Šventosios Dvasios bendrystė permainingame gyvenime
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems
2020 m. gegužė 3 d.
Labas vakaras, broliai ir seserys. Labai dėkoju už tą giesmę. Tai viena iš mano mėgstamiausių giesmių, ir ji suteikė man ramybės ir meilės jausmą dabar. Taip pat noriu išreikšti savo nuolankumą ir meilę dėl to, kad šį vakarą esu čia su jumis. Kadangi teko pažinti daug žmonių visame pasaulyje, jaučiu didelį nuolankumą dėl maldų, kurios buvo sukalbėtos. Norėčiau pasiųsti savo meilę mūsų anūkams, kurių nematėme daugelį mėnesių. Tikiuosi, kad jie klausosi ir žinio, kaip labai juos mylime.
Jei jie būtų čia, jie paliūdytų, kad man patinka bet koks oras: saulė, malonūs vėjeliai, pūgos, viesulai, perkūnija ir net šiaurės rytų vėtros su ypatingai stipriomis bangomis, dūžtančiomis į krantą. Per pastaruosius 45 metus gyvenome daugelyje Jungtinių Valstijų ir pasaulio vietovių. Kiekviena vieta turėjo savus orų iššūkius. Jungtinėse Valstijose, vidurio vakaruose, buvo stulbinančios audros su žaibais, pietryčiuose – uraganai, šiaurės rytuose – pūgos, lijundros ir audros su kruša, vakaruose – sausros ir žemės drebėjimai. Vakarų Afrikoje buvo smarkios liūtys ir Harmatano smėlio audros, per visą šalį nešusios raudoną smėlį iš Sacharos; Europoje – lietus, šlapdriba, sniegas ir saulėta – kartais viskas per vieną dieną, o Azijoje patyrėme taifūnų galią. Man visada patiko patirti visus šiuos skirtingus orus! Ką galiu pasakyti? Man patinka bet koks oras!
Vis dėlto, kad ir kaip nekantraučiau patirti motinos gamtos didybę, jaučiu gilią pagarbą jėgai ir galimiems pavojams, kurie visada būna atšiaurių orų metu. Niekada nerizikuočiau savo gyvybe, nepaisant vilionių ar matomo grožio. Niekada sąmoningai neičiau į plyną lauką vien tam, kad pamatyčiau nepakartojamą žaibų spektaklį, nenerčiau į vandenyną, kol į krantą pavojingai ritasi galingos ir didingos bangos, ir negundyčiau motinos gamtos neieškodama prieglobsčio, artinantis tornadui ar uraganui. Tikrai pripažįstu savo gležnumą prieš visą orų jėgą.
Besikeičiančių orų jėga man yra svarbi gyvenimo metafora. Kai kasdien išeiname pro savo namų duris, mus pasveikina ne tik nekontroliuojamas realus oras, bet ir visuomet galingos, dvasiškai permainingos jėgos ir pagundos. Nors kiekvieno iš jūsų aplinkybės yra skirtingos, tai turėtų paskatinti jus paklausti: „Kaip galėčiau geriausiai pasiruošti permainingai kasdienybei, kuri nuolat supa mano gyvenimą?“
Tikiu, kad, – kaip per paskutinę konferenciją pabrėžtinai patarė mūsų pranašas, prezidentas Nelsonas, – tai darome sekdami tuo svarbiu pareiškimu, atvėrusiu „šį Evangelijos laikotarpį, [kai] Dievas […] pasakė: „Tai mano mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“Džozefo Smito – Istorijos 1:17)“.1
Galbūt to, kas atūžia į mus, kas siautėja virš ar už mūsų, gerai nepamatysime ir nesuprasime, ir ne visuomet numatysime galingas ir nematomas link mūsų artėjančias jėgas, tačiau galime pasitikėti savo kasdiene kelione, jeigu Jo klausome. Dažnai girdėjome vyresnįjį Boidą K. Pakerį sakant: „Jei viskas, ką žinote, yra tai, ką matote savo prigimtinėmis akimis ir girdite savo prigimtinėmis ausimis, tai jūs tikrai nežinosite daug.“
Didi Pirmojo regėjimo tiesa yra jo tikrumas: jei pasikliautumėte vien tik savo regėjimu ir žiniomis, turėtumėte labai ribotas galimybes pamatyti platesnį paveikslą aplink save, ir jūsų siela būtų pavojuje. Neseniai visuotinėje konferencijoje prezidentas Nelsonas vėl sakė:
Dar niekada nebuvo taip būtina žinoti, kaip jums kalba Dvasia, kaip dabar. Dievybėje Šventoji Dvasia yra pasiuntinys. Ji atneš į jūsų protą mintis, kurias Tėvas ir Sūnus nori jums perduoti. Ji yra Guodėja. Ji atneš ramybę į jūsų širdį. Ji liudija tiesą ir patvirtins, kas yra tiesa, kai girdėsite ar skaitysite Viešpaties žodį.
