Ekspertų diskusija

Metinė SI mokymų transliacija, 2021

2021 m. sausio 19 d., antradienis

Brolis Čadas H. Vebas. Dėkoju, kad prisijungėte. Čia brolis Roris Bigelou. Jis yra mūsų vadybos administratoriaus pavaduotojas, nes Bažnyčios biuro pastate turime žmogiškųjų išteklių ir finansų padalinius. O čia – Adamas Smitas, mūsų mokymų administratoriaus pavaduotojas. Jis dirba Mokymo ir mokymo programos, Studentų tarnybos ir kituose padaliniuose.

Pradžioje norėčiau greitai atskleisti kontekstą ir viziją to, ką viliamės pasiekti. Šiuo metu seminarijose ir institutuose mums puikiai sekasi tenkinti daugelio esamų mokinių ir studentų poreikius. Visgi, realybė tokia, kad dažniausiai lankantieji yra asmenys, kurie aktyviai dalyvauja Bažnyčioje ir yra ištikimi Jos nariai. Kitiems dažniausiai niekaip nepadedame, ir, tiesą sakant, visame pasaulyje vis mažėja seminarijų ir instituto programų dalyvių.

Labai viliamės tai pakeisti. Viliamės, kad iškilus poreikiui skubiai „surinkti“ visą jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų kartą seminarijos ir institutai galės atlikti svarbesnį vaidmenį. Pamenate, jog prezidentas Nelsonas mokė, kad Izraelio surinkimas yra svarbiausias darbas pasaulyje. Žinoma, tai apima misionierišką darbą ir šventyklos darbą, bet prezidentas Nelsonas sakė, kad tai apima ir tikėjimo bei liudijimo puoselėjimą širdyse tų, kuriems tarnaujame. Jis sakė, kad kas kartą, kai darome ką nors, kas padeda kam nors sudaryti sandoras su Dievu ir jų laikytis, mes renkame Izraelį.

Mums neramu, kad prarandame kai kuriuos jaunuolius ir jaunus suaugusiuosius. Raštuose dažniau minimi ne pasiklydę ar surasti, o išsklaidyti ir surinkti. Kai kuriems sunku tikėti, bet mes žinome, kur jie; mes jų neapleidome. Jie išsklaidyti šio pasaulio įtakos ir gali būti, kad patys atsisakė būti su mumis. Mes turime puikią galimybę ir skubų poreikį padėti surinkti tą Izraelio dalį.

Mes padėsime surinkti Izraelį kuo daugiau žmonių padėdami atsiversti, atrasti prasmę ir bendrystę. Tai padarysime būdami ištikimi savo ištakoms. Mes nesiekiame pokyčių vien tam, kad ką nors keistume. Mes ir toliau mokysime Evangelijos, kaip ji Šventosios Dvasios galia atsiskleidžia Raštuose. Tačiau, kad mokiniai tai patirtų, turime kai ką pakoreguoti.

Turime tobulėti:

Užuot kalbėję ir pasakoję, turime įtraukti ir skatinti.
Užuot nurodinėję mokiniams, kokie jie turėtų būti, turime pradėti nuo jų lygmens.
Užuot liaupsinę tai, kas tobula, turime pastebėti ir tai, kas sunku.
Užuot organizavę bendrus renginius, turime skatinti prasmingą bendravimą.
Užuot akcentavę įskaitas ir programos baigimą, turime susitelkti į dvasinį augimą ir tapimą.
Užuot buvę pasyvūs, veikiami mokiniai, turime tapti aktyvūs dalyviai, Šventosios Dvasios įrankiai.

Planuojame susitikti su programų administratoriais, mūsų seminarijos ir instituto direktoriais bei koordinatoriais, kad galėtume kuo aiškiau apibrėžti mokymą ir mokymąsi bei reikalavimus, ir mokytume, auklėtume ir paruoštume kriterijus padėsiančius žinoti, ar mums sekasi tai daryti.

Mokymas, priemonės ir būsimi pakeitimai padės surinkti Izraelį, puoselėti tokias patirtis, kad visų jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų poreikiai būtų patenkinti. Visa tai bus dar labiau prieinama. Šis sutelktas tikslas iškeltas bent trims ateinantiems metams. Po trijų metų įvertinsime savo pažangą ir pakoreguosime, ką reikės pakoreguoti.

Skatinu kiekvieną iš jūsų drauge su prezidentu Nelsonu prisidėti prie šio svarbiausio darbo žemėje – skubaus poreikio ir progos surinkti Izraelį, surinkti tuos, kurie leis Dievui nugalėti jų gyvenime. Vyks nepakartojami dalykai, netgi stebuklai. Galimybė būti viso to dalimi taps didžiuliu palaiminimu.

Prieš klausdamas apie pakeitimus seminarijose ir institutuose, norėčiau paklausti: „Kas niekada nesikeis?“

Brolis Roris Bigelou. Viena, kas tikrai nesikeis, tai mūsų bendras tikslas. Esame tam, kad padėtume jaunimui ir jauniems suaugusiesiems suprasti ir pasikliauti Jėzaus Kristaus mokymais ir Apmokėjimu. Norime padėti jiems būti vertiems ir pasiruošti palaiminimams, kurie jų laukia. Tai niekada nesikeis. Mūsų pagrindinis tikslas sutelktas į juos. Mes mylime juos. Jie svarbūs. Norime padėti kiekvienam patirti tai, kas būtina seminarijose ir institutuose.

