pažymėjimą. Šį pažymėjimą pasirašo vyskupas ir įteikia vaiko tėvams ar globėjams.

Vardas ir pavardė nario kortelėje ir pažymėjime turi sutapti su vardu ir pavarde gimimo liudijime, civiliniame gimimų metrikacijos registre arba su dabartiniu teisėtu vardu ir pavarde.

18.7

Krikštas

Tam, kad žmogus taptų Bažnyčios nariu ir gautų Šventąją Dvasią, būtinas krikštas panardinant į vandenį, atliktas to, kuris turi įgaliojimą. Visi, kurie siekia išaukštinimo, turi sekti Gelbėtojo pavyzdžiu – priimti šias apeigas.

18.7.1

Pritarimas, kad asmuo gali būti pakrikštytas ir patvirtintas

18.7.1.1

Vaikai, kurie yra registruoti nariai

Vyskupas turi kunigystės raktus, skirtus apylinkėje krikštyti 8 metų amžiaus registruotus narius. Šie vaikai turėtų būti pakrikštyti ir patvirtinti per 8-ąjį gimtadienį arba kaip galima greičiau po jo (žr. Doktrinos ir Sandorų 68:27). Tai vaikai, kuriems Bažnyčios narių kortelės jau sukurtos (žr. 33.6.2). Kai jiems sukanka 8 metai, vyskupas užtikrina, kad jiems būtų suteikiamos visos galimybės priimti Evangeliją, būti pakrikštytiems ir patvirtintiems.

Vyskupas arba paskirtas patarėjas pasikalba su registruotais vaikais dėl krikšto ir patvirtinimo. Apie tai parašyta 31.2.3.1.

Kaip pildyti Krikšto ir patvirtinimo aprašą, parašyta 18.8.3.

18.7.1.2

Atsivertusieji

Misijos prezidentas turi kunigystės raktus krikštyti atsivertusiuosius misijoje. Dėl šios priežasties dėl krikšto ir patvirtinimo su atsivertusiaisiais kalbasi nuolatiniai misionieriai.

18.7.2

Krikšto susirinkimas

Krikšto susirinkimas turi būti paprastas, trumpas ir dvasiškai pakylėjantis. Jame gali būti:

  1. preliudo muzika;

  2. trumpas susirinkimą vedančio brolio pasveikinimas;

  3. įžanginė giesmė ir malda;

  4. vienas ar du trumpi pamokymai Evangelijos temomis, tokiomis kaip krikštas ir Šventosios Dvasios dovana;

  5. parinkta muzika;

  6. krikštas;

  7. dvasingas laikas, kol krikšte dalyvavusieji persirengia sausais drabužiais (šiuo metu gali būti grojamos ar giedamos giesmės ar pradinukų dainelės);

  8. 8 metų amžiaus registruotų narių patvirtinimas; atsivertusiųjų patvirtinimas, jei tai nusprendžia vyskupas (žr. 18.8);

  9. naujų atsivertusiųjų liudijimai, jei jie pageidauja;

  10. baigiamoji giesmė ir malda;

  11. postliudo muzika.

Kai registruotas vaikas ruošiasi krikštytis, vyskupijos narys ir Pradinukų organizacijos prezidentūra pasitaria su šeima dėl krikšto susirinkimo plano. Susirinkimą veda vyskupijos narys. Jei tą patį mėnesį bus krikštijamas daugiau nei vienas vaikas, jie galėtų būti pakrikštyti per vieną krikšto susirinkimą.

Kuoluose, kuriuose yra daug registruotų vaikų, vaikai iš kelių apylinkių gali būti pakrikštyti per vieną krikšto susirinkimą. Susirinkimą veda kuolo prezidentūros narys arba paskirtas aukštasis tarėjas.

Šeimos nario krikštas neturėtų būti atidedamas, kol tėvas galės gauti kunigystę ir pats atlikti krikšto apeigas.

Vadovaujamas vyskupijos, apylinkės misijos vadovas (jei toks yra pašauktas) arba Vyresniųjų kvorumo prezidentūros narys, vadovaujantis misionieriškam darbui apylinkėje, planuoja ir veda krikšto apeigas atsivertusiesiems. Jie tai derina su nuolatiniais misionieriais.

18.7.3

Kas atlieka apeigas

Krikšto apeigas atlieka kunigas arba Melchizedeko kunigystę turintis asmuo. Krikšto apeigas atliekantis asmuo turi būti patvirtintas vyskupo (arba misijos prezidento, jei krikštą atlieka nuolatinis misionierius).

