BŠS mokytojų galimybės ir pareigos 21 amžiuje

Vyresnysis M. Raselas Balardas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Vakaras su vyresniuoju M. Raselu Balardu

Kalba BŠS religijos mokytojams, 2016 m. vasario 26 d., Solt Leiko Tabernakulis

Mano brangūs broliai ir seserys, ačiū jums už jūsų nepaprastas pastangas mokant mūsų jaunuosius Bažnyčios narius.

Neseniai peržvelgiau naują knygą, By Study and Also By Faith: One Hundred Years of Seminaries and Institutes of Religion. (liet. Mokymusi ir taip pat tikėjimu. Seminarijoms ir religijos institutams – šimtas metų.) Tai nepaprastas pasakojimas! Vartydamas ją pastebėjau, koks buvo mano prosenelio Džozefo F. Smito ir mano senelio Melvino Dž. Balardo vaidmuo kuriant ir plečiant Bažnyčios švietimo sistemą.

Šiandien tarnauju ten, kur kadaise tarnavo jie, nes turiu privilegiją dirbti kartu su jumis. Nuo 1985 metų man teko privilegija 14 metų tarnauti Švietimo taryboje, iš kurių 7 metus buvau Vykdomajame komitete ir beveik 4 iš jų jam pirmininkavau.

Tarnaudamas Švietimo taryboje pradėjau didžiai vertinti Bažnyčios švietimo sistemą. Šįvakar visų gimdytojų ir senelių, netgi prosenelių šioje Bažnyčioje, vardu dėkoju jums, mokytojai ir administratoriai, bei jūsų šeimoms už ištikimą jūsų tarnystę. Tai, ką BŠS pasiekė per pastaruosius 100 metų, stulbina. Tačiau mane labiau domina būsimi 100 metų ir tai, kaip jūs galite padėti savo mokiniams pasitikti nuolat besikeičiančius 21 amžiaus iššūkius.

Visuotinių įgaliotinių apmokymo susirinkime Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė tema „Kaip išlaikyti doktriną tyrą ir Bažnyčią teisingame kelyje“. Jis pasakė: „Nebijokime būti per daug atsargūs. Privalome stebėti, kad nenuklystume nuo [kurso]. Stengdamiesi būti originalūs, naujoviški ir išsiskiriantys, rizikuojame mokyti to, kas ne visai derinasi su pagrindinėmis šios sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrinomis. […] Todėl turėtume labiau saugotis. […] Turime būti sargybiniai bokšte.“¹

Jeigu, Bažnyčios švietimo sistemai judant pirmyn 21 amžiuje, norite mūsų brangaus jaunimo gyvenime suformuoti nesvyruojantį tikėjimą, kiekvienas iš jūsų turite pagalvoti, kaip pakeisite tai, kaip ruošiatės mokyti, kaip mokote ir ko mokote.

Seniai praėjo tos dienos, kada mokinys nuoširdžiai paklausdavo ir mokytojas atsakydavo: „Nesuk dėl to sau galvos!“ Praėjo tos dienos, kada mokinys išreikšdavo nuoširdų nuogąstavimą ir vengdamas aptarimo mokytojas išsakydavo savo liudijimą. Praėjo ir tos dienos, kada mokiniai buvo apsaugoti nuo Bažnyčią puolančių žmonių. Laimei, Viešpats jums, mokytojams, davė šį savalaikį ir nesenstantį patarimą: „Ir kadangi visi neturi tikėjimo, stropiai siekite ir mokykite vienas kitą išminties žodžių; taip, siekite iš geriausių knygų išminties žodžių; siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu.“²

Tai ypač taikytina šiais laikais, nes ne visi jūsų mokiniai turi tikėjimą, kurio reikia norint pasitikti būsimus iššūkius, nes daugelį jų per internetą jau paveikė naikinančios vis labiau pasaulėjančios, tikėjimui, šeimai ir Evangelijos standartams priešiškos aplinkos jėgos. Interneto įtaka išplito visame pasaulyje ir prasiskverbė beveik į kiekvienus namus ir net į jūsų mokinių rankas ir mintis.

