Šventykloje širdis plaka stipriau
Kai manęs paprašė parašyti savo liudijimą apie šventyklą Liahonos žurnalui, labai nustebau ir netgi išsigandau, nes tai didelė atsakomybė. Tačiau po to suvokiau, kad tai taip pat gera proga sustiprinti savo liudijimą, kurios nederėjo praleisti. Šventykloje buvau prieš pusantrų metų ir man tai yra ilgas laiko tarpas, tačiau pabandysiu prisiminti visus ten patirtus jausmus.
Mano pažintis su šventykla prasidėjo vaikystėje, kai sekmadieniais su savo šeimos nariais dalyvaudavau skyriaus susirinkimuose. Mums buvo sakoma, kad šventykla yra Dievo namai ir kad ji visada švari, o mūsų kūnas taip pat yra mūsų dvasios šventykla ir turime stengtis būti švarūs tiek fiziškai, tiek dvasiškai (tai įsiminiau visam laikui). Sužinojau apie šventyklos darbą: žmonės, kurie nebuvo pakrikštyti Bažnyčioje ir jau paliko šį pasaulį, gali būti pakrikštyti ir išgelbėti.
Pirmą kartą pamačiau šventyklą, kai buvau dešimties metų, bet negalėjau užeiti vidun, nes buvau per mažas. Todėl mačiau ją tik iš išorės. Prisimenu, kaip stebėjau žmones, įeinančius ir išeinančius iš šventyklos. Jie buvo baltai apsirengę, labai ramūs ir švarūs. Laukiau laiko, kai galėsiu taip pat įeiti į šventyklą. Kai man sukako 12 metų, pagaliau vasarą galėjau apsilankyti šventykloje su jaunuolių grupe. Kelionėje susipažinau su daug kitų žmonių ir buvo nuostabu, kad visi į šventyklą eisime kartu! Kai ta akimirka atėjo, jaučiausi labai neįprastai. Kai įžengiau į šventyklą, nusiraminau ir pasinėriau į apmąstymus. Staiga pajutau, kaip šventyklos tyloje mano širdis pradėjo stipriau plakti, ir tada į širdį atėjo ramybės ir pagarbos jausmas, patyriau stiprų Šventosios Dvasios poveikį.
Mano tėvai nuveikė didelį darbą, ieškodami mūsų protėvių, ir tai yra labai gerai. Dėl to savo pirmą krikštą šventykloje aš atlikau už savo proprosenelį. Šventyklos darbas yra vienas geriausių būdų, kaip tarnauti kitiems! Jūs suteikiate progą žmonėms, kurie dėl kažkokių priežasčių neturėjo galimybės ateiti pas Kristų šiame gyvenime. Kaip nuostabu žinoti, kad tie žmonės gali jausti tą pačią Dvasią, kokią jaučiate jūs!
Šiuo gyvenimo metu turiu daugybę klausimų savo Dangiškajam Tėvui. Kartais abejoju, bet tie jausmai, kuriuos patyriau šventykloje, yra tikrai geri ir esu laimingas galėdamas pasidalyti jais su jumis.