Jaunimo ir jaunų suaugusiųjų mokymas
„Atverkite savo širdis supratimui“


„Atverkite savo širdis supratimui“

Vakaras su vyriausiuoju įgaliotiniu • 2019 m. vasario 8 d. • Solt Leik Sičio Tabernakulis

Mano brangūs broliai ir seserys, labai džiaugiuosi šiame darbe tarnaudamas kartu su jumis. Reiškiu jums savo meilę ir dėkingumą už visą jūsų nepaprastą darbą padedant augančiai jaunimo ir jaunų suaugusiųjų kartai giliai mokytis Jėzaus Kristaus Evangelijos.

Kai Evangelijos mokymasis gilus, mūsų mokiniai augs 1) pažinimu ir supratimu, 2) sugebėjimu daryti veiksmingus teisumo darbus ir 3) jie vis labiau panašės į Gelbėtoją ir mūsų Dangiškąjį Tėvą.

Evangelijos supratimas yra svarbi grandis tarp Evangelijos pažinimo ir veiksmingų teisumo darbų. Šįvakar noriu su jumis pasidalyti trumpomis idėjomis apie tai, ką galime daryti, kad padėtume savo mokiniams augti Jėzaus Kristaus Evangelijos supratimu.

Pradėsiu Adinadžio žodžiais, kuriais jis drausmino karaliaus Nojaus kunigus: „Jūs neatvėrėte savo širdžių supratimui; todėl nebuvote išmintingi.“1

Kunigai turėjo Raštus ir žinojo apie įstatymą bei pranašus, tačiau neatvėrė savo širdžių supratimui. Širdis yra simbolinis mūsų valios, įsipareigojimų, troškimų, vertybių, prioritetų, jausmų ir liudijimo centras.2

Evangelijos supratimas yra kur kas daugiau nei pažintinė patirtis.3Tai dvasinė patirtis, kurioje Šventoji Dvasia liudija tiesą, apšviečia mūsų protą ir pakeičia širdį.4Širdies supratingumas yra Dvasios dovana.

Kai viena iš jūsų mokinių trokšta atverti savo širdį Evangelijos principų tokių kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi supratimui, ji turi panaudoti savo valios laisvę pasirinkti Jėzų Kristų ir gyventi pagal tą principą. Jos patirtis su šiuo principu yra vartai į jos širdį. Jos veiksmai įgalioja Šventąją Dvasią liudyti bei apšviesti ir pakeisti tai, kaip jos širdis priima Viešpatį ir tą principą.5Jos tikėjimo supratimas augs ir širdis pasikeis, jai toliau gyvenant pagal tą principą, apgalvojant savo patirtį ir liudijant tai, ką ji žino esant tiesa.

  • Jos valia, troškimai ir prioritetai dėl veikimo tikint Gelbėtoju taps labiau suderinti su Jo valia.

  • Jos sandoros su Viešpačiu dar giliau apibrėš jos širdies įsipareigojimą veikti su tikėjimu Juo.

  • Jos meilės, atsidavimo, džiaugsmo ir tikėjimo Viešpačiu jausmai taps gilesni ir stipresni.

  • Augs jos asmeninis liudijimas apie tikėjimo Jėzumi Kristumi tiesą ir apie Viešpaties galią bei meilę.6

Ką, kaip Evangelijos mokytojos, galime daryti, kad padėtume savo mokiniams atverti savo širdis Jėzaus Kristaus doktrinos supratimui? Leiskite jums papasakoti istoriją, kurioje, manau, yra mums svarbių įžvalgų.

Mokytojas surinko ketvirtokų grupelę ir per kelias minutes papasakojo jiems apie Martiną Liuterį, vokiečių katalikų kunigą, kuris Europoje buvo svarbi asmenybė protestantų reformacijoje.7Po to pateikė jiems trumpą testą. Tačiau mokiniai atsakė į klausimus taip, tarsi būtų mokyti apie Martiną Liuterį Kingą Jaunesnįjį, amerikiečių civilinių teisių gynėją. Tad jie neatsakė nei į vieną klausimą teisingai.

Tada mokytojas surinko antrą ketvirtokų grupelę. Tačiau šį kartą pradėjo nuo klausimo: „Kiek iš jūsų žinote, kas toks buvo Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis?“ Visi pakėlė rankas. Tie vaikai apie Martiną Liuterį Kingą Jaunesnįjį žinojo daug. Tada mokytojas paklausė: „Ar žinote, kodėl Martino Liuterio Kingo Jaunesniojo tėvai davė jam tokį vardą?“ Niekas nežinojo. Mokytojas pasakė: „Aš jums papasakosiu kodėl.“ Tada jis mokė juos apie Martiną Liuterį taip pat kaip pirmąją mokinių grupelę. Kai jis jiems davė tą patį testą, antroji grupelė atsakė į visus testo klausimus teisingai.

Pirmoji mokinių grupelė visiškai nieko neišmoko apie Martiną Liuterį.8Tačiau mokydamas antrąją grupelę mokytojas susiejo Martiną Liuterį su Martinu Liuteriu Kingu Jaunesniuoju – žmogumi, apie kurį mokiniai daug žinojo ir kuriam jautė stiprius jausmus.

Mokytojo klausimai ir diskusija su mokiniais atvėrė jų protus bei širdis naujai informacijai ir naujiems jausmams. Jie ne tik pasimokė apie Martiną Liuterį, bet taip pat sužinojo daugiau apie Martiną Liuterį Kingą Jaunesnįjį.

Šis pasakojimas moko, kaip kurti patyrimus, kurie padės mūsų mokiniams atverti savo širdis Evangelijos principų supratimui. Galime pasimokyti svarbių dalykų:

  1. Galingai veikia principo susiejimas su mokinių patyrimais ir tuo, ką jie jau žino ir supranta. Asmeninė patirtis tikrai yra vartai į jų širdis.