Galite padėti mokiniams mokydami juos, ką reiškia mokantis sujungti studijavimą ir tikėjimą. Mokykite juos pavaizduodami šį įgūdį ir metodą pamokoje.

Prezidentas Haroldas B. Ly sakė:

„Norime priminti jums, kad žinių įgijimas tikėjimu nėra lengvas kelias. Jis pareikalaus uolių pastangų ir nuolatinio siekimo tikėjimu. […]

Trumpai tariant, mokymasis tikėjimu – ne užduotis tingiam vyrui (ar moteriai). Kažkas yra pasakęs, kad tikrai toks procesas reikalauja visos sielos sukoncentravimo, žmogiško proto gelmių atsivėrimo ir jų susiejimo su Dievu – turi būti suformuotas tinkamas ryšys. Tik tuomet pasiekiamas „pažinimas tikėjimu“.³

Pažinimas tikėjimu sukurs tyrą liudijimą, o tyras liudijimas turi galią keisti gyvenimą, kaip parodoma šiose trijose trumpose istorijose.

Pirmoji istorija. Febė Karter išvyko iš namų Meine 1830 m., kad prisijungtų prie šventųjų Ohajyje. Ji pasakoja: „Mano draugai stebėjosi mano kelione kaip ir aš, bet kažkas viduje skatino mane keliauti. Man išvykstant mano motinos liūdesys man buvo beveik nepakeliamas, ir jeigu ne viduje jaučiama dvasia, paskutinę akimirką būčiau sudvejojusi.“⁴

Febė sekė pranašu ir prisijungė prie šventųjų Ohajyje ir galiausiai Jutoje, kur ji mirė būdama ištikima pastarųjų dienų šventoji ir lygiavertė Bažnyčios Prezidento Vilfordo Vudrafo žmona.

Kita istorija yra iš Meriono Dž. Romnio biografijos.

Būdamas koledžo studentas Merionas nusprendė, kad dėl finansinės šeimos padėties jis negali tarnauti misijoje. Kartą jis klausėsi kalbant Melviną Dž. Balardą. Biografijoje rašoma: „[Merionas] net nenutuokė, kad tuoj per akimirką jo gyvenimas visiškai pasikeis.“

Toliau rašoma: „[Meriono tėvas] pasakė savo vaikams, […] kad tarp žmogaus, kuris gyvena veikiamas Dvasios įkvėpimo, ir to, kuris taip negyvena, yra toks didžiulis skirtumas, kaip tarp augančio medžio ir sudžiūvusio kelmo. Pirmą kartą Merionas […] visiškai suprato, ką reiškia būti įkvėpimo veikiamam. Jo sielą pripildė veriantis dilgčiojantis jausmas. Jis […] niekada nebuvo taip paveiktas, kaip tuomet, klausydamasis naujai pašaukto apaštalo žodžių […]

Jaunasis Merionas […] buvo lyg įelektrintas. Apaštalo veido spindesys ir jo liudijimo nuoširdumas pripildė jį nenugalimo troškimo vykti į misiją. […] Jis žinojo, kad jam reikės atidėti planus tęsti studijas.“⁵

Netrukus Merionas vyko į Australiją, kur jis ištikimai tarnavo. Vėliau jis tapo galingu apaštalu ir Pirmosios Prezidentūros nariu.

Paskutinę istoriją apie senyvo mokytojo įtaką Viljamui E. Beretui papasakojo Prezidentas Boidas K. Pakeris. Mokytojas, atsivertusysis iš Norvegijos, turėjo ribotus anglų kalbos įgūdžius. Nepaisant mokytojo trūkumų Prezidentas Pakeris pasakojo, kad „Brolis Beretas ne kartą liudijo taip: „Jo liudijimu galėtume pasišildyti rankas.“⁶

Vėliau Viljamas tapo seminarijos, institutų ir Bažnyčios mokyklų vadovu.

