Mozės knyga 5
    Footnotes
    Theme

    5 Skyrius

    (1830 m. birželis–spalis)

    Adomui ir Ievai gimsta vaikai – Adomas atnašauja auką ir tarnauja Dievui – Gimsta Kainas ir Abelis – Kainas sukyla, myli Šėtoną labiau nei Dievą ir tampa Pražūtimi – Pasklinda žmogžudystė ir nelabumas – Evangelija skelbiama nuo pat pradžios.

    1 Ir buvo taip, kad po to, kai aš, Viešpats Dievas, juos išvariau, Adomas pradėjo dirbti žemę ir avaldyti visus lauko guvulius ir valgyti duoną savo kaktos prakaitu, kaip aš, Viešpats, jam buvau įsakęs. Ir taip pat Ieva, jo žmona, dirbo su juo.

    2 Ir Adomas pažino savo žmoną, ir ji apagimdė jam sūnus ir bdukteris, ir jie pradėjo cdaugintis ir pripildyti žemę.

    3 Ir nuo to laiko Adomo sūnūs ir adukterys pradėjo skirstytis žemėje po du ir dirbti žemę, ir prižiūrėti kaimenes, ir jiems taip pat gimė sūnūs ir dukterys.

    4 Ir Adomas bei Ieva, jo žmona, šaukėsi Viešpaties vardo, ir iš aEdeno sodo pusės jie išgirdo Viešpaties balsą, kalbantį jiems, bet jie jo nematė; nes jie buvo batskirti nuo jo akivaizdos.

    5 Ir jis davė jiems įsakymus, kad jie turi agarbinti Viešpatį, savo Dievą, ir atnašauti savo kaimenių bpirmagimius, kaip atnašą Viešpačiui. Ir Adomas buvo cpaklusnus Viešpaties įsakymams.

    6 Ir po daugelio dienų Adomui pasirodė Viešpaties aangelas, sakydamas: Kodėl atnašauji baukas Viešpačiui? Ir Adomas tarė jam: Nežinau, tik žinau, kad Viešpats man įsakė.

    7 Ir tada angelas tarė, sakydamas: Tai yra Tėvo Viengimio, kuris pilnas amalonės ir tiesos, baukos catvaizdas.

    8 Todėl viską, ką darai, tu darysi Sūnaus avardu, ir per amžius batgailausi bei cšauksiesi Dievo Sūnaus vardu.

    9 Ir tą dieną ant Adomo nusileido aŠventoji Dvasia, kuri liudija apie Tėvą ir Sūnų, sakydama: Aš esu Tėvo bViengimis nuo pradžios, nuo šiol ir per amžius, idant, kadangi tu cnupuolei, galėtum būti dišpirktas, tu ir visa žmonija, netgi visi, kurie norės.

    10 Ir tą dieną Adomas palaimino Dievą ir buvo apripildytas, ir pradėjo bpranašauti apie visas žemės šeimas, sakydamas: Tebūna palaimintas Dievo vardas, nes dėl mano prasižengimo mano akys atvertos, ir šiame gyvenime aš cdžiaugsiuos, ir vėl dkūne aš matysiu Dievą.

    11 Ir aIeva, jo žmona, girdėjo visa tai ir džiūgavo, sakydama: Jei ne mūsų prasižengimas, mes niekada nebūtume turėję bsėklos, ir niekada nebūtume pažinę gera ir pikta, ir mūsų išpirkimo džiaugsmo, ir amžinojo gyvenimo, kurį Dievas duoda visiems paklusniesiems.

    12 Ir Adomas bei Ieva palaimino Dievo vardą, ir jie viską aatskleidė savo sūnums ir dukterims.

    13 Ir tarp jų atėjo aŠėtonas, sakydamas: Aš taip pat Dievo sūnus; ir jis įsakė jiems, sakydamas: Netikėkite tuo; ir jie bnetikėjo ir cmylėjo Šėtoną labiau nei Dievą. Ir nuo tol žmonės ėmė darytis dkūniški, jusliški ir velniški.

    14 Ir Viešpats Dievas aŠventąja Dvasia visur šaukė žmones ir įsakė jiems atgailauti;

    15 ir visi, kurie atikėjo Sūnų ir atgailavo dėl savo nuodėmių, bus bišgelbėti; ir visi, kurie netikėjo ir neatgailavo, bus cpasmerkti; ir iš Dievo burnos išėjo žodžiai kaip tvirtas įsakas; todėl jie turi būti įvykdyti.

    16 Ir Adomas bei Ieva, jo žmona, nesiliovė šauktis Dievo. Ir Adomas pažino Ievą, savo žmoną, ir ji pastojo ir pagimdė aKainą, ir tarė: Aš gavau vyrą iš Viešpaties; todėl jis neatmes jo žodžių. Bet štai, Kainas neįsiklausė, sakydamas: Kas toks yra Viešpats, kad turėčiau jį pažinti?

