Raštai
Doktrina ir Sandoros 19


19 Skyrius

Apreiškimas, duotas per Džozefą Smitą Mančesteryje, Niujorko valst., 1830 m. kovo mėn. (History of the Church, 1:72–74). Pranašas savo parašytoje istorijoje jį pristatė kaip „Dievo, o ne žmogaus, įsakymą Martinui Harisui, duotą to, kuris yra Amžinasis“ (History of the Church, 1:72).

1–3 Kristus turi visą galią; 4–5 Visi žmonės turi atgailauti arba kentėti; 6–12 Amžinoji bausmė yra Dievo bausmė; 13–20 Kristus kentėjo už visus, kad jie nekentėtų, jeigu atgailaus; 21–28 Skelbk atgailos evangeliją; 29–41 Skelbk gerąją naujieną.

1 Aš esu aAlfa ir Omega, Viešpats bKristus; taip, būtent aš esu pradžia ir pabaiga, pasaulio Išpirkėjas.

2 Aš atlikau ir aišbaigiau man skirtą valią to, kurio aš esu, būtent Tėvo, – padariau tai, kad galėčiau viską bpajungti sau, –

3 turiu visą agalią, net Šėtonui ir jo darbams bsunaikinti pasaulio cpabaigoje ir paskutiniąją didžią teismo dieną, kurią siųsiu jo gyventojams, dteisiu kiekvieną žmogų pagal jo edarbus ir veiksmus, kuriuos jis padarė.

4 Ir iš tikrųjų kiekvienas žmogus turi aatgailauti arba bkentėti, nes aš, Dievas, esu cbegalinis.

5 Todėl aš aneatšaukiu teismų, kuriuos siųsiu, bet užeis negandos, verksmas, baimanos ir dantų griežimas, taip, tiems, kurie atsidurs mano ckairėje.

6 Tačiau aneparašyta, kad nebus galo šiam kentėjimui, bet parašyta bbegalinis kentėjimas.

7 Dar parašyta aamžinasis pasmerkimas; taigi, tai yra raiškiau už kitas Raštų vietas, idant tai paveiktų žmonių vaikų širdis vien tik mano vardo šlovei.

8 Todėl aš jums paaiškinsiu šį slėpinį, nes jums dera žinoti, kaip ir mano apaštalams.

9 Kalbu jums, kurie esate tam išrinkti, kaip vienam, idant galėtumėte įeiti į mano aatilsį.

10 Nes štai, dieviškumo aslėpinys – koks jis didis! Nes štai, aš esu begalinis, ir bausmė, duodama iš mano rankos, yra begalinė bausmė, nes bBegalinis – mano vardas. Todėl:

11 aamžinoji bausmė yra Dievo bausmė;

12 begalinė bausmė yra Dievo bausmė.

13 Todėl aš tau įsakau atgailauti ir laikytis aįsakymų, kuriuos gavai mano tarno Džozefo Smito jaunesniojo ranka, mano vardu;

14 ir juos gavai mano visagale galia;

15 todėl aš tau įsakau atgailauti – atgailauti, kad neištikčiau tavęs savo burnos lazda ir savo rūstybe, ir savo pykčiu ir kad tau netektų skaudžiai akentėti – kaip skaudžiai, tu nežinai, kaip baisiai, tu nežinai, taip, kaip sunkiai pakeliamai, tu nežinai.

16 Nes štai, aš, Dievas, aiškentėjau tai už visus, idant jie bnekentėtų, jeigu catgailaus.

17 Bet jeigu jie neatgailautų, jie turėtų akentėti taip, kaip aš –

18 kentėjimą, dėl kurio net aš, pats Dievas, didžiausias iš visų, drebėjau iš skausmo ir kraujavau iš kiekvienos poros, ir kentėjau tiek kūnu, tiek ir dvasia – ir aš norėjau anegerti tos karčios taurės ir atsitraukti –

19 tačiau, Tėvui tebus šlovė, aš išgėriau ir aužbaigiau savo paruošimus žmonių vaikams.