Febei, Merionui ir Viljamui išgirstas tyras liudijimas tapo jų gyvenimus amžiams pakeitusiu katalizatoriumi. Tas pats gali nutikti jūsų mokiniams. Tačiau, atsižvelgiant į nūdienos realybę, tyro liudijimo gali ne visada pakakti. Kada Febė, Merionas ir Viljamas sėdėjo prie įkvėptų misionierių, mokytojų ir vadovų kojų, jie buvo švarūs, tyri ir nepaveikti pornografijos bei pasaulietiškumo. Dvasia lengvai pervėrė minkštas ir tyras jų širdis.

Šiais laikais istorija labai skiriasi, nes kai kurie jūsų mokiniai jau yra paveikti pornografijos ir pasaulietiškumo dar prieš atsidurdami jūsų klasėse.

Vos prieš vienos kartos laikotarpį mūsų jaunimas galėjo informaciją apie mūsų istoriją, doktriną ir praktiką rasti tik Bažnyčios spausdintoje medžiagoje. Tik keli mokiniai susidurdavo su alternatyviomis interpretacijomis. Dauguma mūsų jaunuolių gyveno saugų gyvenimą.

Tų laikų mokymo medžiaga, nors ir buvo sudaryta siekiant gero, mūsų mokinių neparuošė šiems laikams – laikams, kada mokiniai akimirksniu gali pasiekti beveik bet ką, kas bet kokiu įmanomu požiūriu yra skelbiama apie Bažnyčią. Tai, ką dabar jie mato mobiliuosiuose įrenginiuose, greičiausiai tiek skatins tikėjimą, tiek jį išbandys. Dauguma mūsų jaunuolių yra labiau susipažinę su Google nei su Evangelija, labiau prisiderinę prie interneto nei prie įkvėpimo ir labiau užsiėmę Facebook nei tikėjimu.

Atsižvelgdama į šiuos iššūkius Švietimo taryba neseniai patvirtino iniciatyvą seminarijos programoje, pavadintą doktrinos įvaldymu. Remiantis tuo, kas jau yra atlikta Raštų įvaldymo srityje, šios naujos iniciatyvos dėmesio centre bus mokinių tikėjimo Jėzumi Kristumi stiprinimas ir jų pačių didesnio gebėjimo laikytis Evangelijos ir taikyti ją savo gyvenime ugdymas. Naudodamiesi Raštais ir pranašų žodžiais jie išmoks, kaip veikti su tikėjimu Kristumi ir įgyti dvasinį pažinimą bei suprasti Jo Evangeliją. Jie turės progų mokytis, kaip pritaikyti Kristaus doktriną ir Evangelijos principus susidurdami su kasdien tarp bendraamžių ir socialiniuose tinkluose užduodamais ir matomais klausimais bei iššūkiais.

Ši iniciatyva yra įkvėpta ir savalaikė. Ji nuostabiai paveiks mūsų jaunuolius. Tačiau jūsų vaidmuo, siekiant doktrinos įvaldymo ir visų kitų BŠS programų studijavimo sėkmės, bus labai svarbus.

Kokios bus jūsų kaip BŠS mokytojų 21 amžiuje galimybės ir pareigos susidūrus su šiais iššūkiais? Akivaizdu, kad turite mylėti Viešpatį, Jo Bažnyčią ir savo mokinius. Taip pat turite nuoširdžiai ir dažnai išsakyti tyrą liudijimą. Be to, labiau nei bet kuriuo kitu mūsų istorijos momentu, jūsų mokiniai taip pat turi būti palaiminti doktrininės ir istorinės aplinkos ir konteksto pažinimu mokymusi ir tikėjimu, lydimais tyro liudijimo, kad galėtų patirti brandų ir ilgalaikį atsivertimą į Evangeliją ir visą gyvenimą trunkantį įsipareigojimą Jėzui Kristui. Brandus ir ilgalaikis atsivertimas reiškia, kad jie visą savo gyvenimą „liks valtyje ir laikysis“.⁷

Kad galėtumėte suprasti Raštų ir mūsų istorijos doktrininį ir istorinį turinį bei kontekstą, kaip nurodė Viešpats, turite studijuoti iš „geriausių knygų“. „Geriausios knygos“ apima Raštus, dabartinių pranašų, apaštalų ir geriausių PDŠ profesorių mokymus. Stengdamiesi patys uoliai mokytis mokymusi ir tikėjimu galėsite padėti savo mokiniams įgyti įgūdžius ir požiūrį, kurių reikės norint atskirti patikimą informaciją, kuri juos pakylės, nuo pusiau tiesų ir klaidingų doktrinos, istorijos ir praktikos interpretacijų, kurios juos žlugdys.

