2010 m. rugpjūčio mėn. lankomojo mokymo žinia
Stiprinkite tikėjimą ir asmeninį vertumą
Išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padedančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje.
Tikėjimas • Šeima • Tarnavimas
Raštų ištraukos
Mūsų atsakomybė būti vertoms garbinti šventykloje
„Apeigų metu šventykloje sudarytos sandoros yra lyg mūsų tinkamumo įrodymas, leidžiantis mums įeiti Dievo akivaizdon. Šios sandoros pakylėja mus aukščiau mūsų pačių galios ir supratimo. Sandoras sudarome tam, kad parodytume savo atsidavimą karalystės statymui. Kai sudarome sandorą su Dievu, tampame sandoros žmonėmis. Jei būsime ištikimos šioms sandoroms, visi mums pažadėti palaiminimai išsipildys …
Ką gali daryti Bažnyčios moterys, kad galėtų gauti šiuos šventyklos palaiminimus?
Tas, kurios dar negavo šventyklos palaiminimų, Viešpats per savo pranašus kviečia daryti viską, kas būtina, kad pasiruoštų juos gauti. Tas, kurios jau gavo tuos palaiminimus, Jis kviečia sugrįžti į šventyklą kaip galima dažniau ir vėl mėgautis tais patyrimais bei plėsti savo viziją ir supratimą apie Jo amžinąjį planą.
Būkime vertos turėti galiojančią šventyklos rekomendaciją. Eikime į šventyklas ir užantspauduokime savo šeimas amžinybei. Lankykimės šventykloje taip dažnai, kaip tik leidžia aplinkybės. Suteikime savo mirusiems giminaičiams progą priimti išaukštinimo apeigas. Mėgaukimės dvasine stiprybe ir apreiškimu, kuriuos gauname reguliariai lankydamos šventyklą. Būkime ištikimos, sudarykime šventyklos sandoras ir laikykimės jų, kad gautume visus Apmokėjimo palaiminimus.“1
Silvija H. Olred, pirmoji patarėja visuotinėje Paramos bendrijos prezidentūroje.
Iš mūsų istorijos
Prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910–2008) mokė, kad Paramos bendrija kilo iš seserų troškimo garbinti šventykloje:
„Statant Kirtlando šventyklą, moterų buvo paprašyta sugrūsti savo porcelianą į smulkias šukes, kad jas būtų galima įmaišyti į tinką, naudojamą šventyklos sienoms. Toks tinkas atspindėtų saulės ir mėnulio šviesą ir taip padarytų pastatą gražesnį.
Tais laikais, kai buvo labai mažai pinigų, bet gausu tikėjimo, darbininkai aukojo savo jėgas ir išteklius Viešpaties namams statyti. Moterys aprūpindavo juos maistu, geriausiu, kokį tik galėjo paruošti. Edvardas V. Tulidžas pasakojo, kad Džozefas Smitas, matydamas, kaip moterys siuva šventyklos užuolaidas, tarė: ‚Na, seserys, jūs visada pasirengusios padėti. Seserys visada pirmos ir pirmauja visuose geruose darbuose. Marija buvo pirmoji prie prisikėlusio Viešpaties kapo; ir dabar seserys pirmauja besidarbuodamos prie šventyklos.‛ …
Vėliau, statant šventyklą Navū, kelios moterys susibūrė siūti marškinius darbininkams. Būtent po to, 1842 metų kovo 17 d. ketvirtadienį, dvidešimt jų susirinko viršutiniame Pranašo krautuvės kambaryje.“2 Taip prasidėjo Paramos Bendrija.
Ką mes galime padaryti?
-
Ką aš galiu padaryti, kad padėčiau savo seserims pasiruošti šventyklai ir lankytis joje?
-
Kaip aš galiu tapti pavyzdžiu tų pirmųjų seserų, kurios aukojosi, kad gautų šventyklos palaiminimus?
-
Kaip galiu gauti šventyklos palaiminimus?
© 2010 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Originalas anglų kalba patvirtintas 6/09. Vertimas patvirtintas 6/09. Visiting Teaching Message, August 2010 vertimas. Lithuanian. 09368 156