šeima vaikšto prie šventyklos

3.

Kunigystės principai

3.0

Įvadas

Kunigystė – tai įgaliojimas ir galia iš Dievo. Per kunigystę Dangiškasis Tėvas įvykdo savo darbą „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39). Dievas suteikia įgaliojimą ir galią savo sūnums ir dukterims žemėje, kad padėtų atlikti šį darbą (žr. 1 skyrių).

3.2

Kunigystės palaiminimai

Per sandoras ir kunigystės apeigas Dievas teikia didelius palaiminimus visiems savo vaikams. Tie palaiminimai apima:

• krikštą ir narystę Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje;

• Šventosios Dvasios dovaną;

• sakramento priėmimą;

• įgaliojimą ir galią tarnauti atliekant Bažnyčios pašaukimus ir pavedimus;

• patriarchalinio palaiminimo ir kitų kunigystės palaiminimų – išgydymo, paguodos ir nukreipimo – gavimą;

• apdovanojimą Dievo galia šventykloje;

• užantspaudavimą amžinybei su savo šeimos nariais;

• amžinojo gyvenimo pažadą.

3.3

Melchizedeko kunigystė ir Aarono kunigystė

Bažnyčioje kunigystė susideda iš dviejų dalių: Melchizedeko ir Aarono kunigysčių (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:1).

3.3.1

Melchizedeko kunigystė

Melchizedeko kunigystė yra „švent[oji] kunigyst[ė] pagal Dievo Sūnaus tvarką“ (Doktrinos ir Sandorų 107:3). Tai galia, kuria Dievo sūnūs ir dukterys gali tapti panašūs į Jį (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–21; 132:19–20).

Per šį įgaliojimą Bažnyčios vadovai vadovauja ir atlieka visą Bažnyčios dvasinį darbą (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:18).

Kuolo prezidentas yra pirmininkaujantis kuolo aukštasis kunigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:8, 10; taip pat žr. šio žinyno 6 skyrių). Vyskupas yra pirmininkaujantis apylinkės aukštasis kunigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:17; taip pat žr. šio žinyno 7 skyrių).

Informacijos apie Melchizedeko kunigystės pareigybes ir pareigas ieškokite 8.1.

3.3.2

Aarono kunigystė

Aarono kunigystė yra „priedas prie […] Melchizedeko kunigystės“ (Doktrinos ir Sandorų 107:14). Ji turi šiuos raktus:

• angelų tarnavimo;

• atgailos Evangelijos;

• viešų apeigų, įskaitant krikštą nuodėmėms atleisti, vykdymo.

(Žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1; 84:26–27; 107:20.)

Apylinkėje vyskupas yra Aarono kunigijos prezidentas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:15).

Informacijos apie Aarono kunigystės pareigybes ir pareigas ieškokite 10.1.3.

3.4

Kunigystės įgaliojimas

Kunigystės įgaliojimas – tai leidimas atstovauti Dievui ir veikti Jo vardu. Bažnyčioje visa kunigystės valdžia naudojama vadovaujant turintiems kunigystės raktus.

3.4.1

Kunigystės raktai

Kunigystės raktai yra įgaliojimas vadovauti taip, kad kunigystė būtų naudojama Dievo vaikų labui.

3.4.1.1

Turintieji kunigystės raktus

Kiekvienam savo apaštalui Viešpats suteikė visus Dievo karalystės žemėje raktus. Vyriausias gyvas apaštalas, Bažnyčios prezidentas, yra vienintelis asmuo žemėje, įgaliotas naudoti visus kunigystės raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 81:1–2; 107:64–67, 91–92; 132:7).

Vadovaujant Bažnyčios prezidentui, raktai suteikiami kunigijos vadovams, kad šie galėtų pirmininkauti tose srityse, už kurias yra atsakingi. Tai yra šie vadovai:

• kuolų ir apygardų prezidentai;

• vyskupai ir skyrių prezidentai;

• Melchizedeko ir Aarono kunigijos kvorumų prezidentai;

• šventyklų prezidentai;

• misijų prezidentai ir misionierių mokymo centrų prezidentai.

Šie vadovai gauna kunigystės raktus, kai yra paskiriami į šiuos pašaukimus.

Kitiems, įskaitant vietinių kunigijos vadovų patarėjus ar Bažnyčios organizacijų prezidentus, kunigystės raktai nesuteikiami. Bažnyčios organizacijų prezidentai pirmininkauja vadovaujami tų, kurie turi kunigystės raktus (žr. 4.2.4).

3.4.1.2

Viešpaties darbo tvarka

Kunigystės raktai užtikrina, kad išgelbėjimo ir išaukštinimo darbas būtų atliekamas tvarkingai (žr. Doktrinos ir Sandorų 42:11; 132:8). Turintieji kunigystės raktus vadovauja Viešpaties darbui pagal jiems suteiktą atsakomybę. Šis pirmininkavimo įgaliojimas galioja tik konkrečioms vadovo pašaukimo pareigoms atlikti. Atleisti iš pašaukimų, kunigijos vadovai netenka tų raktų.

3.4.2

Kunigystės suteikimas ir įšventinimas

Vadovaujant turintiems kunigystės raktus, Aarono kunigystė ir Melchizedeko kunigystė suteikiama vertiems Bažnyčios nariams vyrams (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:14–17). Suteikus atitinkamą kunigystę, asmuo įšventinamas į tos kunigystės pareigybę, pavyzdžiui, diakono ar vyresniojo. Kunigystę turintis asmuo ją naudoja pagal atitinkamos pareigybės teises ir pareigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:99).