Brolis Adamas Smitas. Norėčiau pridurti, kad visada būsime susitelkę į studentų poreikius, kuriuos minėjote. Mums tikrai reikia suprasti besimokančiųjų poreikius, reikia užtikrinti, kad Raštai yra pagrindas to, ką darome siekdami tuos poreikius patenkinti, o Gelbėtojas yra visos tos patirties šerdis.

Du kiti dalykai, kurie niekada nesikeis, yra tai, kad visada būsime ištikimi iš pranašų ir apaštalų gautiems pranašiškiems prioritetams ir nurodymams. Visada stengsimės, kad mūsų asmeniniame gyvenime su mumis būtų Šventoji Dvasia, kai ruošiamės ir, ypač, kai esame klasėje.

Brolis Vebas. Ačiū, kad tai paminėjote. Manau, tai labai svarbu. Tai, kas svarbiausia, niekada nesikeis. To, kas esame, esmė niekada nesikeis.

Kalbant apie tai, kas keičiasi, matome, kad ši transliacija kitokia. Šiuo metu turėjo vykti renginys Vakaras su visuotiniu įgaliotiniu, tačiau pakeitėme jį šia pasauline mokymo transliacija. Ar kuris nors iš jūsų galėtų paaiškinti, kodėl įvyko toks pakeitimas?

Brolis Bigelou. Yra daug priežasčių, bet manau, svarbu žinoti dvi pagrindines. Pirmoji susijusi su tuo, kad jau seniai, nuo 1912 m., kai Granito kuole buvo įsteigta seminarija, mūsų mokymo ciklą buvome sutelkę į JAV akademinį kalendorių. 1991 m. prasidėjo permainos. 1991 m. daugiau instituto studentų gyveno už Jungtinių Valstijų ribų nei pačiose Valstijose.

Tęsiantis šiam prieaugiui užsienyje, atrodė neprotinga tęsti veiklą vadovaujantis kalendoriumi, kuris paremtas Jungtinių Valstijų akademiniu kalendoriumi. Taigi tai viena priežastis – noras pareguliuoti veiklą vadovaujantis metų kalendoriumi, o ne šiaurės pusrutulio akademinių metų kalendoriumi.

Dar norėčiau pridurti, kad pasikeitė ir mūsų požiūris į mokymą. Ilgai tarsi bėgome estafetę, kurioje perduodama lazdelė. Centrinis biuras paruošdavo mokymo prioritetus ir tada krašto direktorių suvažiavime tą estafetės lazdelę perduodavome krašto direktoriams. Jie savo ruožtu perduodavo savo kraštuose per krašto mokymą.

Dabar į tai žvelgiame per krašto direktoriaus prizmę, kad mokymas būtų panašesnis į bendrą pasitarimą ir krypties kūrimą. Perkėlę direktorių suvažiavimą iš balandžio į spalį galime su jais susitikti spalio mėnesį ir tada būti pasiruošę jau sausį, kaip šį kartą, mokymo transliacijai visam pasauliui.

Brolis Vebas. Žinote, tai primena dar vieną permainą. Dabar turime beveik perpus mažiau krašto direktorių nei anksčiau. Dabar jie dažniau nei kada anksčiau, dalyvauja mūsų tarybose. O tai garantuoja, kad tose tarybose plačiau ir sklandžiau aptarinėjami viso pasaulio kraštų poreikiai. Manau, kad tai labai reikšminga.

Yra dar vienas pakeitimas, apie kurį dažnai teiraujamasi. Beje, noriu pasakyti, jog esame labai dėkingi už visų ryžtą prisitaikyti prie permainų, kai imsime mokydami sekti nauju „Ateik ir sek paskui mane“ paremtu metiniu kalendoriumi, o ne akademiniu kalendoriumi. Adamai, ar norėtum apie tai pakalbėti?

Brolis Smitas. Mielai. Maždaug 2019 m. kovą nusprendėme žengti pirmąjį žingsnį ir seminarijų ir institutų mokymo medžiagą suderinti su programoje „Ateik ir sek paskui mane“ studijuojama Raštų knyga. Norėčiau žodis į žodį perskaityti vyresniojo Klarko citatą, nes ji labai paveiki.

Kai tai buvo paskelbta pasauliui, vyresnysis Klarkas pasakė: „Viešpaties pranašas visuotinėje konferencijoje atsistojo ir pasakė: „Mums reikia į namus orientuoto, bažnyčios palaikomo Evangelijos mokymo.“¹ Jo žodžiai pakeitė viską.“

Kaip pamenate, nusprendėme, kad 2019 m. rudenį studijuosime Naująjį Testamentą, o 2020 m. sausį pradėsime studijuoti Mormono Knygą. Maždaug 2019 m. rudenį žmonės, mokantys pagal suderinto laiko seminarijos programas, kreipėsi į mus teiraudamiesi, ar galėtų kai ką išbandyti. Jie norėjo mokyti pagal seminarijos programą, kuri būtų glausčiau suderinta su „Ateik ir sek paskui mane“ skaitymo grafiku. Pamanėme, kad galbūt išmoksime ko nors labai įdomaus, todėl paraginome juos taip ir padaryti.

Pakvietėme tyrėjų komandą nuvykti ir pasikalbėti su mokiniais, jų tėvais ir seminarijos mokytojais bei administratoriais, ir palyginti jų pasiekimus ir patirtis su pasiekimais ir patirtimis mokantis pagal programas, kurių mokosi laikydamiesi tradicinio devynis mėnesius trunkančio mokymo plano, kai studijuojama Raštų knyga, bet vis dar mokoma iš Seminarijos mokymo programos, sudarytos devyniems mokslo metų mėnesiams.