20 Todėl aš vėl įsakau tau atgailauti, kad man netektų tavęs pažeminti savo visagale galia; ir aišpažinti savo nuodėmes, kad tau netektų kentėti tų bausmių, apie kurias kalbėjau, kurių mažiausiu laipsniu, taip, būtent pačiu mažiausiu laipsniu tu paragavai tada, kai aš atitraukiau savo Dvasią.

21 Ir aš tau įsakau aneskelbti nieko kita, kaip tik atgailą, ir bnerodyti šių dalykų pasauliui, kol man tai neatrodys išmintinga.

22 Nes dabar jie negali apriimti mėsos; bet jie turi bgauti pieno; todėl jie neturi žinoti šitų dalykų, kad kartais nepražūtų.

23 Mokykis iš manęs ir klausyk mano žodžių; avaikščiok mano Dvasios bromume ir manyje rasi cramybę.

24 Aš esu aJėzus Kristus; aš atėjau Tėvo valia ir vykdau jo valią.

25 Ir dar aš tau įsakau: anegeisk savo artimo bžmonos; ir neieškok savo artimo gyvybės.

26 Ir dar aš įsakau tau, kad negailėtum savo paties turto, bet kad dosniai suteiktum jo spausdinimui Mormono Knygos, kurioje yra atiesa ir Dievo žodis, –

27 kuri yra mano žodis akitataučiui, kad netrukus ji galėtų eiti pas bžydus, kurių clikutis yra lamanitai, kad anie galėtų patikėti evangelija ir nebelauktų ateinant dMesijo, kuris jau atėjo.

28 Ir dar aš įsakau tau amelstis tiek bbalsu, tiek ir širdimi; taip, priešais pasaulį ir slaptoje, viešumoje ir vienumoje.

29 Ir askelbk gerąją naujieną, taip, skelbk ją kalnuose ir kiekvienoje aukštoje vietoje, ir kiekvienoje liaudyje, kurią tau bus leista matyti.

30 Ir daryk tai su visu nuolankumu, apasitikėdamas manimi, nepiktžodžiaudamas piktžodžiautojams.

31 Ir nekalbėk apie adogmas, bet skelbk atgailą ir btikėjimą Gelbėtoju, ir nuodėmių catleidimą dkrikštu ir eugnimi, taip, būtent fŠventąja Dvasia.

32 Štai, tai yra didis ir paskutinis su šiuo reikalu susijęs aįsakymas, kurį tau duosiu; nes to pakaks tavo kasdieniniam vaikščiojimui, net iki tavo gyvenimo galo.

33 Ir jei šių apatarimų nepaisysi, susilauksi nelaimės, taip būtent savęs paties ir savo turto sunaikinimo.

34 aParduok dalį savo turto, taip, būtent dalį savo žemių ir viską, išskyrus savo šeimos pragyvenimą.

35 Sumokėk askolą, kaip bsusitarei su spausdintoju. Išsivaduok iš cpriklausomybės.

36 aPalik savo namus ir namų židinį; sugrįžk tik tada, kai norėsi pasimatyti su savo šeima;

37 ir visiems laisvai akalbėk; taip, pamokslauk, ragink, skelbk btiesą, būtent garsiu, džiaugsmingu balsu, šaukdamas: Osana, osana, tebūna palaimintas Viešpaties Dievo vardas!

38 Visada amelskis, ir aš ant tavęs bišliesiu savo Dvasios, ir didi bus tavo palaima – taip, didesnė už tą, kurią patirtum, įgijęs žemės lobius ir juos atitinkantį sugedimą.

39 Štai, argi gali tai skaityti nesidžiaugdamas ir linksmybės nepakylėta širdimi?

40 Argi gali toliau blaškytis kaip aklas vedlys?

41 Ar gali būti anuolankus ir romus bei išmintingai elgtis priešais mane? Taip, bateik pas mane, savo Gelbėtoją. Amen.