Vyskupas gali leisti tėvui, kuris yra kunigas arba Melchizedeko kunigystę turintis asmuo, pakrikštyti savo vaiką, net jei tėvas nėra visiškai vertas šventyklos (žr. 18.3). Vyskupai ragina tėvus pasiruošti krikštyti savo vaikus.

18.7.4

Kur atliekamos apeigos

Krikštai turi būti atliekami krikštykloje, jei tokia yra. Jei krikštyklos nėra, galima naudoti saugų vandens telkinį.

Saugumo sumetimais, pildant krikštyklą, šalia turi būti atsakingas suaugusysis, ir jis turi likti tol, kol ji bus ištuštinta, išvalyta ir uždaryta. Krikštykla turi būti ištuštinta iškart po kiekvieno krikšto susirinkimo. Kai krikštykla nenaudojama, jos durys turi būti užrakintos.

18.7.5

Drabužiai

Krikštą atliekantis asmuo ir krikštijamas asmuo dėvi baltus drabužius, kurie sušlapę netampa permatomi. Krikštą atliekantis endaumentą gavęs asmuo po šiuo drabužiu dėvi šventyklos apdarus. Vietiniai padaliniai krikšto drabužius perka už biudžeto lėšas ir neima mokesčio už jų naudojimą.

18.7.6

Liudininkai

Du pirmininkaujančio vadovo patvirtinti liudininkai stebi kiekvieną krikštą, kad užtikrintų, jog jis tinkamai atliktas. Liudininkais gali būti pakrikštyti Bažnyčios nariai, įskaitant vaikus ir jaunimą.

Krikštas turi būti kartojamas, jei žodžiai ištarti ne tiksliai taip, kaip nurodyta Doktrinos ir Sandorų 20:73. Jis taip pat turi būti kartojamas, jei dalis krikštijamo asmens kūno, plaukų ar drabužių buvo nevisiškai panardinti.

18.7.7

Nurodymai

Norėdamas atlikti krikšto apeigas, kunigas arba Melchizedeko kunigystę turintis asmuo:

  1. stovi vandenyje kartu su krikštijamu asmeniu;

  2. kaire ranka laiko dešinįjį to asmens riešą (kad būtų patogiau ir saugiau), krikštijamasis kaire ranka laiko kunigystę turinčio asmens kairįjį riešą;

  3. pakelia savo dešinę ranką, sulenktą stačiu kampu;

  4. ištaria krikštijamojo vardą (-us) ir pavardę ir sako: „Jėzaus Kristaus pavedimu, aš krikštiju tave Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, amen“ (Doktrinos ir Sandorų 20:73);

  5. nurodo krikštijamajam savo dešine ranka užspausti nosį (kad būtų patogiau); tada uždeda dešinę ranką aukštai ant jo nugaros ir jį visiškai panardina, įskaitant drabužius;

  6. padeda pakrikštytam asmeniui pakilti iš vandens.

18.8

Patvirtinimas ir Šventosios Dvasios dovana

Pakrikštytas asmuo yra patvirtinamas Bažnyčios nariu ir gauna Šventąją Dvasią rankų uždėjimu (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:41; Apaštalų darbų 19:1–6). Asmuo tampa Bažnyčios nariu, kai abi šios apeigos yra atliktos ir tinkamai užregistruotos (žr. Jono 3:5; Doktrinos ir Sandorų 33:11; 3 Nefio 27:20).

Vyskupas prižiūri, kaip atliekamas patvirtinimas. Aštuonerių metų vaikai paprastai patvirtinami tą dieną, kurią jie buvo pakrikštyti. Atsivertusieji paprastai patvirtinami per bet kurį sakramento susirinkimą apylinkėje, kurioje jie gyvena, geriausia sekmadienį po krikšto.

Vyskupijos narys, pristatydamas naujus narius, vadovaujasi 29.2.1.1 punkte pateiktais nurodymais.

18.8.1

Kas atlieka apeigas

Tik Melchizedeko kunigystę turintis asmuo, kuris yra vertas šventyklos, gali veikti kaip balsas per patvirtinimo apeigas. Tačiau vyskupas gali leisti tėvui, turinčiam Melchizedeko kunigystę, stoti į ratą, kai patvirtinamas jo vaikas, net jei tėvas nėra visiškai vertas šventyklos (žr. 18.3).

