Dievas jus pažįsta ir myli

Vyresnysis Ulisis Soaresas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Neabejotina ir amžina tiesa yra ta, kad mūsų Dangiškasis Tėvas mus myli ir niekada mūsų nepamirš bei neapleis.

Dar prieš prisijungiant prie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios, tėvai mokė mane ir mano tris brolius apie Dievą ir Jėzų Kristų. Visada žinojau, kad Dievas yra ir kad Jis mane pažįsta bei myli. Niekada tuo neabejojau.

Bėgant metams vis augo supratimas ir liudijimas apie tai, kaip gerai Dievas mane pažįsta ir kaip stipriai mane myli. Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas šiandien liudiju, kad Dievas pažįsta ir myli visus savo vaikus.

Norėčiau pakviesti jus drauge su manimi apmąstyti tą didžiulį palaiminimą, kurį teikia supratimas, kaip giliai Dievas jus pažįsta ir kaip tobulai jus myli.

Dievas pažinojo ir mylėjo jus nuo pat pradžių

Viešpats pranašui Jeremijui sakė: „Pažinau tave prieš tau gimstant“ (Jeremijo 1:5). Tai pasakytina apie kiekvieną asmenį – įskaitant ir jus.

Dievas yra jūsų Dangiškasis Tėvas. Jis pažįsta jus jau seniai. Tiesą sakant, pradžioje jūs buvote „su Tėvu“ (Doktrinos ir Sandorų 93:23). Kaip vienas iš Jo dvasinių vaikų, jūs dalyvavote pasitarime danguje, kuriame Dangiškasis Tėvas pristatė savo didįjį laimės planą. Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad Dievo planas kiekvienam iš mūsų suteikia „privilegiją tobulėti iki Jo lygio [ir] […] žengti su Juo išaukštinimo keliu“. Dangiškasis Tėvas norėjo, kad turėtumėte šią privilegiją, ir suteikė jums galimybę pasirinkti tapti panašiems į Jį.

Viskas, ką Dangiškasis Tėvas padarė ir daro įgyvendindamas savo didįjį laimės planą, yra Jo tobulos meilės mums apraiška. Jis turi džiaugsmo pilnatvę ir nori, kad mes taip pat turėtume tą pilnatvę. Kaip „mylimas dvasinis dangiškųjų tėvų sūnus ar dukra“, turime šį dievišką potencialą, kuris sujungia mus su Dangiškuoju Tėvu ir formuoja Jo požiūrį į mus.

Dangiškasis Tėvas kupinas neapsakomos, beribės, tobulos, šventos ir tyros meilės jums. Jam esate svarbūs, nes jūs – Jo vaikas. Jo meilė jums prasidėjo amžinybėje dar gerokai prieš jums gimstant. Ir ji išlieka per visą jūsų žemiškąjį gyvenimą bei tęsiasi amžinybėje.

Dievas jus pažįsta ir myli dabar

Žemiškojo gyvenimo metu mūsų ikimirtingojo gyvenimo prisiminimai yra gailestingai uždengti, leidžiant mums gyventi tikėjimu ir naudotis savo valios laisve, suderinus ją su tobulu Dangiškojo Tėvo planu. Bet Dangiškasis Tėvas prisimena. Jis ne tik prisimena, kas buvome tada, bet ir žino viską apie mus dabar.

Jis žino visas mūsų gyvenimo aplinkybes, visus mūsų iššūkius, džiaugsmus ir širdgėlas. Jis vienintelis žino mūsų mintis ir širdies ketinimus (žr. Doktrinos ir Sandorų 6:16). Vyresnysis Ronaldas A. Resbandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Niekas jūsų nežino geriau kaip Jis ir niekas jumis nesirūpina širdingiau kaip [Dangiškasis Tėvas].“

Kadangi Jis pažįsta mus ir rūpinasi mumis labiau nei bet kas kitas, Dangiškajam Tėvui rūpi mūsų žingsniai čia, žemėje. Jis žino, kurie iš jų padės mums, Jo sūnums ir dukroms, pasiekti savo dieviškąjį potencialą. Labiau, nei kada nors galėtume įsivaizduoti, Jis nori, kad pasiektume savo celestialinį likimą – sugrįžtume į savo dangiškuosius namus.

Nors visi esame netobuli, Jis myli kiekvieną iš mūsų tobulai. Yra vienas būdas, kuriuo Dangiškasis Tėvas aiškiausiai parodė savo meilingo rūpesčio gilumą: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16).

Dievas taip pamilo mus – taip stipriai ir visapusiškai, – kad atsiuntė Jėzų Kristų, savo Pirmagimį, savo „Mylim[ąjį] ir Išrinkt[ąjį] nuo pradžios“ (Mozės 4:2), kad Jis būtų Jo Viengimis Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas. Jėzaus Kristaus apmokančioji auka yra aukščiausia ir šlovingiausia Tėvo meilės mums ir visiems Jo vaikams išraiška.