Tai, ką iš to tyrimo sužinojome, mane labai įkvėpė ir šiek tiek nustebino. Pamatėme, kad mokinių neerzino pasikartojimai. Taip pat pamatėme, kad mokiniai vienodai suprato studijuojamą Raštų knygą.

Nuogąstavome, kad vadovaujantis „Ateik ir sek paskui mane“ grafiku dėl vasaros, pavasario ir rudens atostogų mokiniai praleis tam tikrus dalykus seminarijos pamokose. Tačiau pasirodo, kad tai nepakenkė tam, kaip mokiniai suprato studijuojamą Raštų knygą.

O skirtumai tikrai patraukė mūsų dėmesį. Pastebimai, išties, remiantis statistika, pastebimai padaugėjo mokinių, kurie į pamoką ateidavo pasiruošę mokytis tos dienos pamokų, pastebimai padaugėjo mokinių, kurie dalydavosi prasmingais komentarais bei prasmingai dalyvaudavo pamokoje.

O labiausiai džiugino tai, kad pastebimai padaugėjo mokinių, kurie Raštus skaitė namuose, o ne tik seminarijoje. Taigi, pamatę tyrimo rezultatus ir palyginimus, gerai supratome, kad tokiu pakeitimu išties palaimintume mokinius ir šeimas. Tai parodė kai ką, ko vyresnysis Klarkas dažnai mokydavo būdamas mūsų įgaliotinis.

Jis mus mokė padėti mokiniams nuodugniai mokytis ir patirti atverčiančių išgyvenimų būnant su mumis. Susiderinus su „Ateik ir sek paskui mane“ tai padeda mums palengvinti prisiimtą naštą, kad reikia aptarti visą medžiagą. Dabar visada liksime prie Raštų, jie visada bus mokymo šerdis. Programa „Ateik ir sek paskui mane“ padeda mums peržvelgti Raštų knygą nuo pradžios iki pabaigos. Suprantame, kad negalime visko aprėpti, todėl susitelkiame į mokinio poreikius, kurdami ryšį tarp jo ir Gelbėtojo, pasitelkdami Raštus ir Šventąją Dvasią.

Visgi nenorėjome ignoruoti esamos problemos, kad visuose mokslo metų kalendoriuose, visame pasaulyje, visada būna atostogos, kai jie nesimoko ir tai paprastai trunka apie du tris mėnesius. Per tą laiką seminarijos mokiniai būna nemokomi Raštų. Mums, kaip Raštų mokytojams, tai kelia nerimą.

Doktrinos įvaldymas visada buvo svarbi dalis, nuo pat pradžios, ir tai dar geriau parodo jo svarbą. Jeigu mokytojai kas savaitę mokys Doktrinos įvaldymo pamokos, kad ir koks būtų visas pasaulinis mokslo metų kalendorius, mokiniai išmoks esminius ir svarbiausius dalykus. Manau, kad kartais dėl to, jog mokytojai labai geri ir nori aprėpti visą Raštų dalį, Doktrinos įvaldymas gali būti atidėtas iki pabaigos, „kai tam turėsiu laiko,“ o laiko visada trūksta. Tiek daug medžiagos.

Tad kartais Doktrinos įvaldymas traktuojamas tarsi antraeilė seminarijos programos dalis. Tačiau iš tiesų Doktrinos įvaldymas yra pagrindas to, ką darome. Jis tikrai padeda mums pasiekti savo tikslą ir tai, ką daryti prašo pranašai. Tad susitelkdami į Doktrinos įvaldymą, iš tiesų užpildome spragą mokslo metų kalendoriuje ir galime susiderinti su „Ateik ir sek paskui mane“ taip, kad tai palaimintų mokinius ir šeimas.

Brolis Vebas. Pamenu, kai vyresniajam Džonsonui parodėme tyrimą ir aptarėme tokią galimybę. Jis nuo pat pradžių norėjo programą suderinti su „Ateik ir sek paskui mane“ dėl to, kaip ji laimina šeimos narius ir siejasi su tuo, ką jie studijuoja namuose. Visgi jis, kaip ir mes, labai nuogąstavo dėl praleistų temų, kai tam tikrose šalyse bus mokslo metų atostogos. Gali būti, kad seminarijoje nebus mokoma apie paskutinę Gelbėtojo gyvenimo savaitę arba Pirmąjį regėjimą, arba kitus labai svarbius įvykius ir Evangelijos principus.

Kai aptarėme galimybę sutelkti dėmesį į Doktrinos įvaldymo pamokas, jų įtraukimą net tais atvejais, kai būtų reikėję praleisti dėl atostogų, pamatėme, kad darniai vadovaudamiesi „Ateik ir sek paskui mane“ grafiku ne tik gausime jūsų nusakytą naudą, bet ir neteks nuogąstauti dėl galimai praleistos medžiagos. Visa tai dėl to, kad grįžusiems po atostogų mokiniams bus paruoštos apibendrinančios pamokos, tarsi informaciniai tiltai, padėsiantys sujungti praleistas temas ir greitai pasivyti programos „Ateik ir sek paskui mane“ skaitymo grafiką. Mums reikia tikėtis, kad šeimos ir asmenys, kurie tas dalis studijuos savarankiškai, padedami Šventosios Dvasios išmoks tai, ką jiems reikia išmokti. Tai tikrai puikus paaiškinimas. Ačiū.

