Sara su kūdikėliu Izaoku

Sara ir Izaokas, Skoto Snou pav.

Vasario 14–20

Pradžios 18–23

„Argi yra Dievui negalimų dalykų?“

Ruošdamiesi mokyti, turėkite omenyje, jog studijuodami Pradžios 18–23 skyrius jūsų mokiniai galbūt įgijo prasmingų patirčių. Kaip galėtumėte paskatinti juos pasidalyti tomis patirtimis ir įžvalgomis? Galite leisti šioms įžvalgoms pakoreguoti pamokos aptarimą.

Užsirašykite įkvėptas mintis

dalijimosi piktograma

Skatinkite dalytis

Mūsų išbandymai ir sunkumai dažnai tampa lemtingomis gyvenimo akimirkomis. Pradžios 18–23 skyriuose aprašomos kelios tokios Abraomo ir Loto gyvenimo akimirkos. Galbūt klasės nariai galėtų nurodyti kokią nors studijuojant asmeniškai rastą eilutę, kuri apibūdina galimą lemtingą akimirką Abraomo gyvenime. Tada jie galėtų paaiškinti, ką iš to sužinojo.

mokymo piktograma

Mokykite doktrinos

Pradžios 18:9–14; 21:1–7

Viešpats duotus pažadus įvykdo Savo laiku

• Šiose eilutėse aprašyta istorija gali įkvėpti klasės narius, kurie nori žinoti, ar bus įvykdyti jiems duoti Dievo pažadai. Pradedant aptarimą gali būti naudinga pakviesti klasės narius kartu apžvelgti Pradžios 17:4, 15–22; 18:9–14 aprašytus Dievo pažadus Abraomui ir Sarai ir tų pažadų įvykdymą Pradžios 21:1–7. Į ką klasės nariai atkreipė dėmesį skaitydami šias eilutes? Kokias pasakojimo apie Abraomą ir Sarą tiesas galėtume parodyti draugui, prarandančiam viltį, kad Dievas įvykdys Savo pažadus? Kokiomis Raštų eilutėmis ar asmeniniais patyrimais galėtume pasidalyti? (Žr., pavyzdžiui, Romiečiams 8:28; Hebrajams 11; Mormono 9:19–21; Doktrinos ir Sandorų 88:64.) Ar klasės nariai galėtų papasakoti, kaip jų gyvenime buvo įvykdyti Dievo pažadai? Kaip išlaikyti tikėjimą, kai pažadėti palaiminimai nesipildo šiame gyvenime? (Žr. Hebrajams 11:8–13.)

Pradžios 19:15–26

Mes, kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, turėtume bėgti nuo nedorybių ir neatsigręžti

• Ko klasės nariai galėtų pasimokyti iš pasakojimo apie Loto šeimos pabėgimą iš Sodomos ir Gomoros? Viena iš galimų pamokų nurodyta „Papildomose priemonėse“, vyresniojo Džefrio R. Holando teiginyje. Galbūt galėtumėte ją paskaityti, apibendrinę įvykius, aprašytus Pradžios 19:15–26. Kokiais būdais ir kokiomis aplinkybėmis kartais „žiūrime atgal“ (26 eilutė), kai turėtume žvelgti pirmyn į Gelbėtoją? Galbūt klasės nariai galėtų pasidalyti patirtimi, parodančia, kad svarbu nesižvalgyti atgal. Kaip Luko 9:62 padeda geriau suprasti šį principą?

  Lotas su šeima bėga iš Sodomos ir Gomoros, iliustracija

  Bėgimas iš Sodomos ir Gomoros, Juliaus Šnor fon Karolsfeld pav.

Pradžios 22:1–14

Abraomo pasiryžimas paaukoti Izaoką primena Dievą ir Jo Sūnų

• Pasakojimas, kaip Abraomas aukoja savo sūnų, gali mus pamokyti apie Dangiškojo Tėvo Sūnaus auką. Vienas iš būdų išnagrinėti šį pasakojimą yra dalies klasės paprašyti apmąstyti Pradžios 22:1–14, žvelgiant Abraomo ir Dievo Tėvo akimis, o kitos dalies apmąstyti žvelgiant Izaoko ir Jėzaus Kristaus akimis. Paprašykite klasės narių pasidalyti įžvalgomis. Ypač tuo, kas sustiprino jų dėkingumą už Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų? Per aptarimą galite parodyti paveikslėlį „Abraomas vedasi Izaoką aukoti“ (Evangelijos meno knyga, 9) arba parodykite filmuką „Akedah (The Binding)“ (liet. „Akeda [surišimas]“) (ChurchofJesusChrist.org).

additional resources icon

Papildomos priemonės

„Tikėjimas visada nukreiptas į ateitį“

Vyresnysis Džefris R. Holandas mokė:

„Gali būti, kad Loto žmona žvalgėsi atgal su apmaudu dėl to, ką palikti jos prašė Viešpats. […] Taigi, ji ne vien pažvelgė atgal; ji pažvelgė atgal su ilgesiu. Trumpai tariant, jos prisirišimas prie praeities nusvėrė pasitikėjimą ateitimi. […]

Prašau jūsų nesustoti prie jau praėjusių dienų, veltui nesikabinti į vakarykštę dieną, kad ir kokia gera ji būtų buvusi. Praeitis skirta tam, kad iš jos pasimokytume, o ne tam, kad joje gyventume. Į praeitį žvelgiame, kad susirinktume šviesių prisiminimų žarijas, o ne jų pelenus. Ir kai išmokstame tai, ką turime išmokti, ir pasiimame iš patyrimų tai, kas geriausia, tada žvelgiame pirmyn ir prisimename, kad tikėjimas visada nukreiptas į ateitį. […]

[Loto žmonai] trūko tikėjimo. Ji abejojo Viešpaties gebėjimu duoti ką nors geresnio, nei ji jau turi. Matyt, ji manė, kad niekas, kas jos laukia, nebus taip gerai kaip gyvenimas, kurį jai tenka palikti. […]

Kabintis į praeitį, taip pat į praeities klaidas, tiesiog neteisinga! Tai ne Jėzaus Kristaus Evangelija“ (“The Best Is Yet to Be,” Ensign, Jan. 2010, 24, 26–27).

Mokymo tobulinimas

Pažadėkite palaiminimus. Kviesdami mokinius veikti pagal tai, ko jie išmoko, taip pat liudykite apie palaiminimus, Dievo pažadėtus tiems, kurie tai daro. (Taip pat žr. Mokymas Gelbėtojo būdu, p. 35.)