Mokykite juos apie iššūkius, su kuriais jie susidurs internete ieškodami atsakymų į amžinos svarbos klausimus. Priminkite jiems, kad Jokūbas nesakė: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teieško Google!“⁸

Išmintingi žmonės nesiremia internetu nustatydami ir gydydami emocinius, protinius ir fizinius sveikatos sutrikimus, ypač gyvybei pavojingas ligas. Bet jie ieško sveikatos ekspertų, kuriuos ruošė ir sertifikavo žinomos medicinos ir valstybinės organizacijos. Netgi tuomet išmintingieji siekia sužinoti antrą nuomonę.

Jeigu reikia imtis protingo kurso ieškant atsakymų į emocinės, protinės ir fizinės sveikatos klausimus, juo labiau tai reikia daryti, kuomet rizikuojama amžinuoju gyvenimu. Kai kas nors gali grasinti mūsų dvasiniam gyvenimui, mūsų brangiausiems šeimos ryšiams ir mūsų narystei karalystėje, dėl pagalbos turėtume kreiptis į išmintingus ir ištikimus Bažnyčios vadovus. Prireikus turėtume kreiptis pagalbos į žmones, įgijusius reikalingą akademinę patirtį, mokymą ir kompetenciją.

Būtent tai darau aš, kai man reikia atsakymo į klausimus, į kuriuos negaliu atsakyti pats. Prašau pagalbos savo brolių Dvylikos Kvorume ir kitų kompetentingų Bažnyčios istorijos ir doktrinos žinovų.

Už jūsų mokinių šeimų ribų jūs turėtumėte būti vieni pirmųjų asmenų, supažindinančių su autoritetingais šaltiniais mažiau žinomomis arba diskutuotinomis temomis, kad jūsų mokiniai vertintų tai, ką jie girdėjo ar perskaitė pagal tai, ko jūs jau juos mokėte.

Žinote, kad prieš išsiųsdami savo brangius misionierius į misijos vietas mes juos skiepijame, kad jie būtų apsaugoti nuo ligų, kurios gali jiems pakenkti arba netgi atimti gyvybę. Panašiu būdu, prieš siųsdami į pasaulį, „skiepykite“ savo mokinius duodami jiems patikimus, protingus ir tikslius Evangelijos doktrinos, Raštų, mūsų istorijos ir tų temų, kurios kartais yra neteisingai suprantamos, paaiškinimus.

Išvardinsiu kelias mažiau žinomas arba diskutuotinas temas, apie kurias kalbu, – tai daugpatystė, regėtojų akmenys, skirtingi pasakojimai apie Pirmąjį regėjimą, Mormono Knygos arba Abraomo Knygos vertimo procesas, lyties klausimai, rasė ir kunigystė, Dangiškoji Motina.

Mūsų jaunuolių „skiepijimo“ darbas dažniausiai teks jums, BŠS mokytojams. Išlaikydami tai mintyse raskite laiko pagalvoti apie savo galimybes ir pareigas.

Bažnyčios vadovai šiais laikais aiškiai suvokia, kad yra prieinama beribė informacija, todėl mes nepaprastai stengiamės pasiekti, kad mokymų apie Sugrąžinimą kontekstas būtų tiksliai žinomas ir suprantamas. Svarbiausias šių pastangų pavyzdys yra 11 straipsnių Evangelijos tema, kurie suteikia faktų arba pateikia diskutuotinų ir nežinomų, su Bažnyčia susijusių, principų darnų ir patikimą aiškinimą LDS.org svetainėje.

Yra svarbu, kad tų straipsnių turinį žinotumėte kaip penkis savo pirštus. Jeigu jums kils klausimų, tuomet, prašau, paklauskite ko nors, kas juos studijavo ir supranta. Kitaip sakant, įsisavindami tuos straipsnius „siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“.