Žinote, dar žmonės dažnai klausinėja apie reikalavimų, susijusių su skaitymu, pakeitimus, kai anksčiau buvo reikalaujama perskaityti kurso tekstą, o dabar išsiugdyti kasdienį įprotį studijuoti Raštus. Kaip pakomentuotumėte tokį sprendimą?

Brolis Smitas. Visi žinome, ką reikia daryti, kad baigtume seminariją ir gautume diplomą, kad žymime lankomumą ir prašome perskaityti kurso medžiagą. Dar yra ir mokymosi užduotys. Šiek tiek pakoregavome skaitymo reikalavimus, dabar dėmesys kreipiamas ne į keturių patvirtintų Raštų perskaitymą studijuojant seminarijoje, o į raginimą įgyti kasdienio Raštų studijavimo įgūdį.

Daug laiko praleidome su mūsų krašto direktoriais ir net daugybe regiono direktorių iš viso pasaulio aptarinėdami, ko norime, kad mūsų mokinių ir studentų gyvenime, prote ir širdyje įvyktų dėl to, ką jie patiria seminarijoje ir institute.

Kalbėdamiesi apie seminariją ir tai, ką viliamės nutiksiant mokinio gyvenime, aptarėme poreikį sugrįžti prie reikalavimo seminarijoje perskaityti Raštus. Visgi supratome, jog iš tiesų norime pabrėžti tai, kas svarbiausia, – mūsų gebėjimą padėti mokiniui išsiugdyti kasdienį įprotį, išliksiantį visą gyvenimą.

Štai dar viena citata. Ji iš vadovėlio Evangelijos mokymas ir mokymasis. Manau, tai geras apibendrinimas. Joje sakome: „Mokytojai gali daryti vos kelis dalykus, kurie jų mokinių gyvenime turės galingesnę ir ilgiau trunkančią įtaką nei pagalba, padedant mokiniams mokytis mylėti Raštus ir kasdien juos studijuoti.“³ Taigi, jeigu norime, kad seminarijos diplomas simbolizuotų prasmingą, nuodugnų per ketverius metus įvykusį atsivertimą, Raštų studijavimas turi tapti viso to dalimi.

Mokinio įsitraukimą į Raštus galima pamatuoti įvairiais būdais, tačiau norėjome susitelkti į tai, kas svarbiausia, – padėti mokiniams įgyti kasdienio Raštų studijavimo įprotį. Tęstinio mokymo vadovams paruošėme labai geras priemones, kuriomis, viliamės, jie galės naudotis. Šios priemonės išties padeda mokiniams įgyti įgūdžius, užsibrėžti tikslus ir mokytis, kaip per Šventąją Dvasią ir Raštų studijavimą išties sutvirtinti ryšį su jų Dangiškuoju Tėvu ir Gelbėtoju. Manome, kad taip prieinama prie to, kas svarbiausia ir ką jų diplomas turėtų simbolizuoti.

Brolis Vebas. Vis dar raginame perskaityti kurso medžiagą. Tiesą sakant, kasdieniai skaitiniai, arba lūkesčiai, turi būti kurso studijų dalis.

Viliamės, kad visi seminarijos mokiniai vis dar ketina perskaityti studijuojamą kursą. Viliamės, kad jie ir toliau užsibrėš tikslus, kad visa tai būtų prasminga, kaip minėjote. Tačiau norint gauti įskaitą, per semestrą reikės 75 proc. kurso dienų skaityti Raštus. Mes neapibrėšime, ką reiškia kasdien skaityti. Tačiau, kai jie kasdien kaip nors studijuos Raštus 75 proc. tų dienų, tai taps priežastimi drąsinti juos įgyti tokios patirties seminarijoje.

Brolis Bigelou. Džiaugiuosi, kad paminėjote, jog tikslas kitoks, tačiau trokštame, kad tie asmenys kiekvieną mielą dieną atsiverstų Raštus. Tam tikrose pasaulio šalyse, kuriose yra seminarija, jie net neturi atspausdintų Raštų, kuriuos galėtų skaityti. Tad norėjome sukurti standartą visam pasauliui, ir taip galime tai padaryti. Galime sakyti: „Norime, kad sustiprintumėte savo ryšį su Dangiškuoju Tėvu per Jo žodį.“ O tai nutiks kasdien pratinantis studijuoti Dievo žodį.

Brolis Vebas. Tad pasinaudokite galimybe kasdien išgirsti Jo balsą.

Brolis Bigelou. Būtent.

Brolis Vebas. Tai taip pat reiškia, kad pasitikime mokytojais. Tiesa? Kad asmeniškai dirbs su mokiniais ir prisitaikys prie jų poreikių ir gebėjimų. Pasitikime jumis. Štai kodėl detaliau neapibrėžiame, ką tai reiškia.

Brolis Bigelou. Būtent.

Brolis Vebas. Ačiū. Taigi, kurso pakeitimai jau paskelbti ir pritaikyti. Esame dėkingi už jūsų pastangas taikyti juos taip, kad tai labiausiai laimintų mokinius. Dar vienas pasikeitimas, tiksliau dramblys kambaryje, yra pandemija ir kas nutiko per pastaruosius mėnesius mūsų klasėse, kai buvo tiek daug trukdžių ir permainų dėl perėjimo į mokymąsi internetu ir kitų pandemijos sukeltų pakeitimų. Rori, jūsų nuomone, ko pasimokėme iš pandemijos ir kas dėl jos keisis ateityje?

