Raštai
Doktrina ir Sandoros 133


133 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Hairame, Ohajo valst., 1831 m. lapkričio 3 d. (History of the Church, 1:229–234). Kaip įvadą šiam apreiškimui pranašas rašė: „Tuo metu buvo daug dalykų, kuriuos vyresnieji norėjo žinoti apie evangelijos skelbimą žemės gyventojams ir apie surinkimą. Kad galėtume vaikščioti tikroje šviesoje ir būti pamokyti iš aukštybių, 1831 m. lapkričio 3 d. aš pasiteiravau Viešpatį ir gavau štai šį svarbų apreiškimą“ (History of the Church, 1:229). Pradžioje šis skyrius buvo pridėtas prie Doktrinos ir Sandorų knygos kaip priedas, o vėliau jam suteiktas skyriaus numeris.

1–6 Šventiesiems įsakoma pasiruošti antrajam atėjimui; 7–16 Visiems žmonėms įsakoma bėgti iš Babilonės, ateiti į Sionę ir pasiruošti didžiai Viešpaties dienai; 17–35 Jis stovės ant Sionės kalno, kontinentai taps vienu žemynu, ir prapuolusios Izraelio gentys sugrįš; 36–40 Per Džozefą Smitą evangelija buvo sugrąžinta, kad būtų skelbiama visame pasaulyje; 41–51 Viešpats nužengs su kerštu ant nelabųjų; 52–56 Tai bus jo išpirktųjų metai; 57–74 Evangelija bus pasiųsta gelbėti šventųjų ir sunaikinti nelabųjų.

1 Įsiklausykite, o jūs, mano bažnyčios žmonės, – sako Viešpats jūsų Dievas, – ir išgirskite Viešpaties žodį apie jus –

2 Viešpaties, kuris staiga aateis į savo šventyklą; Viešpaties, kuris nužengs su prakeiksmu ant pasaulio, kad bteistų; taip ant visų tautų, kurios užmiršo Dievą, ir ant visų bedievių tarp jūsų.

3 Nes jis aapnuogins savo šventą ranką visų tautų akyse, ir visi žemės pakraščiai išvys savo Dievo bišgelbėjimą.

4 Todėl pasiruoškite, pasiruoškite, o mano žmonės; šventinkite save; rinkitės draugėn Sionės žemėje, o jūs, mano bažnyčios žmonės, visi jūs, kuriems neįsakyta pasilikti.

5 Išeikite iš aBabilonės. Būkite bšvarūs, kurie nešate Viešpaties indus.

6 Sušaukite savo iškilmingus susirinkimus ir dažnai akalbėkitės vienas su kitu. Ir tegul kiekvienas žmogus šaukiasi Viešpaties vardo.

7 Taip, iš tiesų vėl sakau jums: atėjo laikas, kada jums skamba Viešpaties balsas: Išeikite iš Babilonės; asusirinkite iš tautų, iš bketurių vėjų, nuo vieno dangaus krašto iki kito.

8 aSiųskite mano bažnyčios vyresniuosius į tolimas tautas; į jūros bsalas; siųskite į svetimas šalis; šaukite visas tautas, pirma ckitataučius ir tada džydus.

9 Ir štai, toks bus jų šauksmas ir Viešpaties balsas visiems žmonėms: Eikite į Sionės žemę, kad mano liaudies ribos išsiplėstų ir kad jos akuolai būtų sustiprinti, ir kad bSionė išplistų į aplinkines sritis.

10 Taip, tegul tarp visų žmonių pasklinda šauksmas: Pabuskite ir kelkitės, ir išeikite pasitikti aJaunikio; štai Jaunikis ateina; išeikite jo pasitikti. Pasiruoškite bdidžiai Viešpaties dienai.

11 aBudėkite tad, nes bnežinote nei dienos, nei valandos.

12 Tegul tad tie, kurie atarp kitataučių, bėga į bSionę.

13 Ir tegul tie, kurie iš aJudo, bėga į bJeruzalę, į Viešpaties cnamų dkalnus.

14 Išeikite iš tautų, būtent iš Babilonės, iš nelabumo, kuris yra dvasinė Babilonė.

15 Bet iš tiesų, – taip sako Viešpats, – tenebus jūsų bėgimas apaskubomis; bet tegul viskas prieš jus būna paruošta; ir, kuris eina, btenepažvelgia atgal, kad jo neištiktų staigus sunaikinimas.

16 Įsiklausykite ir išgirskite, o jūs, žemės gyventojai. aKlausykite jūs, mano bažnyčios vyresnieji, drauge ir išgirskite Viešpaties balsą; nes jis šaukia visiems žmonėms ir visiems žmonėms visur įsako batgailauti.

17 Nes štai, Viešpats Dievas apasiuntė angelą, šaukiantį dangaus viduriu, sakantį: Paruoškite Viešpaties kelią ir btiesinkite jo takus, nes čia pat jo catėjimo valanda –

18 kai aAvinėlis stovės ant Sionės bkalno ir su juo cšimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, turintys jo Tėvo vardą, įrašytą savo kaktose.

19 Todėl pasiruoškite aJaunikio batėjimui; išeikite, išeikite jo pasitikti.

20 Nes štai, jis astovės ant Alyvų kalno ir ant galingojo vandenyno, būtent didžiosios gelmės, ir ant jūros salų, ir ant Sionės žemės.

