Pagalba ir patarimai jūsų ateičiai
Gyvenimas ne visada toks, kaip planavote, tačiau, pasikliaudami Viešpačiu, savo gyvenimą keisite į gerą.
Kartais gali atrodyti, kad pasaulis pilnas nežinomybės. Gali kilti klausimų, kas jūsų laukia ateityje. Ir aš taip jaučiausi.
Su tėvais prie Bažnyčios prisijungėme, kai man buvo 16 metų. Tuo metu buvau labai drovus. Prisijungęs prie Bažnyčios įgijau pasitikėjimo savimi. Sužinojau, kas aš esu, iš kur esu, kodėl esu čia ir kur eisiu po šio gyvenimo.
Tada supratau, kad, nors konkrečiai nežinojau, ką veiksiu gyvenime, yra pagalba ir patarimai, nuvesiantys mane į didingą ateitį.
Tas pats pasakytina ir apie jus!
Pranašo patarimai
Man buvo 17 metų, kai pranašas, prezidentas Spenseris V. Kimbolas (1895–1985), 1975 m. lankėsi Pietų Korėjoje. Mačiau jį susirinkime, kur jo pasiklausyti susirinko apie 400 korėjiečių jaunuolių.
Prezidentas Kimbolas papasakojo, kad nuo jaunystės kasdien studijavo Raštus ir meldėsi. Jis kalbėjo apie prioritetų nustatymo svarbą. Jis sakė, kad turėtume lankyti seminariją, ruoštis misijai bei amžinajai santuokai ir darbuotis siekdami išgelbėjimo. Jis taip pat paliudijo.
Pranašo žodžiai apšvietė mano mąstymą. Mokiausi vidurinėje mokykloje, bet mokslai manęs nedomino. Man patiko sportas! Žaisdavau futbolą kaskart, kai tik pasitaikydavo proga, ir dažnai žaisdavau, o ne mokydavausi. Nebuvau geras mokinys. Išklausęs pranašo, vis dar mėgau futbolą, bet nusprendžiau nusistatyti keletą prioritetų.
Stengsiuosi mokytis kuo geriausiai. Tarnausiu misijoje, būsiu užantspauduotas šventykloje ir turėsiu laimingą šeimą. Žinojau, kad norėdamas turėti šią didingą ateitį, turiu sekti pranašu, kad ir kas nutiktų.
Viskas bus gerai, jei seksite dabartinių pranašų patarimais, kad ir su kokiomis galimybėmis ir iššūkiais tektų susidurti.
Grėsmė misijai
Įsipareigojau tarnauti misijoje, bet Pietų Korėjoje taip pat yra privaloma karinė tarnyba. Baigę vidurinę mokyklą, daugelis vaikinų įstojo į kariuomenę, atliko privalomą tarnybą ir iš karto siekė išsilavinimo ir rado darbą. Buvo sunku dar dvejus metus paskirti misionieriškai tarnystei. Tada buvo tik keletas korėjiečių vyresniųjų.
Kai man sukako 19 metų, laikiausi savo įsipareigojimo ir paruošiau bei išsiunčiau misijos dokumentus. Buvau pašauktas į Korėjos Busano misiją. Po metų buvau pašauktas į kariuomenę. Labai liūdėjau, kad turiu nutraukti misiją.
Kai po trejų metų baigiau karinę tarnybą, pajutau, kad dar nebaigiau savo misijos. Visi man sakė: „Tu jau tarnavai misijoje. Viešpats supranta tavo padėtį, tad tarnauti tik metus yra gerai.“
Savo geros draugės iš seminarijos paklausiau, ką turėčiau daryti. Ji pasakė, jog žino, kad tarnausiu dar vienus savo misijos metus. Jos tikėjimas suteikė man pasitikėjimo ir tvirtumo tarnauti toliau. Antrus savo misijos metus tarnavau Korėjos Seulo misijoje. Kai baigiau, man buvo 25-eri. Vėliau vedžiau tą pačią draugę ir mes buvome užantspauduoti Laie šventykloje Havajuose.
Ši patirtis mane išmokė, kad viskas bus gerai, net jei viskas vyks ne taip, kaip suplanavote. Kai jūsų planai ir vizija sutaps su Viešpaties valia jums, Jis padės jums priimti sprendimus.
Didinga ateitis yra įmanoma
Nors jaunystėje nebuvau tikras, koks bus mano gyvenimas, supratau, kad raktas į sėkmę ne tik šiame, bet ir būsimajame gyvenime – teikti pirmenybę dvasiniams dalykams.
Po krikšto jums buvo suteikta Šventosios Dvasios dovana. Jei sutelksite dėmesį į gaunamus raginimus, Šventoji Dvasia apsaugos ir ves jus teisingu keliu. Taip pat jausite paguodą ir ramybę.
Ruošdamiesi savo ateičiai atminkite:
-
studijuoti Raštus,
-
toliau melstis,
-
sekti pranašu,
-
visuomet pasikliauti Viešpačiu.
Būdamas jūsų amžiaus, mokiausi apie Gelbėtojo savybes bei bruožus ir kaip galėčiau būti panašesnis į Jį. Jis yra tobulas. Šiame gyvenime negaliu būti visiškai toks kaip Jis, tačiau stengiuosi iš visų jėgų, ir tai darau vis geriau.
Aš žinau, kad Jėzus Kristus gyvas. Jo dėka tvirtai tikiu ateitimi. Ir jūs galite tai daryti!