Raštai
Doktrina ir Sandoros 59


59 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Sionėje, Džeksono apygardoje, Misūrio valst., 1831 m. rugpjūčio 7 d. (History of the Church, 1:196–201). Prieš užrašydamas šį apreiškimą, pranašas aprašo Sionės žemę, kurioje tuomet buvo susirinkę žmonės. Pagal Viešpaties nurodymą pašvęsta žemė ir pašventintas sklypas būsimai šventyklai. Viešpats šiuos įsakymus visų pirma taiko šventiesiems Sionėje.

1–4 Ištikimi šventieji Sionėje bus palaiminti; 5–8 Jie turi mylėti Viešpatį, jam tarnauti ir laikytis jo įsakymų; 9–19 Laikydami Viešpaties dieną šventa, šventieji yra palaiminami laikinai ir dvasiškai; 20–24 Teisiesiems pažadėta ramybė šiame pasaulyje ir amžinasis gyvenimas ateinančiame pasaulyje.

1 Štai, palaiminti, – sako Viešpats, – tie, kurie atėjo į šią žemę su aakimi, pašvęsta vien mano šlovei, pagal mano įsakymus.

2 Nes tie, kurie gyvena, apaveldės žemę, ir tie, kurie bmiršta, ilsėsis nuo viso savo triūso ir jų darbai lydės juos; ir jie gaus ckarūną mano Tėvo dbuveinėse, kurias jiems paruošiau.

3 Taip, palaiminti tie, kurių kojos stovi ant Sionės žemės, kurie pakluso mano evangelijai; nes jie kaip atlygį gaus žemės gėrybes, ir ji augins visa ajėga.

4 Ir jie taip pat bus apvainikuoti palaimomis iš aukštybių, taip, ir daugeliu įsakymų, ir aapreiškimais savu laiku – tie, kurie yra bištikimi ir cstropūs priešais mane.

5 Todėl aš duodu jiems įsakymą, sakydamas taip: amylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa bširdimi, visa galia, protu ir stiprybe; ir ctarnausi jam Jėzaus Kristaus vardu.

6 Mylėsi savo aartimą kaip save patį. bNevogsi; cnesvetimausi, dnežudysi ir nedarysi nieko panašaus.

7 Visame kame adėkosi Viešpačiui, savo Dievui.

8 Atnašausi Viešpačiui, savo Dievui, aauką bteisume, būtent sudužusios širdies ir catgailaujančios dvasios auką.

9 Ir kad galėtum geriau išsisaugoti anesusitepęs pasauliu, eisi į maldos namus ir atnašausi savo sakramentus mano bšventą dieną;

10 nes iš tiesų tai yra diena, skirta tau pailsėti nuo savo darbų ir aatnašauti savo garbinimus Aukščiausiajam;

11 tačiau tavo įžadai bus atnašaujami teisume visomis dienomis ir visais laikais;

12 bet atmink, kad šią, Viešpaties dieną, tu atnašausi savo aatnašas ir savo sakramentus Aukščiausiajam, bišpažindamas savo nuodėmes savo broliams ir priešais Viešpatį.

13 Ir šią dieną nieko kito nedarysi; tik ruoši savo maistą pasišventusia širdimi, kad tavo apasninkavimas būtų tobulas, arba, kitais žodžiais, kad tavo bdžiaugsmas būtų pilnas.

14 Iš tiesų, tai yra pasninkavimas ir malda, arba, kitais žodžiais, džiūgavimas ir malda.

15 Ir jei tai darote, su adėkojimu, bdžiugiomis cširdimis ir veidais, daug dnesijuokdami, nes tai nuodėmė, bet linksma širdimi ir džiugiu veidu –

16 iš tiesų sakau: jeigu tai darote, žemės pilnatvė yra jūsų, lauko gyvuliai ir padangių paukščiai, ir tai, kas laipioja medžiais ir vaikšto žeme;

17 taip, ir žolės, ir iš žemės ateinančios gėrybės ar maistui, ar drabužiui, ar namams, ar kluonams, ar sodams, ar daržams, ar vynuogynams;

18 taip, visa, kas ateina iš ažemės, savo sezono metu, yra sutverta žmogaus labui ir jam vartoti, kad ir džiugintų akį, ir linksmintų širdį;

19 taip, maistui ir drabužiui, skoniui ir kvapui, kūnui sustiprinti ir sielai pagyvinti.

20 Ir Dievui patinka, kad jis visa tai atidavęs žmogui; nes visa tai tam ir sutverta, kad būtų vartojama protingai, neprarandant saiko ir be prievartos.

21 Ir niekuo žmogus aneįžeidžia Dievo, arba jo rūstybė neužsidega prieš nieką kitą, kaip tik prieš tuos, kurie bnepripažįsta visame jo rankos ir nepaklūsta jo įsakymams.

22 Štai, tai pagal įstatymą ir pranašus; todėl daugiau manęs netrukdykite šiuo klausimu.

23 Bet įsisavinkite, jog tas, kuris daro ateisumo darbus, gaus savo batlygį, būtent cramybę šiame pasaulyje ir damžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje.

24 Aš, Viešpats, tai pasakiau, ir Dvasia liudija. Amen.