Šiose apeigose dalyvauja bent vienas vyskupijos narys. Jei atsivertusįjį mokė misionieriai vyresnieji, vyskupas pakviečia juos dalyvauti.

18.8.2

Nurodymai

Vadovaujami vyskupijos, patvirtinime gali dalyvauti vienas ar keli Melchizedeko kunigystę turintys asmenys. Jie lengvai uždeda rankas ant žmogaus galvos. Tada tas, kuris sako žodžius:

  1. ištaria asmens vardą (-us) ir pavardę;

  2. pasako, kad apeigos atliekamos Melchizedeko kunigystės įgaliojimu;

  3. patvirtina asmenį Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu;

  4. pasako žodžius „priimk Šventąją Dvasią“ (ne „priimk Šventosios Dvasios dovaną“);

  5. išsako Dvasios įkvėptus palaiminimo žodžius;

  6. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

18.8.3

Krikšto ir patvirtinimo aprašas ir pažymėjimas

Prieš pokalbį dėl krikšto su vaiku, kuris yra registruotas narys, raštininkas per LCR paruošia Krikšto ir patvirtinimo formą. Vyskupas arba paskirtas patarėjas praveda pokalbį ir pasirašo formą. Po krikšto ir patvirtinimo raštininkas naudoja šią formą, kad atnaujintų vaiko nario kortelę LCR.

Kai su atsivertusiuoju dėl krikšto kalbasi nuolatinis misionierius, jis užpildo Krikšto ir patvirtinimo formą naudodamas „Area Book Planner“ (ABP) programėlę. Po krikšto ir patvirtinimo misionieriai įrašo informaciją į ABP ir elektroniniu būdu pateikia apylinkės raštininkui. Apylinkės raštininkas peržiūri informaciją LCR ir sukuria nario kortelę.

Sukūręs nario kortelę, raštininkas parengia Krikšto ir patvirtinimo pažymėjimą. Šį pažymėjimą pasirašo vyskupas ir įteikia asmeniui.

Vardas ir pavardė nario kortelėje ir pažymėjime turi sutapti su vardu ir pavarde gimimo liudijime, civiliniame gimimų metrikacijos registre arba su dabartiniu teisėtu vardu ir pavarde.

18.9

Sakramentas

Bažnyčios nariai renkasi šabo dieną, kad garbintų Dievą ir priimtų sakramentą (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:75; 59:9; Moronio 6:5–6). Per šias apeigas jie valgo duoną ir geria vandenį, kad prisimintų Gelbėtojo kūno ir kraujo auką ir atnaujintų savo šventas sandoras (žr. Mato 26:26–28; Džozefo Smito Vertimo Morkaus 14:20–25; Luko 22:15–20; 3 Nefio 18; Moronio 6:6).

18.9.1

Pritarimas pateikti sakramentą

Vyskupas turi kunigystės raktus teikti sakramentą apylinkėje. Visi, kurie dalyvauja ruošiant, laiminant ir dalijant sakramentą, turi gauti jo arba jo įgalioto asmens pritarimą.

18.9.2

Kas atlieka apeigas

  • Sakramentą ruošti gali mokytojai, kunigai ir Melchizedeko kunigystę turintys asmenys.

  • Sakramentą laiminti gali kunigai ir Melchizedeko kunigystę turintys asmenys.

  • Sakramentą dalyti gali diakonai, mokytojai, kunigai ir Melchizedeko kunigystę turintys asmenys.

18.9.3

Nurodymai dėl sakramento

Dėl sakramento apeigų šventumo kunigijos vadovai turėtų rūpestingai viską paruošti, kad jos būtų tvarkingos ir pagarbios.

Tie, kas teikia sakramentą, turėtų tai daryti oriai, suvokdami, kad atstovauja Viešpačiui.

Sakramento dalijimas turi būti natūralus ir ne per daug formalus.

Nors sakramentas skirtas Bažnyčios nariams, nereikia daryti nieko, kad kiti negalėtų jo priimti.

18.9.4

Nurodymai

  1. Tie, kas ruošia, laimina ar teikia sakramentą, pirmiausia nusiplauna rankas su muilu ar kitu prausikliu.

  2. Mokytojai, kunigai arba Melchizedeko kunigystę turintys asmenys pasirūpina, kad duonos padėklai su nesulaužyta duona, vandens padėklai su puodeliais švaraus vandens ir švarios staltiesės būtų vietoje prieš susirinkimą.