Brolis Bigelou. Manau, svarbiausia, ir tai jau minėjote šiandien, kad suvokėme, jog su mumis dirba ir tarnauja nuostabūs žmonės. Jeigu suskaičiuotume visas Bažnyčios mokyklas, visus misionierius, pašauktus mokytojus, visu ir puse etato dirbančius darbuotojus, visame pasaulyje turime maždaug 60 tūkstančių žmonių. Jie labai labai geri. Pandemija mus tarsi pažadino ir privertė susimąstyti apie įgūdžius, kurių gal net neturime.

Pasidalysiu asmenine patirtimi. Maždaug prieš septynerius metus mudu su žmona buvome pašaukti tarnauti misijos vadovais Brazilijoje. Išvykome jau pasimokę portugalų kalbos. Jaunystėje tarnavau ispanakalbiu misionieriumi, tad portugalų mums buvo nauja kalba, o nuvykome manydami, kad įgijome tam tikrą lygį ir šiek tiek gebame kalbėti portugališkai.

Pamenu pirmąją dieną, kai atvykome į misiją ir išvykstantis misijos prezidentas nuvežė mus į būsimus mūsų namus. Ten laukė patalpų priežiūros vadovas ir, kai įėjome į virtuvę, tarė: „Žiūrėkite, jums reikės, – Jis palietė ąsotį ir sako: „Jums reikės naujo vandens butelio štai čia.“ Aš stipriai supanikavau, nes supratau, kad nežinau, kaip portugališkai pasakyti vandens butelis. Išmokau kitus žodžius. Studijavome, galvojome, kad suprantame. Tada pasakiau jam: „Ar galite tai padaryti už mane? Ar padarysite?“ Jis atsakė: „Gerai.“

Jis nematė, kad jam kalbantis telefonu aš nusisukęs išsitraukiau kortelę ir užsirašiau kiekvieną jo ištartą žodį, kaip užsakyti vandens. Mąsčiau, kad visi mano šeimos nariai mirs per dvi savaites, nes gal nesugebėsiu užsakyti vandens.

Tokia patirtis aiškiai parodė, kad nežinau to, ką maniau žinąs. Manau, kad pandemija mums tai parodė. Mūsų lygis arba mūsų įgudimas, mūsų įgūdžių lygis mokyti religijos internetu nėra toks, koks turėtų būti. Vieni greitai prisitaikė, įgūdžiai buvo tiesiog įgimti, ir jie sugebėjo mokyti internetu. Kitiems gal ne taip sekasi.

Sužinojome viena – reikia lavinti savo įgūdžius. Turime surasti būdų, kaip pagerinti savo gebėjimus.

Minėjote kai ką panašaus pradžioje. Vis grįžtu prie to, nes manau, kad tai labai svarbu. Vyresnysis Klarkas sakė: „Kad ir kokio lygio paklusnumą, viltį ar tikrąją meilę turėtume, kad ir kokią profesinių įgūdžių ir gebėjimų aukštumą būtume pasiekę, to nepakaks darbui, laukiančiam ateityje.“⁴

Per šią pandemiją atradau didelį norą tobulėti, užtikrinti, kad atitinku reikalavimus, Viešpaties keliamus reikalavimus šiame pasaulyje, kuris labai skiriasi nuo to, koks buvo anksčiau. Taigi, ko prireiks, kad mokytume internetu? Nežinau. Adamai, ko prireiks, kad mokytume internetu? Manau, kad jūs geriausiai atsakysite į tą klausimą.

Brolis Smitas. Atkartosiu tai, ką sakėte. Manau, kad per pandemiją pasimatė du labai svarbūs dalykai, kurių reikės norint žengti pirmyn. Pirmas, kaip minėjote, kad dirbame su išties geriausiais žmonėmis. Mūsų darbuotojai, mūsų savanoriai – visi taip pasiryžę veikti, jie nuostabūs ir pasišventę. Jiems teko sunki užduotis ir puikiai su ja susitvarkė.

Taip pat radome ir progų patobulėti. Manau, geriau supratome, kokius klausimus turime užduoti, kad gautume reikiamus atsakymus.

Bažnyčios biuro pastate įsteigėme Skaitmeninio mokymosi valdybos padalinį. Tai padalinys, kuriame ekspertai gali padėti mums tobulėti mokant internetu seminarijų ir institutų kursų. Pavadinome jį Skaitmeninio mokymosi valdyba, nes žodis internetu gali reikšti daugybę dalykų. O mes turime omenyje bet kokį nuotolinį mokymą naudojantis technologijomis: tai gali būti mišrus būdas, tiesioginės vaizdo konferencijos arba nevienalaikės – galimi įvairiausi būdai.

Mes išmokome užduoti reikiamus klausimus. Pradėjome tuos klausimus uždavinėti, kad galėtume sukurti priemones, infrastruktūrą ir programą, kuri paremtų nuotolinį seminarijos ir instituto klasių mokymą.

Kai COVID pasitrauks, o tikimės, kad tai ilgai neužtruks, poreikis nebus toks didelis, bet jis vis tiek bus didesnis nei anksčiau, nes sugebėjome pasiekti mokinius, kurių negalėjome pasiekti kitais būdais. Galėjome palaiminti gyvenimą šeimų ir žmonių, kurie iš dalies buvo priversti rinktis iš vieno mokymo būdo. Dabar matome permainų naudą. Dabar žinome, kokius klausimus užduoti, kad patobulėtume, ir sutelkėme pastangas ieškodami atsakymų. Manau, mūsų laukia džiugios permainos.