Jūs taip pat turėtumėte gerai susipažinti su tinklalapiu Joseph Smith Papers (liet. Džozefo Smito raštai) ir Bažnyčios istorijos skyriumi LDS.org svetainėje bei kita ištikimų PDŠ profesorių medžiaga.

Pastangos išaiškinti Evangeliją ir dvasiniai skiepai per doktrinos ir istorijos studijavimą kartu su degančiu liudijimu yra geriausias priešnuodis, kurį turime, kad padėtume mokiniams išvengti klausimų, abejonių bei tikėjimo krizių arba kad padėtume jas pasitikti, jei jos pasitaikys šiame informacijos amžiuje.

Kai jūs, mokytojai, pasistengsite geriau suprasti mūsų istoriją, doktriną ir praktikas – geriau nei suprantate dabar, – būsite pasiruošę į savo mokinių klausimus pateikti apgalvotus, tikslius ir įkvėptus atsakymus.

Geras būdas išsiaiškinti, kokie klausimai kyla jūsų mokiniams, yra atidžiai juos išklausyti.

Mūsų pirmoji mergaitė, kai jai buvo penkeri, užsiropštė man ant kelių, kai skaičiau laikraštį. Ji man sakė kažką, kas jai buvo svarbu, o aš nekreipiau dėmesio. Taigi ji pakėlė savo mažutes rankutes, nuleido laikraštį, delnais suėmė mano veidą ir žiūrėdama tiesiai man į akis pasakė: „Tėti, tu ką, manęs nesiklausai?“ Ji buvo teisi, o aš – ne, nes nesiklausiau jos. Visi geri mokytojai privalo būti geri klausytojai.

Be to, kad turite klausytis savo mokinių, skatinkite juos pamokoje ar privačiai užduoti jums klausimus bet kokia tema.

Vienas svarbiausių klausimų, kurį gali užduoti jūsų mokiniai yra „Kodėl?“

Klausimas „Kodėl?“ yra geras klausimas, jeigu užduodamas nuoširdžiai norint suprasti. Tai klausimas, kurio misionieriai tikisi iš savo besidominčiųjų. Kodėl esame čia? Kodėl blogi dalykai nutinka geriems žmonėms? Kodėl turėtume melstis? Kodėl turėtume sekti Kristų? Dažnai tie klausimai „kodėl“ veda prie įkvėpimo ir apreiškimo. Mūsų Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plano žinojimas padės atsakyti į daugelį klausimų „kodėl“. Netrukus dar grįšiu prie šios temos.

Štai paskutinė pastaba dėl atsakinėjimo į klausimus. Svarbu savo mokinius mokyti, kad nors Evangelija pateikia daugelį, o gal net ir visus atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus, kai kurių klausimų neįmanoma atsakyti šiame gyvenime, nes tinkamam atsakymui mums trūksta informacijos. Iš Jokūbo sužinome: „Štai, didingi ir nuostabūs yra Viešpaties darbai. Kokios neištiriamos yra jo slėpinių gelmės; ir neįmanoma, kad žmogus suvoktų visus jo kelius. Ir nė vienas žmogus nežino jo kelių, jeigu jam tai neapreikšta.“⁹

O dabar įspėjimo žodis. Prašau, suvokite, kad galite pradėti manyti, kaip ir daugelis jūsų mokinių, kad esate Raštų, doktrinos ir istorijos ekspertai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad „kuo daugiau žmonės mano žiną apie kokią nors temą, tuo didesnė tikimybė, kad jie tvirtina, jog žino daugiau, nei iš tiesų žino, netgi tiek, kad dedasi žiną netikrus faktus ir išgalvotą informaciją“.¹⁰

Jūs, BŠS mokytojai, turite vengti pagundos per daug tvirtinti. Nėra nieko blogo pasakyti: „Nežinau.“ Tačiau kai tai pasakote, jūsų pareiga rasti geriausius atsakymus į jūsų mokinių širdingus klausimus.¹¹

Noriu jus perspėti, kad, mokydami savo mokinius ir atsakydami į jų klausimus, neskleistumėte naują tikėjimą kurstančių ar nepagrįstų gandų ar pasenusio supratimo ir mūsų doktrinos ir praktikos aiškinimo iš praeities. Visada išmintinga įprasti studijuoti gyvųjų pranašų ir apaštalų žodžius; žinoti dabartinius Bažnyčios leidinius, taisykles ir pareiškimus, esančius mormonnewsroom.org ir LDS.org svetainėse; bei atsižvelgti į pripažintų, rūpestingų ir ištikimų PDŠ profesorių darbus, kad įsitikintumėte, jog neperduodate neteisingos, pasenusios arba keistos ir savitos informacijos.

