„Pokalbis su Eiliš apie Šventąją Dvasią“, Draugas, 2024 m. sausis, 40–41 p.
Pokalbis su Eiliš apie Šventąją Dvasią
Eiliš yra dvylikametė mergaitė iš Rytų Singapūro. Pasiteiravome, kaip jai padeda Šventoji Dvasia.
Papasakok apie save.
Labai mėgstu skaityti ir žaisti tinklinį, o mėgstamiausias dalykas mokykloje yra matematika. Mano mėgstamiausias valgis – lazanija, o mėgstamiausia spalva – raudona. Kai užaugsiu, tikiuosi tapti advokate ir dirbti teisme.
Kaip tu jauti Šventąją Dvasią?
Šventoji Dvasia man yra tarsi artima draugė. Jaučiu, kad Ji yra tai, kuo galiu pasikliauti, kai laikausi įsakymų ir su Dangiškuoju Tėvu sudarytų sandorų. Laikau Ją savo vedle ir palydove. Ji man gali padėti pasirinkti teisingai.
Ką patartum žmogui, kuris abejoja, ar tikrai juto Šventąją Dvasią?
Kartais ir aš nesu tikra, ar jaučiu Šventąją Dvasią. Bet jei tikrai tai apmąstote, skaitote Raštus, pasimeldžiate ir jaučiatės gerai, tai yra Šventoji Dvasia. Kartais Šventosios Dvasios klausymasis nėra tik pojūtis. Tai gali būti ir mintis ar idėja. Jei vis dar jaučiatės pasimetę, visada galite melstis ir vėl prašyti Viešpaties pagalbos.
Kada esi jautusi Šventąją Dvasią?
Praėjusiais metais žaidžiau viename tinklinio turnyre. Kaip ir dauguma mano komandos draugių, aš jaudinausi. Kai pradėjau žaisti, mūsų komanda jau buvo pralaimėjusi dvejas pirmąsias rungtynes. Buvome nusivylusios. Tada varžybų stebėtojai pasakė keletą negražių žodžių, ir pasijutome dar blogiau. Mes pralaimėjome.
Kai mama paklausė, kaip sekėsi, ėmiau verkti. Buvau labai nusivylusi. Nuėjau į savo kambarį, kur buvo tylu ir ramu, ir pasimeldžiau. Po maldos širdyje pasijutau ramesnė. Supratau, kad Šventoji Dvasia mane paguodė ir visada man padės. Kadangi šiais metais vyks dar vienas turnyras, žinau, kad Ji bus su manimi, kai žaisiu.
Kaip dar Šventoji Dvasia yra tau padėjusi?
Šventoji Dvasia man taip pat padėjo, kai iš Pradinukų organizacijos perėjau į Merginų organizaciją. Su džiaugsmu laukiau perėjimo į Merginų organizaciją. Tačiau tuo pat metu labai jaudinausi. Man taip pat buvo šiek tiek liūdna palikti Pradinukų organizaciją.
Prieš pirmąją pamoką sukalbėjau maldą ir paprašiau Dangiškojo Tėvo padėti man pamėgti Merginų organizaciją. Įžengusi į naująją klasę pajutau ramybę širdyje. Buvau pasiruošusi mokytis. Tai padėjo prisiminti, kad Šventoji Dvasia visada bus su manimi!
Anabelės Tempest iliustracijos