  3. Kol apylinkės nariai gieda sakramento giesmę, tie, kurie laimins sakramentą, pagarbiai atsistoja, atidengia duonos padėklus dengiančią staltiesę ir sulaužo duoną kąsnio dydžio gabalėliais.

  4. Po giesmės duoną laiminantis asmuo atsiklaupia ir sukalba sakramento maldą duonai palaiminti (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77).

  5. Vyskupas pasirūpina, kad sakramento maldos būtų sakomos aiškiai, tiksliai ir oriai. Jei asmuo suklysta sakydamas maldos žodžius ir pasitaiso pats, jo taisyti nereikia. Jei jis neištaiso savo klaidos, vyskupas maloniai prašo pakartoti maldą.

  6. Po maldos kunigija pagarbiai išdalija duoną nariams. Pirmininkaujantis vadovas gauna pirmas; paskui dalijama bet kuria tvarka. Kai padėklas paduodamas nariams, jie gali jį perduoti vienas kitam.

  7. Nariai, jei įmanoma, sakramentą ima dešine ranka.

  8. Kai duona išdalyta visiems nariams, sakramentą dalijantys asmenys grąžina padėklus ant sakramento stalo. Sakramentą laiminantys asmenys uždengia staltiese duonos padėklus ir atidengia vandens padėklus.

  9. Asmuo, laiminantis vandenį, atsiklaupia ir sukalba sakramento maldą vandeniui palaiminti (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:79). Žodį vyną jis pakeičia žodžiu vandenį.

  10. Po maldos kunigija pagarbiai išdalija vandenį nariams. Pirmininkaujantis vadovas gauna pirmas; paskui dalijama bet kuria tvarka.

  11. Kai vanduo išdalijamas visiems nariams, sakramentą dalijantys asmenys grąžina padėklus ant sakramento stalo. Sakramentą laiminę asmenys uždengia padėklus staltiese, ir sakramento laimintojai bei dalytojai pagarbiai atsisėda.

  12. Po susirinkimo tie, kas ruošė sakramentą, sutvarko sakramento stalą, sulanksto staltieses ir pašalina nepanaudotą duoną.

18.10

Kunigystės suteikimas ir įšventinimas į pareigybę

Yra du kunigystės padaliniai: Aarono ir Melchizedeko (žr. 3.3; Doktrinos ir Sandorų 107:1, 6). Kai žmogui suteikiama kunigystė, jis taip pat įšventinamas į tos kunigystės pareigybę. Vėliau į kitą tos kunigystės, kurią žmogus yra gavęs, pareigybę tereikia tik įšventinti.

18.10.1

Melchizedeko kunigystė

Kuolo prezidentas turi kunigystės raktus suteikti Melchizedeko kunigystę ir įšventinti į vyresniojo ir vyriausiojo kunigo pareigybes. Tačiau dažniausiai įšventinti rekomenduoja vyskupas.

18.10.1.1

Vyresnieji

Verti broliai gali gauti Melchizedeko kunigystę ir būti įšventinti į vyresniojo pareigybę, kai jie yra 18 metų ar vyresni. Netrukus po 18-o jaunuolio gimtadienio, atsižvelgdamas į asmenines jo aplinkybes, vyskupas sprendžia, ar rekomenduoti jį įšventinti į vyresniojo pareigybę ar toliau palikti kunigų kvorume.

Priimdamas šį sprendimą vyskupas pirmiausia kalbasi su jaunuoliu ir jo tėvais ar globėjais. Verti vyrai turėtų būti įšventinti į vyresniuosius iki 19 metų arba prieš išvykdami iš namų studijuoti, tarnauti nuolatinėje misijoje, kariuomenėje arba dirbti visu etatu.

Neseniai pakrikštyti 18 metų ir vyresni vyrai įšventinami į vyresniojo pareigybę, kai:

  • yra gavę Aarono kunigystę ir tarnavę kunigais;

  • išsiugdė pakankamą Evangelijos supratimą;

  • įrodė savo vertumą.

Tam nebūtina tam tikrą laiką išbūti Bažnyčios nariu.

18.10.1.2

Aukštieji kunigai

Vyrai įšventinami į aukštuosius kunigus, kai yra pašaukiami į kuolo prezidentūrą, aukštąją tarybą arba vyskupiją.

18.10.1.3

Pokalbis ir palaikymas

Kuolo prezidentūrai pritarus, vyskupas pasikalba su broliu, kaip nurodyta „Įraše apie įšventinimą į Melchizedeko kunigystę“. Tada su broliu pasikalba ir kuolo prezidentūros narys. Misijos prezidentui pritarus, dėl įšventinimo į vyresniojo pareigybę pasikalbėti su broliu gali apygardos prezidentas (žr. 6.3).