    17 Ir ji vėl pastojo ir pagimdė jo brolį aAbelį. Ir Abelis bįsiklausė į Viešpaties balsą. Ir Abelis buvo aviganis, bet Kainas buvo žemdirbys.

    18 Ir Kainas amylėjo Šėtoną labiau nei Dievą. Ir Šėtonas įsakė jam, sakydamas: bAtnašauk atnašą Viešpačiui.

    19 Ir laikui bėgant buvo taip, kad Kainas atnešė žemės vaisių atnašą Viešpačiui.

    20 Ir Abelis, jis taip pat atnešė savo kaimenės pirmagimių ir jų riebalus. Ir Viešpats pažvelgė į Abelį ir jo aatnašą;

    21 bet į Kainą ir į jo aatnašą jis nepažvelgė. Dabar Šėtonas žinojo tai, ir tai jam patiko. Ir Kainas labai užsirūstino, ir jo veidas paniuro.

    22 Ir Viešpats tarė Kainui: Ko rūstauji? Ko paniuręs tavo veidas?

    23 Jei darai gera, būsi apriimtas. O jei nedarai gera, nuodėmė tyko prie durų, ir Šėtonas trokšta užvaldyti tave; ir jei neįsiklausysi į mano įsakymus, aš atiduosiu tave, ir tau bus pagal jo norą. Ir tu valdysi jį;

    24 nes nuo šiol tu būsi jo melų tėvas; tu būsi vadinamas aPražūtimi; nes tu taip pat buvai prieš pasaulį.

    25 Ir ateityje bus sakoma, kad šios abjaurystės buvo nuo Kaino; nes jis atmetė didesnį patarimą, kuris buvo nuo Dievo; ir tai prakeikimas, kurį aš uždėsiu tau, jeigu neatgailausi.

    26 Ir Kainas užsirūstino ir daugiau nebesiklausė Viešpaties balso, nei Abelio, savo brolio, kuris šventai vaikščiojo priešais Viešpatį.

    27 Ir Adomas ir jo žmona sielvartavo priešais Viešpatį dėl Kaino ir jo brolių.

    28 Ir buvo taip, kad Kainas paėmė žmona vieną iš savo brolių dukterų, ir jie amylėjo Šėtoną labiau nei Dievą.

    29 Ir Šėtonas tarė Kainui: Prisiek man savo gerkle ir, jei tai pasakysi, mirsi; ir prisaikdink savo brolius jų galvomis ir gyvuoju Dievu, kad jie to nepasakys; nes jeigu jie tai pasakys, tikrai mirs; ir tai tam, kad to nesužinotų tavo tėvas; ir šiandien aš atiduosiu tavo brolį Abelį į tavo rankas.

    30 Ir Šėtonas prisiekė Kainui, kad jis veiks pagal jo įsakymus. Ir visa tai buvo padaryta slapta.

    31 Ir Kainas tarė: Iš tiesų aš esu Mahanas, šios didžios paslapties valdovas, kad galėčiau ažudyti ir gauti pelną. Todėl Kainas buvo pavadintas Valdovu bMahanu, ir jis didžiavosi savo nelabumu.

    32 Ir Kainas išėjo į lauką, ir Kainas kalbėjo su Abeliu, savo broliu. Ir buvo taip, kad jiems esant lauke, Kainas pakilo prieš Abelį, savo brolį, ir jį nužudė.

    33 Ir Kainas adidžiavosi tuo, ką padarė, sakydamas: Aš esu laisvas; tikrai mano brolio kaimenės patenka į mano rankas.

    34 Ir Viešpats tarė Kainui: Kur Abelis, tavo brolis? Ir jis tarė: Nežinau. Argi aš savo brolio asargas?

    35 Ir Viešpats tarė: Ką gi tu padarei? Tavo brolio kraujo balsas šaukiasi manęs nuo žemės.

    36 Ir dabar tu būsi prakeiktas nuo žemės, kuri atvėrė savo burną priimti tavo brolio kraują iš tavo rankos.

    37 Kai dirbsi žemę, nuo šiol ji nebeduos tau savo stiprybės. Tu būsi abėglys ir klajūnas žemėje.

    38 Ir Kainas tarė Viešpačiui: Šėtonas asugundė mane dėl mano brolio kaimenių. Ir be to aš buvau užsirūstinęs; nes tu priėmei jo atnašą, o ne mano; mano bausmė didesnė, nei galiu pakelti.