„Per didelio teigimo“ tyrimo autoriai pastebėjo, kad „tendencija per daug teigti, ypač tiems, kurie mano esą ekspertai, gali neleisti lavintis tose srityse, kuriose jie mano esą kompetentingi“.

BJU akademinis viceprezidentas išsakė tokią pastabą: „Būti kokios nors temos ekspertu gali būti džiugu, kada mokiniai ir kolegos priima kiekvieną mūsų žodį. Tačiau neišlaikydami įsipareigojimo nuolatos mokytis galime tapti per daug teigimo aukomis, o niekas nemėgsta „viską žinančių.“¹²

Pakartosiu Prezidento Hinklio perspėjimą: „Nebijokime būti per daug atsargūs. Privalome stebėti, kad nenuklystume nuo [kurso].“¹³

Jūs ne tik turite visą gyvenimą mokytis, bet ir savo gyvenime daryti tai, kas leistų Šventajai Dvasiai darbuotis jumyse. Tai apima nuoširdžią kasdienę maldą, ištikimą pasninką, nuolatinį Raštų bei gyvųjų pranašų žodžių studijavimą ir apmąstymą, šabo dienos pavertimą pasigėrėtina, nuolankų sakramento priėmimą visuomet atmenant Gelbėtoją, kaip įmanoma dažnesnį garbinimą šventykloje ir galiausiai pagalbos rankos tiesimą nepasiturintiems, vargšams ir vienišiems – tiek esantiems netoliese, tiek esantiems bet kur pasaulyje.

Kad tinkamai vykdytumėte savo pareigas ir galimybes, mano brangūs kolegos mokytojai, turite gyventi pagal tai, ką skelbiate!

Drąsiai prašykite patarimų ir kritikos iš tų, kuriais pasitikite – sutuoktinio, kunigijos vadovų ir kuratorių. Klauskite jų, ką turėtumėte patobulinti savo mokinystėje. Tai ypač svarbu mūsų nuolatiniams darbuotojams, tiems, kurie yra išlaikomi šventomis Bažnyčios dešimtinės lėšomis. Turite vengti visko, kas atstumia Dvasią.

Be to noriu jums pasiūlyti reguliariai pravesti sau asmeninį pokalbį apžvelgiant 2 Nefio 26:29–32, Almos 5:14–30 ir Doktrinos ir Sandorų 121:33–46. Tai padės įžvelgti, su kokiomis pagundomis visi mes galime susidurti. Jei jūsų gyvenime ką nors reikia pakeisti, tuomet nuspręskite tai sutvarkyti.

Venkite pagundos abejoti jūsų bendradarbių motyvais. Geriau pasižiūrėkite giliai į savo širdį ir ištirkite savo troškimus ir motyvus. Tik tuomet Gelbėtojas galės pakeisti jūsų širdį ir suderinti jūsų troškimus ir motyvus su Jo.

Augančioji karta turi žinoti, suprasti, priimti Dievo išgelbėjimo planą ir dalyvauti jame. Plano supratimas suteiks jiems dievišką kontekstą, kurio pagalba jie gali matyti save kaip Dievo sūnus ir dukras, ir veiks kaip didinamasis stiklas, padedantis suprasti kiekvieną Bažnyčios doktriną, tvarką ir taisyklę.

