Raštai
Doktrina ir Sandoros 21


21 Skyrius

Apreiškimas, duotas pranašui Džozefui Smitui Fajete, Niujorko valst., 1830 m. balandžio 6 d. (History of the Church, 1:74–79). Šis apreiškimas duotas, kai minėtą dieną Piterio Vitmerio vyresniojo namuose buvo organizuojama Bažnyčia. Dalyvavo šeši iki tada pakrikštyti žmonės. Šie asmenys vienbalsiai išreiškė norą ir pasiryžimą organizuotis, kaip Dievas įsakė (žr. 20 skyrių). Jie taip pat balsavo, kad priimtų ir palaikytų Džozefą Smitą jaunesnįjį ir Oliverį Kauderį Bažnyčios pirmininkaujančiais pareigūnais. Tada, uždėjęs rankas, Džozefas įšventino Oliverį Bažnyčios vyresniuoju, ir Oliveris panašiai įšventino Džozefą. Pateikę sakramentą, Džozefas ir Oliveris uždėjo rankas atskirai ant kiekvieno žmogaus, kad suteiktų Šventąją Dvasią ir kiekvieną jų patvirtintų Bažnyčios nariu.

1–3 Džozefas Smitas pašaukiamas regėtoju, vertėju, pranašu, apaštalu ir vyresniuoju; 4–8 Jo žodis vadovaus Sionės reikalui; 9–12 Šventieji tikės žodžiais, kuriuos jis kalba, įkvėptas Guodėjo.

1 Štai, jūs vesite ametraštį; ir jame Dievo Tėvo valia ir jūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malone tu būsi vadinamas bregėtoju, vertėju, pranašu, Jėzaus Kristaus capaštalu, Bažnyčios vyresniuoju,

2 Šventosios Dvasios aįkvėptu padėti jos pagrindą ir statyti ją švenčiausiajam tikėjimui.

3 Ši abažnyčia bsuorganizuota ir įsteigta tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimtųjų jūsų Viešpaties metų ketvirto mėnesio, vadinamo balandžiu, šeštąją dieną.

4 Todėl tu, turiu galvoje bažnyčią, skirk dėmesį visiems jo ažodžiams ir įsakymams, kuriuos jis tau duos, kai juos gaus, vaikščiodamas su visu bšventumu priešais mane;

5 nes jo ažodį priimsite, lyg iš mano paties burnos, – su visa kantrybe ir tikėjimu.

6 Nes jei tai darysite, pragaro avartai jūsų nenugalės; taip, ir Viešpats Dievas išsklaidys btamsos galias prieš jus ir csupurtys dangus jūsų labui ir savo vardo dšlovei.

7 Nes taip sako Viešpats Dievas: jį aš įkvėpiau vykdyti aSionės reikalą su didžia galia į gera; ir aš žinau jo stropumą, ir girdėjau jo maldas.

8 Taip, aš mačiau jo verksmą dėl Sionės ir padarysiu, kad jis dėl jos daugiau nebegedės; nes atėjo jo džiūgavimo dienos, kadangi jo nuodėmės aatleistos ir parodyta, kad aš laiminu jo darbus.

9 Nes štai, aš alaiminsiu visus dirbančius mano bvynuogyne didžiu palaiminimu, ir jie tikės jo žodžiais, kuriuos per mane davė jam cGuodėjas, kuris dapreiškia, kad Jėzus buvo enuodėmingų žmonių fnukryžiuotasgpasaulio nuodėmes, taip, dėl nuodėmių atleidimo hatgailaujančiai širdžiai.

10 Todėl aš noriu, kad jį aįšventintum tu, Oliveri Kauderi, mano apaštale;

11 ir tai apeiga tau, kad būtum vyresnysis po jo ranka, jam esant apirmuoju tau, idant tu galėtum būti šios Kristaus bažnyčios, nešiojančios mano vardą, vyresnysis

12 ir pirmasis šios bažnyčios pamokslautojas bažnyčiai ir priešais pasaulį, taip, priešais kitataučius; taip, ir taip sako Viešpats Dievas, – štai, taip pat ir ažydams. Amen.