Jėzus Kristus atėjo vykdyti Tėvo valios. Romia ir nuolankia širdimi Jis nusileido žemiau visko (žr. Doktrinos ir Sandorų 122:8) ir atliko savo apmokančiąją auką, kad įvykdytų didįjį Tėvo laimės planą. Jis nugalėjo nuodėmę ir mirtį, kad visi būtų prikelti ir turėtų galimybę atgailauti bei gauti atleidimą. Jis siūlo sandoras, kurios suteikia mums „prieigą prie ypatingos rūšies meilės ir gailestingumo“, galimybę gauti amžinąjį gyvenimą ir „visk[ą], ką turi […] Tėvas“ (Doktrinos ir Sandorų 84:38).

Prašau atminti, kad „viskas, ką turi […] Tėvas“, apima ne tik palaiminimus, kuriuos Jis galiausiai mums suteiks po šio gyvenimo, bet ir tai, kuo Jis mus laimina dabar. Jis „kiekvienu momentu remia [mus]“ (Mozijo 2:21), taip pat ir mums bei mūsų aplinkybėms pritaikytais būdais.

Jei artinsimės prie Jo ir Jo Sūnaus, melsimės Tėvui Sūnaus vardu ir laikysimės Jų įsakymų, „jis tuoj pat [mus] palaimin[s]“ (Mozijo 2:24) dar didesniu palaiminimu.

Šiame gyvenime Dievas yra „netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbų 17:27).

Pritariu vyresniojo Nylo A. Maksvelo (1926–2004) nuomonei, kuris tikėjo, kad „vieną tolimą dieną taps dar akivaizdžiau nei dabar, kad mūsų mylintis Tėvas daro viską, ką tik gali, kad mums padėtų!“

Dievas pažins ir mylės jus per amžius

Žmonės, kuriais šiame gyvenime pasitikime labiausiai, paprastai yra tie, kuriuos geriausiai pažįstame, kurie mus geriausiai pažįsta, kurie mus myli ir nuoširdžiai rūpinasi mūsų gerove bei kurie įrodė esą patikimi. Kadangi mūsų Dangiškasis Tėvas mus taip gerai pažįsta, labai myli, tiek daug padarė ir daro dėl mūsų, be to, yra tobulas ir nekintantis, mes visada galime pasitikėti Juo.

Ar kartais pastebime, kad mūsų tikėjimas svyruoja? „Rūpesčiai užgriuvo? Pajut[ome] vargus?“ Ar kelias pirmyn atrodo neaiškus? Ar yra iššūkių, kurie atrodo nesibaigiantys, kad ir ką darytume arba kad ir kaip karštai melstume pagalbos? Ar yra palaimų, kurių vilėmės ir dėl kurių meldėmės, bet kurių negavome?

Liudiju, kad Dievas niekada mūsų nepamirš ir Jis niekada mūsų neapleis. Jis pažįsta mus ir žino, kas mums geriausia visomis gyvenimo akimirkomis. Jis mato pabaigą nuo pradžios. Šią akimirką Jis žino apie mus, žino mūsų jausmus, mūsų dvasinius ir laikinuosius poreikius, o taip pat ir visų aplinkinių poreikius.

Svarbu suprasti, kad Jo palaiminimai ateina pagal Jo valią, Jo būdu ir laiku. Galbūt Jo laikas skiriasi nuo mūsų, bet Jo palaiminimai tikrai ateina. Turime Juo pasitikėti tiek, kad išliktume ramūs ir žinotume, kad Jis yra Dievas (žr. Psalmių 46:10), kad Jis viską žino ir kad Jis žino apie kiekvieną iš mūsų. Kai pasitikime Juo, Jo meilė gali mus visiškai apglėbti. Jis pažadėjo, kad bet kada galėsime kreiptis į Jį pagalbos ir vadovavimo. Jis mus pažins ir mylės amžinai.

Liudiju, kad jeigu pasitikėsime savo mylinčiu Dangiškuoju Tėvu ir Jo mylinčiu Sūnumi, laikysimės sandorų ir ištversime tikėjime iki galo, mėgausimės Tėvo, kuris daro viską, kas Jo galioje, kad padėtų mums vieną dieną sugrįžti į Jo akivaizdą, pažadais. Pažadu, kad jei tai darysime, galėsime liudyti, kaip senovėje liudijo pranašas Izaijas, apie tai, kad „[Dievas] labai gailestingas“ (Izaijo 63:7).

Dangiškasis Tėvas visada mus pažinojo ir mylėjo. Jis mus myli ir yra pasiruošęs padėti dabar. Liudiju, kad Jis visada pasiruošęs atsakyti į mūsų maldas. Tad visada jauskime, kaip stipriai Jis mus pažįsta, mumis rūpinasi, myli mus ir nori mums padėti bei mus laiminti – dabar ir per amžius.

© 2026 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta JAV. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/19. Vertimas patvirtintas 6/19. Monthly Liahona Message, October 2026 vertimas. Lithuanian. 20059 156