Dar kartą prašau jūsų padaryti viską, kas būtina, kad sustiprintumėte savo dvasinį gebėjimą gauti asmeninį apreiškimą.“2
Labai seniai, besimokydama dvasiškai per asmeninius sunkumus ir atsakymus į maldas, suvokiau tokią svarbią realybę ir tiesą: kad padėtų pamatyti bet kokį permainingą orą ar audrą ir tam pasiruošti, Dievas pažadėjo mums ir padovanojo Šventąją Dvasią bei asmeninį apreiškimą. Tai neįkainojama dovana mūsų kasdieniame gyvenime, galinti parodyti mums „viską, ką turėtum[e] daryti“.3
Augdama apie apreiškimą galvojau kaip apie kažką, skirtą tik Bažnyčios vadovams: pranašams, apaštalams, vyskupams ir vyresniems žmonėms, tačiau tikrai ne man, jaunuolei. Šiandien žinau, kad taip nėra, ir šį vakarą liudiju, kad asmeninis apreiškimas yra palaiminimas, kurio turime siekti. Šventoji Dvasia mokys mus tiesų ir ves, kai mūsų širdis ir protas bus nuolankūs, mokomi ir atviri tikėjimui Jėzumi Kristumi. Kai kurie iš mūsų gal manote, kad esate neverti Dievo vadovaujančio balso. Kaip Lamanas ir Lemuelis jūs galite manyti, kad Dievas jums savo balso neatskleis. Nemanykite taip. Jo Dvasia pasiekiama visiems. Neseniai D. Todas, Kristofersonas sakė: „Ir mums nereikia pirma pasiekti kažkokį minimalų gerumo lygį, kad Dievas po to galėtų padėti, – dievišką pagalbą galime gauti kiekvieną kiekvienos dienos valandą.“4 Dievas pasitiks jus ten, kur esate, besąlygiškai. Jėzus sakė: „Prašykite ir gausite.“5 Žinoma, dangus atsiduria arčiau ir atsiveria plačiau, kai jūs nuolankiai ir stropiai stengiatės laikytis Jo įsakymų.
Jūsų ir kitų žmonių gyvenimai bus palaiminti, kai drąsiai veiksite pagal Šventosios Dvasios kuždesius. Ar galėčiau pasidalyti savo patirtimi, kuri prieš keletą metų pamokė mane šios tiesos? Prieš daug metų, kai mūsų vyriausioji duktė studijavo Jutos universitete, ramiai prabudau vidurį nakties ir gavau neginčytiną, bet ramų raginimą dėl jos. Buvau visiškai pabudusi, tačiau nejutau jokios baimės, tik meilę jai; tačiau buvo ir nuojauta, kad ji gali būti pavojuje. Gyvenome Konektikuto valstijoje, o ji kitoje šalies pusėje, Jutoje. Tada man kilo mintis: „Skambink policijai. Paklausk, ar jie negalėtų nusiųsti patrulio mašinos patikrinti rajono, kurame ji gyvena.“ Minutėlę sudvejojau, bandydama suprasti, ką girdėjau, ir vėl išgirdau balsą: „Skambink policijai.“ Tad tiesiog tai padariau. Paskambinau policijai. Pareigūnui negalėjau tiksliai paaiškinti, kodėl to prašau vidury nakties, bet pasakiau jam, kad būčiau labai dėkinga, jei jis atsiųstų patrulį patikrinti teritorijos aplink mano mano dukros namą. Jis patikino mane, kad tai padarys, ir aš ramiai grįžau į lovą. Kitą dieną nubudau ir vangiai prisiminiau, kas nutiko naktį.
Po kelių dienų, kai keliavome į Jutą, važiuodami į viešbutį per radiją išgirdome, kad policija suėmė vyrą, susijusį su užpuolimais, vykusiais netoli Jutos universiteto bendrabučių miestelio. Pranešime buvo teigiama, kad vieną tos savaitės vakarą buvo tragiškai nužudyta mergina. Mano širdis apmirė ir iškart prisiminiau savo skambutį policijai vidurį nakties prieš keletą dienų. Net nežinojau, ar tai buvo tas pats vakaras. Ir nežinau, ar jos bendrabutis buvo vienas iš nusižiūrėtų namų. Niekada nesužinosiu, kas nutiko tą naktį, bet žinau, kad mane vidurį nakties pažadino ramus niuktelėjimas ir paskatino paskambinti, kad padėčiau užtikrinti savo dukters saugumą akivaizdžiai nesaugioje situacijoje.