Būdami šių laikų BŠS mokytojai turite priimti galimybę ir atsakomybę 21 amžiaus jaunuolius mokyti teisingų principų apie planą, įskaitant dievo patvirtintą santuokos doktriną ir šeimos vaidmenį, kuris yra apibūdintas pareiškime apie šeimą.¹⁴

Amžinosios santuokos ir šeimos doktrina yra svarbi Dievo laimės plano dalis. Ji apima mūsų pačių šventykloje užantspauduotas šeimas kaip Dangiškojo Tėvo amžinosios šeimos celestialinėje karalystėje dalį. Kadangi tai tiesiogiai susiję su Jo šeima ir Jo dvasiniais vaikais, Pradžios knygoje esame mokomi, kad „kaip vyrą ir moterį sukūrė juos“ ir kad Jis įsakė tėvui Adomui ir motinai Ievai „daugin[tis], pripildy[ti] žemę“.¹⁵

Yra sakoma, kad laimės planas prasideda ir baigiasi šeimoje. Iš tiesų, šeima prasidėjo ikimirtingajame pasaulyje, kur mes gyvenome kaip dangiškųjų gimdytojų šeimos nariai. Galiausiai, šeimyniniai įsipareigojimai ir meilūs ryšiai ne tik tęsis bet ir plis per dauginimosi procesą.¹⁶

Visa jungiantis būtinas elementas – nuo jo priklauso visas Dievo planas ir mūsų amžini likimai bei tai, į ką remiasi visa kita, – tai mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus. Jo apmokančioji auka padaro visa įmanoma, įskaitant, bet neapsiribojant, mylinčią, rūpestingą ir amžiną šeimą ir santuoką.

Viešpats moko mus, kad joks pavienis asmuo, nepriklausomai nuo teisumo lygio, negali gauti visko, ką mūsų Dangiškasis Tėvas turi Savo vaikams. Pavienis asmuo yra lyg pusė lygties ir negali gyventi aukščiausiame celestialinės karalystės laipsnyje.¹⁷

Jūsų mokiniai turi suprasti, kad mirtingojo gyvenimo tikslas yra tapti panašesniems į Dievą gaunant fizinį kūną, naudojant valios laisvę ir priimant pareigas, kurias anksčiau turėjo tik dangiškieji gimdytojai, – vyro, žmonos ir gimdytojo pareigas.

Pranašai patikino, kad visi, esantys verti ir pasikliaujantys Jėzumi Kristumi, bet negalėję būti užantspauduoti su bendražygiu ar turėti vaikų šiame gyvenime, turės tokias galimybes ateinančiame pasaulyje.

Mokykite mūsų jaunuolius, kad Viešpaties Bažnyčioje vietos yra visiems, kur jie gali garbinti, tarnauti ir augti kartu kaip broliai ir seserys Evangelijoje. Priminkite jiems, kaip mokė Lehis, kad Dievo tikslas mums ir tai, ko Jis tikisi dėl visų Savo vaikų, gali būti apibendrinta taip: „Adomas nupuolė, kad galėtų būti žmonės; o žmonės yra, kad galėtų džiaugtis.“¹⁸

Dangiškasis Tėvas nori, kad priimtume Jo santuokos apibrėžimą ir paklustume Jo pirmajam įsakymui „daugintis ir pripildyti“ – ne tik, kad įvykdytume Jo planą, bet taip pat ir rastume džiaugsmą, kurį teikti Jo sūnums ir dukroms jis buvo sukurtas.

Bažnyčios nariai yra ne vieninteliai pripažįstantys šį principą. New York Times straipsnių autorius Deividas Bruksas taip pastebėjo: „Žmonėms suteikus maksimumą asmeninės laisvės daryti, ką jie nori, jų gyvenimai nepagerėja. Jie pagerėja tada, kai žmonės susisaisto įsipareigojimais, svarbesniais už asmeninius norus, – įsipareigojimais šeimai, Dievui, profesijai ir šaliai.“¹⁹

Kaip Bažnyčios mokytojai padėkite mūsų jaunimui įgyti aiškų supratimą apie Dievo laimės planą, kuriame Jo vaikai patiria tikrą džiaugsmą. Padėkite jiems jį žinoti, priimti, jame dalyvauti ir jį ginti. Remdamasis savo 40 metų tarnavimo visuotiniu įgaliotiniu patirtimi esu susirūpinęs dideliu skaičiumi jaunų ir vyresnių mūsų Bažnyčios narių, kurie tiesiog nesupranta jų amžino ir dieviško likimo plano.