    39 Štai šiandien tu išvarei mane nuo Viešpaties veido, ir aš būsiu atskirtas nuo tavo veido; ir būsiu bėglys ir klajūnas žemėje; ir bus taip, kad tas, kuris mane suras, nužudys mane už mano nedorybes, nes tai nepaslėpta nuo Viešpaties.

    40 Ir aš, Viešpats, tariau jam: Kas tik nužudys tave, tam bus atkeršyta septyniariopai. Ir aš, Viešpats, uždėjau Kainui ažymę, kad kas nors, jį suradęs, nenužudytų.

    41 Ir Kainas buvo atskirtas nuo Viešpaties aakivaizdos ir su savo žmona ir daugeliu savo brolių gyveno Nodo žemėje, Edeno rytuose.

    42 Ir Kainas pažino savo žmoną, ir ji pastojo, ir pagimdė Henochą, ir jam taip pat gimė daug sūnų bei dukterų. Ir jis pastatė miestą ir pavadino amiestą savo sūnaus Henocho vardu.

    43 Ir Henochui gimė Iradas ir kiti sūnūs bei dukterys. Ir Iradui gimė Mehujaelis bei kiti sūnūs ir dukterys. Ir Mehujaeliui gimė Metušaelis ir kiti sūnūs bei dukterys. Ir Metušaeliui gimė Lamechas.

    44 Ir Lamechas paėmė sau dvi žmonas; vienos vardas buvo Ada, o kitos vardas – Cila.

    45 Ir Ada pagimdė Jabalą; jis buvo tėvas tų, kurie gyvena palapinėse ir prižiūri galvijus; ir jo brolio vardas buvo Jubalas, kuris buvo tėvas visų, grojančių lyra ir vamzdeliu.

    46 Ir Cila, ji taip pat pagimdė Tubal Kainą, visų skaistvario ir geležies meistrų mokytoją. Ir Tubal Kaino sesuo buvo vardu Naama.

    47 Ir Lamechas tarė savo žmonoms Adai ir Cilai: Klausykitės mano balso, jūs Lamecho žmonos, įsiklausykite į mano kalbą; nes aš nužudžiau vyrą savo žaizdai ir jaunuolį savo skausmui.

    48 Ir jei už Kainą bus atkeršyta septyniariopai, tai už Lamechą tikrai aseptyniasdešimt septyniariopai;

    49 nes Lamechas sudarė asandorą su Šėtonu pagal Kaino pavyzdį, dėl ko tapo Valdovu Mahanu, valdovu tos didelės paslapties, kurią Šėtonas pateikė Kainui; ir Iradas, Henocho sūnus, sužinojęs jų paslaptį, ėmė pasakoti ją Adomo sūnums;

    50 todėl Lamechas, supykęs nužudė jį, ne kaip Kainas savo brolį Abelį, kad gautų pelno, bet jis nužudė jį dėl priesaikos.

    51 Nes nuo Kaino dienų buvo aslapta sąjunga, ir jų darbai buvo tamsoje, ir kiekvienas jų pažinojo savo brolį.

    52 Todėl Viešpats prakeikė Lamechą ir jo namus, ir visus tuos, kurie sudarė sandorą su Šėtonu; nes jie nesilaikė Dievo įsakymų, ir tai nepatiko Dievui, ir jis netarnavo jiems, ir jų darbai buvo bjaurystės ir pradėjo plisti tarp visų žmonių sūnų. Ir tai buvo tarp žmonių asūnų.

    53 Ir tarp žmonių dukterų apie tai nebuvo kalbama, kadangi Lamechas pasakė paslaptį savo žmonoms, ir jos sukilo prieš jį, ir plačiai tai paskelbė, ir neužjautė.

    54 Todėl Lamechas buvo paniekintas ir išmestas lauk, ir nėjo pas žmonių sūnus, kad nemirtų.

    55 Ir taip atamsos darbai pradėjo įsigalėti tarp visų žmonių sūnų.

    56 Ir Dievas prakeikė žemę skaudžiu prakeiksmu ir pyko ant nelabųjų kartu su visais žmonių sūnumis, kuriuos padarė;

    57 nes jie nenorėjo įsiklausyti į jo balsą nei tikėti jo aViengimį Sūnų, būtent tą, kurį jis paskelbė ateisiant laiko viduryje, kuris buvo paruoštas prieš pasaulio įkūrimą.

    58 Taigi aevangeliją pradėta skelbti jau nuo pradžios, ir ją skelbė šventi bangelai, atsiųsti iš Dievo akivaizdos, ir jo paties balsu, ir Šventosios Dvasios cdovana.

    59 Ir taip viskas buvo patvirtinta Adomui per šventą apeigą, ir buvo skelbiama evangelija, ir išsiųstas įsakas, kad ji būtų pasaulyje iki jo pabaigos; taip ir įvyko. Amen.