Gyvenimo audros kartais atrodo neįveikiamos, bet jūsų gyvenime nėra nieko galingesnio už kunigystės galią ir Šventosios Dvasios dovaną. Savo Apmokėjimo naktį Gelbėtojas mokė, kad Tėvo neįkainojama Šventosios Dvasios dovana yra suteikiama tam, kad atneštų jūsų sieloms ramybę ir paguodą, kad mokytų visko ir viską primintų,6 kad įvestų „į visą tiesą“ ir praneštų, „kas dar turi įvykti“.7 Mums suteikta Šventoji Dvasia, kad pripildytų mūsų „sielą džiaugsmo“.8
Šie palaiminimai kartais mane skatina nusižeminti ir pribloškia. Ar nenuostabu, kad prezidentas Nelsonas kviečia mus daryti viską, ką galime, kad savo gyvenime gautume asmeninį apreiškimą ir per Šventąją Dvasią išgirstume Dievo balsą? Ar pastebėjote per paskutines trejų metų konferencijas vis pasikartojančią asmeninio apreiškimo temą ir patarimą atpažinti Dvasios dovanas savo gyvenime? Nuoširdžiai dėkoju už jūsų patarimus įtvirtinti savo liudijimus ir gyvenimą savo asmeninėmis, tikslingomis ir individualiomis šviesos ir dvasios dovanomis.
Ateinančiomis dienomis ir ateinančiais metais jūs turėsite patyrimų, kurie jūsų gyvenime parodys skirtingus Dvasios veikimo ir raginimo būdus. Neignoruokite šių raginimų. Tai gali būti tylus šnabždesys ar švelnus niuktelėjimas. Tai gali būti jausmas, mintis ar net tikslus ir aiškus nurodymas. Tai gali būti vis pasikartojantis raginimas ar žmogaus vardas. Neabejotinai Šventoji Dvasia atneša išminties ir supratimo pliūpsnius, apšviečiančius mūsų protą. Asmeniškai aš patyriau daugelį šių apreiškimų ir supratau, kad turiu paimti telefoną ir paskambinti žmogui, kurio vardas ar veidas vis iškyla mano mintyse. Išmokau sekti mintimis ir raginimais net tada, kai negalėjau matyti tikslios priežasties ar baigties. Dvasia yra įspėjusi mane neiti į tam tikras vietas ir nusigręžti tuo tam tikrų žmonių ir veiklų. Tai, kad Dvasia kužda jums ir kalba su jumis yra viso gyvenimo patyrimas. Tai neatsitinka tik kartą. Prireiks daugelio kartų, kad suprastumėte, ką girdite ir kaip esate vadovaujami.
Kodėl pasirinkau jums apie tai kalbėti? Kadangi negalime aiškiai matyti ar išgirsti permainingų orų horizonte ir ne visada žinome, kokios aplinkybės mūsų laukia ateity, jei naudosimės tik prigimtinėmis akimis ir ausimis, kad suprastume aplinkybes, nebūsime pasiruošę mus supančioms gyvenimo jėgoms ir audroms. Mane žavi, kad vienintelė tikra kalba, kurią turime išgirsti, išmokti ir suprasti, yra Dvasios kalba. Tobulai išmokite šią kalbą savo gyvenime. Kai tai darysite, būsite vedami, apsaugoti ir pakylėti bet kokiu reikalingu būdu.
Brangūs draugai, brangūs mano broliai ir seserys, nesu mokslo žmogus. Nesu tobulai įvaldžiusi Raštų. Tačiau tikiu. Žinau, kad tai yra tikra ir gyva Jėzaus Kristais Bažnyčia, kad apreiškimas yra tikras ir kad dangūs yra atviri jums. Žinau, kad Jėzus Kristus yra mano Gelbėtojas. Jis yra jūsų Gelbėtojas ir Jis trokšta palaiminti, apsaugoti, užtarti, vesti ir pakylėti jus. Kai niekas jūsų nesupranta, Jis supranta. Jis supranta. Su meile raginu jus kiekvieną dieną gręžtis į Gelbėtoją, ne nuo Jo. Atsigręžkite į Jį tikėdami tiesomis, kurias jau žinote esant tiesa. Neleiskite savo abejonėms, baimėms ar tam, kas neleidžia miegoti naktį, nugręžti jūsų nuo Šventosios Dvasios apsaugos bei galios ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažadų. Mūsų Dangiškasis Tėvas ir Gelbėtojas nuoširdžiai myli kiekvieną iš jūsų.
Meldžiu, kad Dievas atsakytų į jūsų maldas taip, kaip niekada anksčiau, ir suteiktų kiekvieną Šventosios Dvasios dovaną, kurios jums reikia, kad žengtumėte pirmyn gyvenime; sakau tai su didele meile kiekvienam iš jūsų. Ateityje bus neramių dienų. Bet pažadu, kad kai atsigręšite į Tą, kuris turi visą galią danguje ir žemėje, bus daug daugiau gražių, džiaugsmingų, ramių dienų su giedru dangumi ir šiltu vėjeliu.
Su meile tai sakau šventu Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, amen.