Brolis Vebas. Žinote, sulaukiau tokio klausimo: „Ar kada nors turėsime darbuotojų, kurie dirbs tik internetu?“ Norėčiau pasakyti, kad dar svarstome tokius klausimus. Įmanoma, kad išauš tokia diena, kai turėsime tik internetu mokančius ir visu etatu dirbančius seminarijos mokytojus. Tačiau reikia pirmiausia iš esmės suprasti, kaip veiksmingai mokyti internetu. Galbūt visi kada nors būsime pašaukti tai daryti. O kai taip nutiks, norėsime tai daryti kaip įmanoma geriausiai. Matėme nepaprastai gerus mokytojų pavyzdžius. Matėme, kaip mokytojai į instituto programas pritraukė keturis kartus daugiau mokinių dėl to, kad jie geba labai veiksmingai mokyti internetu. Už organizacinę struktūrą daug svarbesnis klausimas, ar sugebėsime įgyti įgūdžius, kurių reikia, kad veiksmingai mokytume internetu ir pasitelkdami tokį metodą išties palaimintume žmones?

Kai daugiau apie tai sužinosime, daugiau apie tai kalbėsime mokymuose, kad žmonės galėtų kuo efektyviau mokyti religijos. Manau, tai puikūs pastebėjimai. Ačiū.

Brolis Bigelou. Toks pakeitimas, susijęs su mokymu internetu, nereiškia, kad visiškai apleidžiame tai, ką darėme anksčiau. Tačiau turime prisitaikyti, gal net pasamdyti daugiau instituto, seminarijos mokytojų, kurie dirbtų puse etato. Internetu galima mokyti žmones ir nebūtinai tai daryti visu etatu.

Brolis Vebas. Niekas nebus verčiamas. Visa tai vyks po truputį, kai atsiras naujų galimybių. Greitai paminėsiu vieną priežastį. Mūsų gretose daugėja moterų. Esame labai dėkingi už jų indėlį. Kai kurios iš jų, dėl šeiminių aplinkybių, renkasi mokyti neprisiimdamos viso etato arba mokyti internetu.

O tai, kad mūsų gretose padaugėjo moterų, reiškia, kad joms tenka daugiau galimybių vadovauti. Paminėsiu, kad Bažnyčios biuro pastate turime 10 padalinių direktorių, iš kurių trys yra moterys. Jos į tas pareigas pateko ne dėl to, kad yra moterys; jos buvo aukščiausios kvalifikacijos kandidatės į tas pareigas ir labai ženkliai prisideda prie šio darbo.

Tai tik vienas pavyzdys. Mūsų organizacija auga ir tai vyksta ir tarp regionų direktorių, mokytojų ir programų administratorių. Taip pat paminėsiu dėl to, kad tai šiokia tokia permaina tarp mūsų darbuotojų, ir mums reikia apie tai žinoti. Programos administratoriai turi geriau suprasti skirtingas galimybes, drauge tartis ir remtis žmonių patirtimi ir iš jos mokytis.

Mums reikia sąmoningai naudotis galimybe mokytis iš mūsų mišraus kolektyvo. Tai labiau liečia darbuotojus, tačiau gali būti taikytina ir mokytojams visose pasaulio šalyse, vyrams, moterims, turintiems skirtingus išsilavinimus, ir pašauktiems mokytojams, kurie gali tiek daug ko pasiūlyti. Tad turime įsiklausyti ir suprasti jų požiūrį bei patirtį, kad galėtume palaiminti mūsų mokinius ir organizaciją.

Brolis Bigelou. Gal daug kas nežino, bet mes pradedame formuoti vietines komandas. Taip mūsų mokymo programą rašo mokymo tarnybos žmonės, komandos iš įvairių pasaulių šalių. Taip galime geriau matyti, kas vyksta pasaulyje, o ne tik vienoje šalyje.

Brolis Vebas. Ačiū. Adamai, ar galime grįžti prie jūsų? Daug šurmulio atnaujinant institutą, daug žmonių domisi tuo ir prie to prisidėjo. Ką galėtumėte papasakoti apie instituto atnaujinimą?

Brolis Smitas. Mes skyrėme nemažai laiko ir resursų, daug nuostabių instituto direktorių ir mokytojų pradėjo analizuoti, kaip pakeisti aplinką, svarsto naujas kursų temas arba net kursų pavadinimų keitimą. Visa tai nuostabu. Galbūt svarbiausia, ką darome, tai įsiklausome į instituto studentus, ypač tuos, kurie negali su mumis būti arba atėjo kartą ir nesugrįžo, o gal ir iš viso institute nedalyvavo. Labai stengiamės juos išklausyti.

Manau, kad svarbiausia naujovė yra mokymo būdo pakoregavimas. Kaip sakėte, Rori, tai nėra esminis pertvarkymas, tai tik maži pakoregavimai, maži pakeitimai to, ką dažnai darome. Manau, broli Vebai, būtent tai, ką sakėte mums praeitą birželį, kai akcentavote atsivertimą pamokose, prasmę ir bendrystę, – būtent tai įneša naujovių.

Norėjau pasidalyti istorija, kurią man papasakojo vieno instituto mokytojo krašto direktorius. Jis ruošėsi per „Zoom“ mokyti pirmos kurso „Amžinoji šeima“ pamokos. Ruošdamasis paprašė, kad studentai prisistatytų trumpa vaizdo žinute.