18.10.2

Aarono kunigystė

Vyskupas turi kunigystės raktus suteikti Aarono kunigystę ir įšventinti į diakono, mokytojo ir kunigo pareigybę. Verti broliai paprastai įšventinami į šias pareigybes ne anksčiau nei:

  • diakonai – tų metų, kuriais jiems sukanka 12, pradžioje;

  • mokytojai – tų metų, kuriais jiems sukanka 14, pradžioje;

  • kunigai – tų metų, kuriais jiems sukanka 16, pradžioje.

Vyskupas arba paskirtas patarėjas pasikalba su tais, kurie turi būti įšventinti į diakono arba mokytojo pareigybę, kad nustatytų, ar jie yra dvasiškai pasirengę. Su broliais, kurie turi būti įšventinti į kunigo pareigybę, pasikalba vyskupas.

Prieš kalbėdamas su jaunuoliu dėl įšventinimo į kunigystės pareigybę, vyskupijos narys gauna jaunuolio tėvų arba globėjų leidimą. Jei tėvai yra išsiskyrę, jis turi gauti teisėtą globą turinčio vieno iš tėvų (arba abiejų tėvų) leidimą (-us).

18.10.3

Nario pristatymas palaikymui prieš jo įšventinimą

Pasikalbėjus su broliu ir pripažinus, kad yra vertas būti įšventintas į kunigystės pareigybę, jis pristatomas palaikyti (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:65, 67). Brolius, kurie turi būti įšventinti į vyresniojo arba aukštojo kunigo pareigybę, kuolo prezidentūros narys pristato kuolo konferencijos bendrojoje sesijoje (žr. 6.3 instrukcijas apygardų prezidentams). Brolius, kurie turi būti įšventinti į diakono, mokytojo ar kunigo pareigybes, sakramento susirinkime pristato vyskupijos narys.

Asmuo, kuris veda palaikymo balsavimą, prašo brolį atsistoti. Jis paskelbia pasiūlymą suteikti (jei reikia) Aarono arba Melchizedeko kunigystę ir įšventinti brolį į atitinkamą kunigystės pareigybę. Tada jis kviečia narius palaikyti tą pasiūlymą. Pavyzdžiui, norėdamas pristatyti brolį, kad būtų įšventintas į vyresniojo pareigybę, jis galėtų pasakyti tokius žodžius:

„Siūlome, kad broliui [vardas ir pavardė] būtų suteikta Melchizedeko kunigystė ir jis būtų įšventintas į vyresniojo pareigybę. Kas pritariate, galite tai parodyti pakeldami ranką. [Šiek tiek palaukti.] Kas prieš, jei tokių yra, galite tai parodyti taip pat. [Šiek tiek palaukti.]“

Jei įšventinimui prieštarauja gerą reputaciją turintis narys, po susirinkimo pirmininkaujantis vadovas ar kitas paskirtas kunigijos vadovas susitinka su juo privačiai. Vadovas stengiasi suprasti, kodėl šis narys prieštarauja. Jis sužino, ar narys žino poelgį, dėl kurio asmuo negali būti įšventintas į kunigystės pareigybę.

Kartais brolį gali tekti įšventinti vyresniuoju arba aukštuoju kunigu, prieš jį pristatant kuolo konferencijoje. Tokiu atveju jis pristatomas palaikyti savo apylinkės sakramento susirinkime. Po to jis pristatomas artimiausioje kuolo konferencijoje, kad jo įšventinimas būtų palaikytas, kaip buvo paaiškinta.

18.10.4

Kas atlieka apeigas

Vyrą į vyresniojo pareigybę gali įšventinti kuolo prezidentas arba jo vadovaujamas Melchizedeko kunigystę turintis asmuo. Misijos prezidentui pritarus, įšventinimą gali atlikti apygardos prezidentas arba jo vadovaujamas asmuo (žr. 6.3). Rate gali stovėti tik Melchizedeko kunigystę turintys asmenys.

Vyrą į aukštojo kunigo pareigybę gali įšventinti kuolo prezidentas arba jo vadovaujamas aukštasis kunigas. Rate gali stovėti tik aukštieji kunigai.

Asmuo, įšventinantis vyrą į Melchizedeko kunigystės pareigybes, turėtų būti vertas šventyklos. Taip pat privalo dalyvauti kuolo prezidentas arba jo paskirtas asmuo.