Taigi, mano kolegos mokytojai, turime ieškoti ir branginti progas paaiškinti, tiek doktriniškai, tiek dvasiškai, kodėl tikime, kad Dievo didžio laimės plano pažinimas atsakys į daugelį galimų klausimų „Kodėl?“. Išreikšdami savo tikėjimą ikimirtinguoju gyvenimu, kur gyvenome kaip dvasiniai Dangiškojo Tėvo ir Dangiškosios Motinos vaikai, galime paaiškinti, kodėl ši žemė buvo sukurta. Vienas iš esminių mirtingojo gyvenimo tikslų yra galimybė patiems pakartoti tą gyvenimo šeimoje patyrimą, tik šįkart būnant gimdytojais, o ne vien vaikais. Branginkite turimą bazinį mūsų Dangiškojo Tėvo sukurto mūsų laimės plano doktrinų ir tikslo supratimą. Ir toliau jo mokykite.

Taigi baigiant ir apibendrinant, iš vyresniojo Kimo B. Klarko pastabų šį vakarą sužinojome, kad esate Dievo siųsti mokytojai, kupini tikėjimo, vilties, nuolankumo ir meilės.²⁰

Aš jums kalbėjau apie tokius principus:

Mokykite mokinius apjungti mokytumo siekimą mokymusi ir tikėjimu su tyru liudijimu. Mokykite juos likti valtyje ir laikytis!
Mokykite mokinius kontroliuoti savo mobiliuosius įrenginius ir labiau sutelkti dėmesį į prisijungimą prie Šventosios Dvasios, o ne prie interneto.
„Skiepykite“ mokinius išgelbėjimo plano, kuris yra Jėzaus Kristaus Evangelijoje, tiesomis.
Įsisavinkite straipsnių Evangelijos temomis informaciją.
Atminkite, kad klausimas „Kodėl?“ gali būti geras klausimas, vedantis prie Evangelijos supratimo.
Neteikite per daug ir nebijokite pasakyti: „nežinau“.
Tapkite besimokančiais visą gyvenimą.
Prašykite patarimų ir kritikos iš tų, kuriais pasitikite.
Kartais įvertinkite save, kad apžvelgtumėte savo dvasinį pasiruošimą, uolumą ir veiksmingumą.
Mokykite, kad laimės planas prasideda ir baigiasi šeimoje. Visada atminkite išgelbėjimo planą.
Mokykite, kad santuoka ir šeima atneša ilgalaikį džiaugsmą.
Atminkite, mokytumo siekimas mokymusi, tikėjimu ir tyru liudijimu atneša tikrą, ilgalaikį ir išliekantį atsivertimą.
Visų svarbiausia, mūsų dvasinei stiprybei ir augimui yra būtinas stiprus tikėjimas Viešpaties Jėzaus Kristaus Apmokėjimu.

Dabar, mano mylimi kolegos mokytojai, tegu Dievas laimina kiekvieną iš jūsų. Tegu tos naštos, kurias jūs nešate, būna pakeliamos. Linkiu jums rasti džiaugsmą ir ramybę, kylančius iš žinojimo, kad savo mokymu jūs pakeitėte kieno nors gyvenimą, kad pakylėjote kurį nors Dangiškojo Tėvo vaiką jam laukiant tos dienos, kada jis vėl bus apkabintas Jo akivaizdoje. Palieku jums savo patikinimą ir liudijimą, kad turime Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvę, kuri buvo sugrąžinta per Pranašą Džozefą Smitą. Evangelijos pilnatvė yra mūsų rankose. Turime ją įsidėti sau į galvą ir į širdį ir mokyti jos su galia. Kad Dievas taip laimintų kiekvieną iš mūsų, to nuolankiai meldžiu ir laiminu Jėzaus Kristaus vardu, amen.

© 2016 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Tekstas anglų kalba patvirtintas 12/15. Vertimas patvirtintas 12/15. The Opportunities and Responsibilities of CES Teachers in the 21st Century. Vertimas. Lithuanian. PD60001102 156