  2. Nepaprastai svarbu yra tiek mums patiems klausti, tiek leisti mokiniams užduoti klausimus. Klausimai atveria jų protus ir širdis.

Šios idėjos yra galingos. Kviečiu jas naudoti drauge su kitomis dviem:

  1. Apgalvotai mokykite šio proceso. Širdžių atvėrimas supratimui yra dvasinis procesas. Širdies supratingumas yra dvasinė dovana. Prašau, mokykite mokinius, kaip veikia šis procesas. Padėkite jiems pajausti atsakomybę naudoti savo valios laisvę pasirenkant Viešpatį ir gyvenant pagal principus. Mokykite juos apmąstyti tai, ką jie patiria, dalytis tuo, ką išmoksta, ir liudyti tiesą. Jėzaus Kristaus malonė jiems padės, kai jie mokys vienas kitą.9

  2. Dėmesį sutelkite į Gelbėtoją. Tai Jo doktrinos ir šviesos, Jo meilės ir galios jiems reikia – visa tai ateina per Jį. Šventoji Dvasia liudys tiesą, mokys ir apšvies, kai liudysime apie Jį ir principus siesime su Juo.

Kai darysite šiuos ir daugelį kitų dalykų, Šventoji Dvasia liudys tiesą, ypač apie tai, kad Jėzus yra Kristus. Kiekvieną mokinį ji mokys individualiai. Jis pakeis jų širdis ir jie augs Jėzaus Kristaus Evangelijos supratimu. Žinau, kad tai tiesa. Palieku jums savo meilę ir liudijimą, Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Mozijo 12:27.

  2. Žr. Merriam-Webster.com Dictionary, “Heart,”merriam-webster.com.

  3. Daugiau diskusijų apie Evangelijos supratimo ir širdies sąsają žr. David A. Bednar,Increase in Learning[2011], 66–70.

  4. Be abejo, mūsų protai yra svarbi šio proceso dalis. Tačiau, jei naudosime tik savo protą ir neatversime savo širdžių supratimui (žr. Patarlių 2:2), gerai nesuprasime principo. Žinosime apie jį, tačiau nesuprasime taip, kaip to nori Viešpats. Be kita ko, kai kalbame apie supratingumo augimą savo širdyje, kalbame ir apie savo širdies permainą.

  5. Vyresnysis Ričardas G. Skotas (1928–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė šio principo: „Viešpats jūsų nevers mokytis. Turite panaudoti savo laisvą valią leisdami Dvasiai jus mokyti. Kai tai paverčiate savo gyvenimo įpročiu, tampate jautresni jausmams, kurie ateina kartu su dvasiniu vadovavimu.“(„Gauti dvasinį vadovavimą“,2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga ).

  6. Šiame darbe tai labai svarbus ir galingas principas. Kaip ir visur Jėzus parodė mums kelią. Jėzus tobulai žinojo apie mūsų silpnybes ir negalias, tačiau Jis pasirinko iškęsti jas kūne (žr. Almos 7:11). Jis tai padarė, kad galėtų nusileisti žemiau visko ir viską suprasti Savo širdyje, kad galėtų prisipildyti gailesčio, kad galėtų įgyti tobulą atjautą ir galią išpirkti, sustiprinti mus bei mums padėti. Pasirinkdamas paimti ant Savęs kūne mūsų negalias, Jėzus sustiprino supratimą labiau nei galėjo suprasti intelektualiai. Šią mintį nuostabiai išsakė vyresnysis Nylas A. Maksvelas savo kalboje “Willing to Submit” (Ensign,May 1985, 70–73).

    Vėliau Getsemanėje kenčiantis Jėzus ėmė „nuogąstauti“ (Morkaus 14:33), arba, pagal graikišką tekstą, buvo „apimtas baimės“ ir „apstulbintas“. Įsivaizduokite Jehovą, šio ir kitų pasaulių Kūrėją, esant „apstulbintą“! Teoriškai Jėzus žinojo, ką Jis turi daryti, tačiau ne praktiškai. Iki tol Jis nežinojo, kad Apmokėjimas bus toks skaudus ir tiek daug reikalaujantis. Taigi, kai agonija pasiekė aukščiausią laipsnį, ji buvo daug daug stipresnė, nei Jis, būdamas išskirtinio intelekto asmenybė, galėjo įsivaizduoti! Nenuostabu, kad Jį sustiprinti pasirodė angelas (žr. Luko 22:43)!

    Yra daug Raštų eilučių, kuriose aiškiai parodoma, kad gauname palaiminimus (tokius kaip dvasinę Evangelijos principų supratimo dovaną) tik po to, kai imamės veiksmų gyventi pagal principą (žr. Jono 7:17;Jono 8:31–32;Efeziečiams 1:17–21;Mozijo 12:27;Almos 32:28;Etero 12:6;Doktrinos ir Sandorų88:4;Doktrinos ir Sandorų 130:10–11).

  7. Šis pasakojimas paremtas James E. Zull,The Art of Changing the Brain: Enriching the Practice of Teaching by Exploring the Biology of Learning(2002), 124–25.

  8. Pirmosios grupelės mokiniai tai, ką išgirdo, tiesiog perfiltravo per savo jau turimas žinias apie Martiną Liuterį Kingą Jaunesnįjį. Kai išgirdo žodžius „Martinas Liuteris“ jie susiejo juos su žodžiu „Kingas“ ir suaktyvino tai, ką jau žinojo. Jie tiesiog nieko neišmoko apie Martiną Liuterį.

  9. Žr. Doktrinos ir Sandorų 88:77–78.