Brolį į diakono, mokytojo ar kunigo pareigybes gali įšventinti kunigas arba Melchizedeko kunigystę turintis asmuo. Jis turi būti įgaliotas vyskupo. Taip pat privalo dalyvauti vyskupas arba jo paskirtas asmuo.

Kad galėtų dalyvauti įšventinant į Aarono kunigystės pareigybę, asmuo turi būti kunigas arba turėti Melchizedeko kunigystę.

Vyskupas gali leisti tėvui, kuris yra kunigas arba turi Melchizedeko kunigystę, įšventinti savo sūnų į diakono, mokytojo ar kunigo pareigybę, net jei tėvas nėra visiškai vertas šventyklos (žr. 18.3). Vyskupai ragina tėvus pasiruošti įšventinti savo sūnus.

18.10.5

Nurodymai

Norėdami suteikti kunigystę ir įšventinti asmenį į kunigystės pareigybę, vienas ar keli įgalioti kunigystę turintys asmenys lengvai uždeda rankas ant to asmens galvos. Tada tas, kuris sako žodžius:

  1. kreipiasi į įšventinamą asmenį vardu (-ais) ir pavarde;

  2. pasako, kokį įgaliojimą jis asmeniškai turi toms apeigoms atlikti (Aarono ar Melchizedeko kunigystę);

  3. suteikia Aarono arba Melchizedeko kunigystę, jeigu ji nebuvo suteikta;

  4. įšventina asmenį į Aarono arba Melchizedeko kunigystės pareigybę ir suteikia teises, galias ir įgaliojimą tai pareigybei vykdyti;

  5. išsako Dvasios įkvėptus palaiminimo žodžius;

  6. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

Norėdamas įšventinti į kunigystės pareigybę asmenį, kuriam jau buvo suteikta atitinkama kunigystė, įšventinantis asmuo praleidžia 3 veiksmą.

18.10.6

Įšventinimo įrašas ir pažymėjimas

Prieš pokalbį su broliu dėl įšventinimo į Aarono kunigystės pareigybę, raštininkas per LCR parengia Įšventinimo į Aarono kunigystę aprašą. Vyskupas arba paskirtas patarėjas praveda pokalbį ir pasirašo šią formą, jei yra patenkintos visos vertumo sąlygos.

Po įšventinimo vyskupas arba paskirtas patarėjas užpildo šią formą ir grąžina ją raštininkui. Šis LCR sistemoje įrašo įšventinimą ir parengia įšventinimo pažymėjimą.

Įšventinimo įraše ir pažymėjime turėtų būti įrašomas dabartinis teisėtas asmens vardas ir pavardė.

18.11

Narių paskyrimas tarnauti pašaukimuose

Nariai, kurie yra pašaukti ir palaikyti, kad tarnautų vykdydami daugumą Bažnyčios pareigų, turėtų būti paskirti tarnauti į tas pareigas (žr. Jono 15:16; Doktrinos ir Sandorų 42:11; taip pat žr. šio žinyno 3.4.3.1). Paskyrimo metu asmeniui suteikiamas 1) įgaliojimas veikti pagal pašaukimą ir 2) Dvasios įkvėptas palaiminimas.

Kai paskiriami kuolų prezidentai, vyskupai ir kvorumų prezidentai, jie gauna pirmininkavimo raktus (žr. 3.4.1.1). Tačiau žodžio raktai nederėtų vartoti skiriant narius tarnauti kituose pašaukimuose, įskaitant patarėjus prezidentūrose.

18.11.1

Kas atlieka paskyrimą

Pareigoms paskiria asmuo, turintis Melchizedeko kunigystę. Jis turi gauti atitinkamus kunigystės raktus turinčio vadovo pritarimą. Asmenys, įgalioti paskirti pareigoms, yra nurodyti 30.8. Vyresnysis neturėtų veikti kaip balsas ar stovėti rate, kai vyras yra paskiriamas pareigoms, kurioms reikia turėti aukštojo kunigo pareigybę.

Vadovaujami pirmininkaujančio vadovo, paskiriant asmenį pareigoms gali dalyvauti vienas ar daugiau Melchizedeko kunigystę turinčių asmenų. Prezidentai paskiriami prieš savo patarėjus.

Pirmininkaujantis vadovas gali leisti vyrui ar tėvui, turinčiam Melchizedeko kunigystę, atsistoti į ratą, kai paskiriami jo žmona ar vaikai, net jei jis nėra visiškai vertas šventyklos (žr. 18.3).

