Pagalbinės studijavimo priemonės
DžSV Pradžios knyga 50


DžSV Pradžios 50:24–38 (palyginkite Pradžios 50:24–26; t.p. žr. 2 Nefio 3)

(Mozė, Aaronas ir Džozefas Smitas – visi trys paminėti šioje Juozapo pranašystėje Egipte. Juozapas taip pat pranašavo, kad Mormono Knyga taps Judo metraščio porininke.)

24 Ir Juozapas sakė savo broliams: Aš mirštu ir einu pas savo tėvus; ir žengiu į savo kapą su džiaugsmu. Tebūna su jumis mano tėvo Jokūbo Dievas, kad išgelbėtų jus iš suspaudimo jūsų vergijos dienomis; nes Viešpats aplankė mane ir aš gavau Viešpaties pažadą, kad iš mano strėnų vaisiaus Viešpats Dievas pakels teisią šaką iš mano strėnų; o jums, kuriuos mano tėvas Jokūbas pavadino Izraeliu – pranašą (ne Mesiją, kuris vadinamas Šiloju), ir šis pranašas išvaduos mano žmones iš Egipto jūsų vergijos dienomis.

25 Ir bus taip, kad jie bus vėl išsklaidyti; ir šaka bus nulaužta ir nugabenta į tolimą šalį; tačiau pagal Viešpaties sandoras jie bus prisiminti, kai ateis Mesijas; nes jis bus apreikštas jiems paskutinėmis dienomis galios Dvasioje ir išves juos iš tamsos į šviesą; iš slaptos tamsos ir iš nelaisvės į laisvę.

26 Viešpats, mano Dievas, pakels regėtoją, kuris bus rinktinis regėtojas mano strėnų vaisiui.

27 Taip man sako mano tėvų Viešpats Dievas: Rinktinį regėtoją aš pakelsiu iš tavo strėnų vaisiaus; ir jis bus aukštai vertinamas tarp tavo strėnų vaisiaus; ir jam duosiu įsakymą daryti darbą tavo strėnų vaisiui, savo broliams.

28 Ir jis atves juos į sandorų, kurias sudariau su tavo tėvais, pažinimą; ir jis darys kiekvieną darbą, kurį jam įsakysiu.

29 Ir aš padarysiu jį didį savo akyse, nes jis darys mano darbą; ir jis bus didis kaip tas, kurį, kaip sakiau, pakelsiu jums, kad išvaduotų mano žmones, o Izraelio namai, iš Egipto žemės; nes aš pakelsiu regėtoją, kad išvaduotų mano žmones iš Egipto žemės; ir jis bus vadinamas Moze. Ir pagal šį vardą jis žinos esąs iš tavo namų; nes jį užaugins karaliaus duktė ir jis bus vadinamas jos sūnumi.

30 Ir dar, aš pakelsiu regėtoją iš tavo strėnų vaisiaus ir duosiu jam galią atnešti mano žodį tavo strėnų sėklai; ir ne tik atnešti mano žodį, – sako Viešpats, – bet įtikinti juos dėl mano žodžio, kuris jau bus išėjęs tarp jų paskutinėmis dienomis.

31 Todėl tavo strėnų vaisius rašys, ir Judo strėnų vaisius rašys; ir tai, kas bus parašyta tavo strėnų vaisiaus, ir taip pat tai, kas bus parašyta Judo strėnų vaisiaus, suaugs daiktan, kad pergalėtų klaidingas doktrinas ir nuramdytų ginčus, ir įtvirtintų taiką tarp tavo strėnų vaisiaus, ir atvestų juos į savo tėvų pažinimą paskutinėmis dienomis ir taip pat į mano sandorų pažinimą, – sako Viešpats.

32 Ir iš silpno jis bus padarytas stiprus tą dieną, kai tarp visų mano žmonių išeis mano darbas, kuris paskutinėmis dienomis sugražins tuos, kurie yra Izraelio namų.

33 Ir tą regėtoją aš palaiminsiu, ir tie, kurie siekia jį sunaikinti, bus sutriuškinti; nes duodu jums šį pažadą; nes aš prisiminsiu jus iš kartos į kartą; ir jis bus vadinamas Juozapu, ir tai bus pagal jo tėvo vardą; ir jis bus panašus į tave; nes tai, ką Viešpats atneš jo ranka, atves mano žmones į išgelbėjimą.

34 Ir Viešpats prisiekė Juozapui, kad išsaugos jo sėklą per amžius, sakydamas: Aš pakelsiu Mozę, ir jo rankoje bus lazda, ir jis surinks mano žmones ir ves juos kaip kaimenę, ir savo lazda perkirs Raudonosios jūros vandenis.

35 Ir jis turės galią teisti ir rašys Viešpaties žodį. Ir jis daug nekalbės, nes aš parašysiu jam savo įstatymą savo paties rankos pirštu. Ir aš padarysiu jam kalbėtoją, ir jo vardas bus Aaronas.

36 Ir tai taip pat bus tau padaryta paskutinėmis dienomis, būtent kaip aš prisiekiau. Todėl Juozapas sakė savo broliams: Dievas tikrai aplankys jus ir iš šios žemės išves į žemę, kurią jis prisiekė Abraomui ir Izaokui, ir Jokūbui.

37 Ir Juozapas patvirtino daug kitų dalykų savo broliams ir prisaikdino Izraelio vaikus, sakydamas jiems: Dievas tikrai aplankys jus, ir jūs paimsite iš čia mano kaulus.

38 Taigi Juozapas mirė, būdamas šimto dešimties metų; ir jie išbalzamavo jį ir paguldė į karstą Egipte; ir Izraelio vaikai jį laikė nelaidotą, kad galėtų jį nugabenti ir paguldyti į kapą su jo tėvu. Ir taip jie atminė jam duotą priesaiką.