Daugiau informacijos apie kunigystės suteikimą ir įšventinimą ieškokite 8.1.1 ir 18.10.

3.4.3

Kunigystės įgaliojimo perdavimas, kad būtų tarnaujama Bažnyčioje

3.4.3.1

Paskyrimas

Kai vyrai ir moterys paskiriami vadovaujant turintiems kunigystės raktus, jiems suteikiamas Dievo įgaliojimas veikti pagal savo pašaukimą. Atleisti iš pašaukimo, jie netenka su juo susijusio įgaliojimo.

Visiems tarnauti paskirtiems Bažnyčios nariams suteikiamas dieviškas įgaliojimas ir atsakomybė veikti pagal savo pašaukimus. Pavyzdžiui:

• Moteriai, kurią vyskupas pašaukia ir paskiria apylinkės Paramos bendrijos prezidente, suteikiamas įgaliojimas vadovauti apylinkės Paramos bendrijos darbui.

Visi pašaukti ir paskirti nariai tarnauja vadovaujami jiems pirmininkaujančių asmenų (žr. 3.4.1.2).

3.4.3.2

Pavedimas

Pirmininkaujantieji Bažnyčios vadovai gali perduoti įgaliojimą pavedimu. Gavusiems tokius pavedimus vyrams ir moterims suteikiamas Dievo įgaliojimas veikti. Pavyzdžiui:

• Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas suteikia įgaliojimą Septyniasdešimčių nariams, kuriems pavedama vadovauti kraštuose ir pirmininkauti kuolų konferencijose.

• Bažnyčios nariams suteikiamas įgaliojimas tarnauti kaip tarnaujantiesiems broliams ir seserims.

Pavedimu perduodamas įgaliojimas apribojamas konkrečiomis pareigomis ir pavedimo trukme.

3.4.4

Teisus kunigystės įgaliojimo naudojimas

Šis įgaliojimas gali būti naudojamas tik teisiai (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:36). Jis naudojamas įtikinimu, didžiu kantrumu, gerumu, romumu, meile ir maloningumu (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:41–42).

Naudojantieji kunigystės įgaliojimą neverčia kitų jiems paklusti. Jie nenaudoja jo savanaudiškais tikslais.

3.5

Kunigystės galia

Kunigystės galia – tai galia, kuria Dievas laimina savo vaikus. Dievo kunigystės galia teikiama visiems Bažnyčios nariams – moterims ir vyrams, – kai jie laikosi su Juo sudarytų sandorų. Nariai sudaro šias sandoras priimdami kunigystės apeigas. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–20.)

Kunigystės galios palaiminimai, kuriuos gali gauti nariai:

• vadovavimas jų gyvenime;

• įkvėpimas, kad žinotų, kaip tarnauti šeimos nariams ir kitiems;

• stiprybė, kad ištvertų ir įveiktų sunkumus;

• Dvasios dovanos turimiems gebėjimams sustiprinti;

• apreiškimas, kad žinotų, kaip vykdyti jiems skirtą darbą arba darbą, kurį atlikti jie yra įšventinti arba paskirti;

• pagalba ir stiprybė, kurių reikia, kad taptų panašesni į Jėzų Kristų ir Dangiškąjį Tėvą.

3.5.1

Sandoros

Sandora yra šventas pasižadėjimas tarp Dievo ir Jo vaikų. Dievas nustato sandoros sąlygas, o Jo vaikai sutinka toms sąlygoms paklusti. Dievas pažada palaiminti savo vaikus, jei jie laikosi sandoros.

Visi, kurie ištvers iki galo laikydamiesi savo sandorų, gaus amžinąjį gyvenimą (žr. 2 Nefio 31:17–20; Doktrinos ir Sandorų 14:7).

Tėvai, Bažnyčios vadovai ir kiti padeda asmenims pasiruošti sudaryti sandoras priimant Evangelijos apeigas. Jie pasirūpina, kad asmuo suprastų sandoras, kurias jis ar ji sudarys. Po to, kai asmuo sudaro sandoras, jie padeda jam ar jai jų laikytis. (Žr. Mozijo 18:8–11, 23–26.)

3.5.2

Apeigos

Apeigos yra šventi veiksmai, atliekami kunigystės įgaliojimu.

Per daugelį apeigų asmenys sudaro sandoras su Dievu. Kaip pavyzdį galima paminėti krikštą, sakramentą, endaumentą ir santuokos užantspaudavimo apeigas.

Išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigos būtinos amžinajam gyvenimui. Daugiau informacijos ieškokite 18.1.

3.6

Kunigystė ir namai

Visi sandorų besilaikantys Bažnyčios nariai – moterys, vyrai ir vaikai – laiminami Dievo kunigystės galia savo namuose, kad stiprintų save ir savo šeimas (žr. 3.5). Ši galia padės nariams vykdyti Dievo skirtą išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą asmeniniame gyvenime ir savo šeimose (žr. 2.2).

Melchizedeko kunigystę turintys vyrai gali suteikti kunigystės palaiminimus šeimos nariams, kad patartų, gydytų ir paguostų. Kai reikia, Bažnyčios nariai taip pat gali prašyti, kad šiuos palaiminimus suteiktų šeimos nariai, tarnaujantieji broliai arba vietiniai Bažnyčios vadovai.