18.11.2

Nurodymai

Vienas ar keli įgalioti Melchizedeko kunigystę turintys asmenys lengvai uždeda rankas ant žmogaus galvos. Tada tas, kuris sako žodžius:

  1. ištaria asmens vardą (-us) ir pavardę;

  2. pasako, kad jis veikia pagal Melchizedeko kunigystės įgaliojimą;

  3. paskiria asmenį tarnauti kuolo, apylinkės, kvorumo ar klasės pašaukime;

  4. suteikia raktus, jei asmuo turėtų juos gauti;

  5. išsako Dvasios įkvėptus palaiminimo žodžius;

  6. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

18.12

Aliejaus pašventinimas

Prieš naudojant alyvuogių aliejų sergantiems ar kenčiantiems patepti, jį turi pašventinti Melchizedeko kunigystę turintys asmenys (žr. Jokūbo 5:14). Kitokio aliejaus naudoti negalima.

Pašventinto aliejaus nariai neturėtų vartoti kitiems tikslams arba tepti juo pažeistų kūno vietų.

18.12.1

Kas atlieka apeigas

Aliejų pašventinti gali vienas ar daugiau Melchizedeko kunigystę turinčių asmenų. Jiems nereikia prašyti kunigijos vadovo pritarimo.

18.12.2

Nurodymai

Norėdamas pašventinti aliejų, Melchizedeko kunigystę turintis asmuo:

  1. laiko atvirą alyvų aliejaus indą;

  2. kreipiasi į Dangiškąjį Tėvą kaip maldoje;

  3. pasako, kad jis veikia pagal Melchizedeko kunigystės įgaliojimą;

  4. pašventina aliejų (ne indą) ir paskiria jį sergantiems ir kenčiantiems patepti ir palaiminti;

  5. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

18.13

Patarnavimas ligoniams

Patarnavimas ligoniams „uždedant rankas“ turi dvi dalis: patepimą aliejumi ir patepimo užantspaudavimą su palaiminimu. Jei pašventinto aliejaus nėra, palaiminimas gali būti suteiktas Melchizedeko kunigystės įgaliojimu be patepimo.

18.13.1

Kas suteikia palaiminimą

Sergantiems ar kenčiantiems gali patarnauti tik verti Melchizedeko kunigystę turintys asmenys. Jiems nereikia prašyti kunigijos vadovo pritarimo. Jei įmanoma, Melchizedeko kunigystę turintis tėvas patarnauja sergantiems savo šeimos nariams.

Paprastai ligoniams patarnauja du ar daugiau Melchizedeko kunigystę turinčių asmenų. Tačiau patepimą ir jo užantspaudavimą gali atlikti ir vienas asmuo.

18.13.2

Nurodymai

Patepimą aliejumi atlieka vienas Melchizedeko kunigystę turintis asmuo. Jis:

  1. užlašina žmogui ant galvos lašelį pašventinto aliejaus;

  2. lengvai uždeda rankas ant žmogaus galvos, ištaria asmens vardą (-us) ir pavardę;

  3. pasako, kad veikia pagal Melchizedeko kunigystės įgaliojimą;

  4. pasako, kad patepa aliejumi, kuris buvo pašventintas sergantiems ir kenčiantiems patepti ir palaiminti;

  5. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

Kad užantspauduotų patepimą, vienas ar keli Melchizedeko kunigystę turintys asmenys lengvai uždeda rankas ant žmogaus galvos. Tada tas, kuris užantspauduoja patepimą:

  1. ištaria asmens vardą (-us) ir pavardę;

  2. pasako, kad užantspauduoja patepimą Melchizedeko kunigystės įgaliojimu;

  3. išsako Dvasios įkvėptus palaiminimo žodžius;

  4. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

18.14

Paguodos ir patarimo palaiminimai, įskaitant tėvo palaiminimus

18.14.1

Kas suteikia palaiminimą

Melchizedeko kunigystę turintys asmenys paguodos ir patarimo palaiminimus gali suteikti šeimos nariams ir tiems, kurie jų prašo.

Tėvas, turintis Melchizedeko kunigystę, gali suteikti tėvo palaiminimus savo vaikams. Tėvai skatina savo vaikus siekti tėvo palaiminimų, kai to reikia. Tėvo palaiminimai gali būti įrašyti asmeniniam naudojimui.