Vienas jo studentas nusprendė prisistatyti kaip gėjus, kuriam sunku priimti Bažnyčios poziciją dėl šeimos ir santuokos. Šis mokytojas žinojo, kad tuoj pradės mokyti doktrinos ir principų apie šeimą. Jis nusprendė tai daryti labai dėmesingai, pagarbiai ir pamaldžiai. Jis nuoširdžiai kreipėsi į tą jaunuolį ir pasakė, jog nori, kad instituto pamokos būtų ne tik vieta, kurioje jis aiškiai moko doktrinos ir ko mus mokė pranašai ir apaštalai, bet taip pat vieta, kurioje mokiniai galėtų jaustis saugūs, neteisiami, dalytis savo nuogąstavimais, problemomis ir klausimais.

Paaiškėjo, kad studentas planavo tylėti visą pamoką, nes toks buvo jo įprastas elgesys. Kai kas nors Bažnyčioje pradeda mokyti apie šeimą, jis tiesiog atsiriboja ir tyli. Bet dėl to, kad šis mokytojas taip kreipėsi į studentą, jis buvo pasiryžęs dalyvauti pamokose. Dėl to, kad šis vaikinas taip puikiai prisidėjo prie pamokų, visa klasė gavo nuostabios patirties, o jo nuogąstavimai ir klausimai padėjo vesti prasmingus aptarimus, nes tai buvo tikėjimu pagrįsta aplinka, kurioje buvo mokoma tiesos ir buvo užduodami tikri, nuoširdūs klausimai.

Po pamokos studentas mokytojui paliko tokią žinutę, kurią perskaičiau ir aš. Manau, tai puikiai parodo, ką norime pasiekti įnešdami naujovių. Štai ką jis rašė:

„Tik norėjau padėkoti už pamoką. Šiek tiek nerimavau dėl jos ir norėjau nieko nesakyti, bet į pabaigą jaučiau, tarsi norėčiau garsiai šaukti „ačiū“. Ta pamoka buvo nuostabi. Ji prilygo pamokai, kurioje dalyvavau po to, kai pasakiau tiesą vienam savo seminarijos mokytojui, kuris mane palaikė, kai išgirdo, kas nutiko kitoje klasėje. Jo ir jūsų pamokos buvo pilnos meilės, palaikymo ir pakeitė mano gyvenimą. Mano noras pasilikti Evangelijoje sustiprėjo ir vėl turiu ryžto dėti visas pastangas. Tai pakeitė gyvenimą. Ačiū. Ačiū, kad atsakėte į mano klausimus ir norite mane geriau pažinti, ir esate tokie palaikantys. Užrašinėjau įvairius savo jausmus, nes dažnai jaučiau Dvasią. Raštų studijavimo žurnale rašiau, kad esu labai dėkingas už džiaugsmą. Trykšta džiaugsmo ašaros. Ačiū – jūsų brolis ir Dievo sūnus.“

Matome, kad šis mokytojas užmezgė prasmingą ryšį su mokiniu ir tai tam mokiniui suteikė vilties ir drąsos ateiti pas Gelbėtoją ir likti sandoros kelyje. Dėl to, kad šio mokytojo klasė tapo atsivertimo, prasmės ir bendrystės vieta.

Brolis Vebas. Man labai patinka jūsų atsakymas. Keisime aplinką, kurso pamokų planus ir daugybę kitų dalykų. O jūs ieškosite praktinių būdų, kaip atnaujinti institutą, kad pakviestumėte daugiau mokinių, kurie šiuo metu negali jame dalyvauti. Kai jie dalyvaus, kad patirtų ką nors panašaus, tai padės jiems pasilikti ir atrasti ryšį su Dangiškuoju Tėvu. Būtent toks ir yra mūsų visų iniciatyvų tikslas. Ačiū jums už tai.

Leiskite užduoti paskutinį klausimą ir abu į jį atsakykite. Kalbėjome daugybei žmonių jau žinomus dalykus, tačiau gali būti, jog kai kurie pakeitimai bus išleisti vadovėlyje Mokymas ir mokymasis. Į tą vadovėlį bus įtraukti ir kiti su mokymais susiję pakeitimai. Ką pasakytumėte jiems apie mūsų laukiančias naujoves, susijusias su mūsų mokymais?

Brolis Smitas. Mes stengiamės susitelkti, supaprastinti ir suvienyti. Labai džiaugiamės galimybe bendradarbiauti su visuotine Sekmadieninės mokyklos prezidentūra, kad Kunigijos ir Šeimos departamente turėtume vieną vadovėlį Bažnyčios mokytojams.Vadovėliai Mokymas Gelbėtojo būdu ir Evangelijos mokymas ir mokymasis bus išleisti viename leidinyje ir bus supaprastinti, kad aiškiai apibrėžtų mokymą, kas turėtų būti patiriama pamokose, ką mokinys turėtų patirti būdamas su mumis. Tai bus skirta visiems pašauktiems mokytojams ir seminarijų ir institutų mokytojams.

Palaikydami šią idėją pradedame formuoti Mokymo priemonių biblioteką, kad mokytojui perskaičius tam tikro įgūdžio apibrėžimą, jis sužinotų, kur gali rasti to įgūdžio paaiškinimą ar pademonstravimą, kur gali jo pasimokyti ir būti paskatintas jį taikyti praktikoje. Labai tikimės, kad padėsime mūsų mokytojams atrasti įgūdį, kurį norėtų patobulinti, ir paruošime jiems priemones tai įgyvendinti. Taip pat labai norime atrasti būdų, kaip įvertinti, ar darome tai, ką viliamės pasieksią. Ar pasiekiame tikslą, susijusį su jaunuolių gyvenimu?

Ieškome veiksmingų ir prasmingų būdų, kaip mokytojai galėtų save įvertinti. Tai padėtų mokytojams sulaukti pagalbos iš vadovo, kuris galėtų padėti jiems augti ir tobulėti, tapti geresniu mokytoju ir pasiteirauti mokinių, ką jie patiria pamokose, kas iš tiesų vyksta jų gyvenime. Tikimės, kad visa tai bus daroma su palaikymu, skatins tobulėjimą, augimą ir taps galimybe panaudoti priemones, kurios mokytojams padės tapti geresniais mokytojais.

Visi žinome, kad gyvename dienomis prieš antrąjį Gelbėtojo atėjimą, kad jaunuoliai, kurie ateina į pamokas, yra vieni geriausių kada nors pasaulyje gyvenusių žmonių. Mums reikia būti geriems, nes jie yra tokie geri. Todėl norime tobulėti.

Brolis Bigelou. Tai, ką sakė Adamas, įdomu. Ar galime apibrėžti, ką viliamės nutiksiant? Ar patobulėję galėsime šį lūkestį įgyvendinti? Šis kriterijus labai svarbus. Mes aptarinėjome, kaip jį parodyti ir užsibrėžti tikslus, paremtus esama situacija ir noru siekti aukštumų.

Brolis Vebas. Kai kalbame apie gebėjimų valdymą ir tai profesionaliai suformuluojame, žmonės galvoja: „Juk mokau Evangelijos, o tai man kelia nerimą.“ Visi mylite savo mokinius; visi norite juos palaiminti. Jūsų norą palaiminti mokinius padės įgyvendinti pagalbininkas, kuris matys, kas vyksta klasėje, jis padės jums tobulėti ir laiminti mokinius. To reikia ne dėl to, kad jūs visi norite būti tobuli mokytojai, o dėl to, kad norite sukurti geriausią įmanomą patirtį savo mokiniams.

Tai labai džiugina. Ruošiamas vadovėlis, Mokymo priemonių biblioteka ir net mūsų vadinamieji kriterijai. Visa tai labai geri ir naudingi dalykai. Manau, kad jums bus smagu juos išvysti. Bent mes to viliamės. Tiesa?

Brolis Smitas. Tai jau tikrai.

Brolis Vebas. Ar norėjai dar ką nors pasakyti?

Brolis Bigelou. Taip, dar vienas svarbus aspektas. Dažnai susitelkiame į mokymą ir mokymo tobulinimą, tačiau apleidžiame seminarijos direktoriaus arba regiono ar krašto direktoriaus vadovavimo arba valdymo pareigas. Dabar stengiamės to nedaryti. Dabar užsibrėžėme direktoriui parūpinti dokumentą, kuriame būtų išdėstyti lūkesčiai. Tad, kai kalbėsime apie kriterijus, jie bus susiję ne vien su mokymu, bet ir su jūsų vadovavimo įvertinimu. Kai kadaise buvau paprašytas tapti direktoriumi, man būtų patikę tai, apie ką dabar kalbame.

Norėčiau darbuotojams, mokytojams, administracijos padėjėjams padėti pasakyti „Padėk man suprasti, kaip man sekasi“ remiantis standartu „ir padėk man suprasti, ką galiu daryti, kad patobulėčiau“. Noriu būti pats geriausias vadovas, koks tik galiu būti, ir vienintelis būdas tai pasiekti yra suprasti, kokiame lygyje esu dabar, ko reikia siekti ir ką galiu daryti, kad tai pasiekčiau. Viskas telpa į šį kontekstą: padėkime kuo didesniam skaičiui jaunuolių, jaunų suaugusiųjų įgyti puikios patirties, o tai taip pat susiję su mano vadovavimu.

Brolis Vebas. Svarbu suprasti, kad kai kurie šie pakeitimai įvyks jau greitai, per ateinančius mėnesius, o kitiems įgyvendinti reikės daugiau laiko.

Ačiū. Prieš baigiantis šiai transliacijos daliai norėčiau dar kai ką pasakyti apskritai apie permainas. Galime sukurti galybę naujų programų ir priemonių šiame pasaulyje, tačiau jos nebus tokios svarbios ir nė viena nebus sėkminga, jeigu nebūsime vieningi ir nesiderinsime prie Dangiškojo Tėvo valios. Tai pareikalaus to, kas geriausia. Tai pareikalaus, kad leistume Dievui nugalėti mūsų gyvenime. Tai pareikalaus ryžto priimti ir džiugiai derintis prie permainų. Kad turėtume galią pakeisti gyvenimą, privalome mokyti ir liudyti iš širdies, kuri patyrė permainą.

Suvienykime širdis ir visiškai atsiduokime tarnystei Kristaus reikalui. Dar labiau Juo pasikliaukime. Jeigu tai darysime, galėsime prisitaikyti prie bet kokių būsimų pakeitimų. Šventoji Dvasia padės mums atpažinti ir pakeisti tai, ką reikia pakeisti savo asmeniniame gyvenime ir mokyme. Kiekvienas asmeniškai patirsime, kad mūsų Dievas yra stebuklų Dievas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.