Melchizedeko kunigystę turinčiam asmeniui nereikia prašyti kunigijos vadovo pritarimo, kad suteiktų paguodos ir patarimo palaiminimą ar tėvo palaiminimą.

18.14.2

Nurodymai

Tam, kad suteiktų paguodos ir patarimo ar tėvo palaiminimą, vienas ar keli Melchizedeko kunigystę turintys asmenys lengvai uždeda savo rankas žmogui ant galvos. Tada tas, kuris sako žodžius:

  1. ištaria asmens vardą (-us) ir pavardę;

  2. pasako, kad palaiminimas atliekamas Melchizedeko kunigystės įgaliojimu;

  3. išsako Dvasios įkvėptus palaiminimo, paguodos ir patarimo žodžius;

  4. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

18.15

Namų pašventinimas

Bažnyčios nariai Melchizedeko kunigystės įgaliojimu gali pašventinti savo namus.

18.15.2

Nurodymai

Tam, kad pašventintų savo namus, Melchizedeko kunigystę turintis asmuo:

  1. kreipiasi į Dangiškąjį Tėvą kaip maldoje;

  2. pasako, kad jis veikia pagal Melchizedeko kunigystės įgaliojimą;

  3. pašventina namus kaip šventą vietą, kur galėtų gyventi Šventoji Dvasia, ir išsako kitus Dvasios įkvėptus žodžius;

  4. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

18.16

Kapavietės pašventinimas

18.16.1

Kas pašventina kapavietę

Kapavietę pašventinantis asmuo turėtų turėti Melchizedeko kunigystę ir būti įgaliotas kunigijos vadovo, kuris vadovauja laidotuvėms.

18.16.2

Nurodymai

Tam, kad pašventintų kapavietę, Melchizedeko kunigystę turintis asmuo:

  1. kreipiasi į Dangiškąjį Tėvą kaip maldoje;

  2. pasako, kad veikia pagal Melchizedeko kunigystės įgaliojimą;

  3. pašventina kapavietę kaip mirusiojo kūno poilsio vietą;

  4. meldžiasi, kad ši vieta būtų pašventinta ir apsaugota iki prisikėlimo (kur tai dera);

  5. prašo Dangiškąjį Tėvą paguosti šeimą ir išsako Dvasios įkvėptus žodžius;

  6. užbaigia Jėzaus Kristaus vardu.

Jei Bažnyčios nario kūnas kremuojamas pirmininkaujantis vadovas pats nusprendžia, ar palaiminti pelenų saugojimo vietą.

18.17

Patriarchaliniai palaiminimai

Kiekvienas vertas, pakrikštytas narys turi teisę gauti patriarchalinį palaiminimą, kuris suteikia įkvėptų nurodymų iš Dangiškojo Tėvo (žr. Pradžios 48:14–16; 49; 2 Nefio 4:3–11).

Vyskupas arba paskirtas patarėjas pasikalba su nariais, norinčiais gauti patriarchalinį palaiminimą. Jei narys yra vertas, vyskupas parengia patriarchalinio palaiminimo rekomendaciją. Jis pateikia ją per Patriarchalinių palaiminimų sistemą, esančią ChurchofJesusChrist.org.

Asmuo, išrašantis patriarchalinio palaiminimo rekomendaciją, užtikrina, kad narys yra pakankamai subrendęs, kad suprastų palaiminimo reikšmę bei šventą prigimtį.

18.17.1

Patriarchalinio palaiminimo gavimas

Gavęs rekomendaciją, narys susisiekia su patriarchu, kad susitartų dėl susitikimo patriarchaliniam palaiminimui gauti. Paskirtą dieną narys turi ateiti pas patriarchą pamaldžiai nusiteikęs ir apsirengęs sekmadieniniais drabužiais.

Kiekvienas patriarchalinis palaiminimas yra šventas, konfidencialus ir asmeninis. Todėl jis suteikiamas privačiai, išskyrus ribotą skaičių šeimos narių, kurie gali dalyvauti.

Patriarchalinį palaiminimą gavęs asmuo turėtų branginti jo žodžius, juos apmąstyti ir gyventi taip, kad būtų vertas gauti pažadėtus palaiminimus šiame gyvenime ir amžinybėje.

Bažnyčios nariai neturėtų lyginti palaiminimų ir apie juos kalbėti, nebent su artimais šeimos nariais. Patriarchaliniai palaiminimai neturėtų būti skaitomi Bažnyčios ar kituose viešuose susirinkimuose.