21 Ir jis aprabils savo balsu iš bSionės ir kalbės iš Jeruzalės, ir jo balsas bus girdimas tarp visų žmonių;

22 ir tai bus balsas tarsi daugelio vandenų abalsas ir tarsi smarkaus bgriaustinio balsas, kuris csudaužys kalnus, ir slėnių nebeliks.

23 Jis įsakys didžiajai gelmei, ir ji bus nuvaryta atgal į šiaurinius kraštus, ir asalos taps viena žeme;

24 ir aJeruzalės žemė, ir Sionės žemė bus sugrąžintos į savo vietą, ir žemė bus tokia, kokia ji buvo tomis dienomis, kai dar nebuvo bpadalinta.

25 Ir Viešpats, būtent Gelbėtojas, stovės savo žmonių vidury ir aviešpataus visam kūnui.

26 Ir tie, kurie yra ašiauriniuose kraštuose, iškils Viešpaties atmintyje; ir jų pranašai išgirs jo balsą ir daugiau nebesusilaikys; ir jie smogs į uolas, ir ledas tekės nuo jų akivaizdos.

27 Ir didžiosios gelmės viduryje bus nutiestas avieškelis.

28 Jų priešai taps jų grobiu,

29 ir anevaisingose dykumose atsiras gyvojo vandens tvenkiniai; ir išdžiūvusi dirva jau nebebus ištroškusi žemė.

30 Ir jie atneš savo gausius lobius aEfraimo vaikams, mano tarnams.

31 Ir nuo jų akivaizdos drebės amžinųjų akalvų ribos.

32 Ir ten, būtent Sionėje, jie parpuls ir bus karūnuoti šlove, Viešpaties tarnų, būtent Efraimo vaikų, rankomis.

33 Ir jie bus pripildyti nesibaigiančio džiaugsmo agiesmių.

34 Štai, tai yra nesibaigiančio Dievo palaiminimas Izraelio agentims, ir dar didesnis palaiminimas ant bEfraimo ir jo draugų galvos.

35 Ir taip pat tie, iš aJudo genties, po savo skausmo bus pašventinti bšventumu priešais Viešpatį, kad gyventų jo akivaizdoje dieną ir naktį, per amžių amžius.

36 Ir dabar, – iš tiesų sako Viešpats, – kad tai būtų žinoma tarp jūsų, o žemės gyventojai, aš pasiunčiau savo aangelą, skrendantį dangaus viduriu, turintį nesibaigiančią bevangeliją, kuris pasirodė kai kuriems ir įteikė ją žmogui, kuris pasirodys daugeliui gyvenančių žemėje.

37 Ir ši aevangelija bus bskelbiama ckiekvienai tautai ir giminei, ir liežuviui, ir liaudžiai.

38 Ir Dievo tarnai eis, garsiu balsu sakydami: Bijokite Dievo ir atiduokite jam garbę, nes atėjo jo teismo valanda;

39 ir agarbinkite tą, kuris sutvėrė dangų ir žemę, ir jūrą, ir vandenų versmes;

40 šaukdamiesi Viešpaties vardo dieną ir naktį, sakydami: O kad tu aperplėštum dangus, kad nužengtum žemyn, kad kalnai tekėtų nuo tavo akivaizdos.

41 Ir tai bus įvykdyta jiems; nes Viešpaties akivaizda bus kaip lydanti ugnis, kuri sudegina, ir kaip ugnis, kuri aužvirina vandenis.

42 O Viešpatie, tu nužengsi, kad atskleistum savo vardą savo priešininkams, ir visos tautos drebės nuo tavo akivaizdos,

43 kai tu darysi baisius dalykus, dalykus, kurių jie nesitikėjo;

44 taip, kai tu nužengsi ir kalnai tekės nuo tavo akivaizdos, tu apasitiksi tą, kuris džiūgauja ir vykdo teisumą, kuris prisimena tave tavo keliuose.

45 Nes nuo pasaulio pradžios žmonės ausimi negirdėjo ir nesuvokė, ir jokia akis neregėjo, o Dieve, išskyrus tave, kokius didžius dalykus tu aparuošei tam, kuris tavęs blaukia.

46 Ir bus sakoma: aKas yra tas, kuris bnužengia nuo Dievo danguje, apsirengęs dažytais apdarais; taip, iš nežinomų sričių, apsirengęs savo šlovingu drabužiu, keliaudamas savo stiprybės didybėje?

47 Ir jis tars: Aš esu tas, kuris kalbėjo teisume, galingas išgelbėti.

48 Ir Viešpaties drabužis bus araudonas, ir jo apdarai – kaip to, kuris mina vynuogių kubile.

49 Ir tokia didi bus jo akivaizdos šlovė, kad asaulė susigėdus paslėps savo veidą ir mėnulis sulaikys savo šviesą, ir žvaigždės bus nusviestos iš savo vietų.

50 Ir pasigirs jo balsas: Aš asumyniau vyno spaustuvą vienas ir užtraukiau teismą visiems žmonėms; ir nė vieno nebuvo su manimi;

51 ir aš myniau juos įtūžęs ir trypiau juos įpykęs, ir jų krauju aapsitaškiau savo apdarus, ir sutepiau visą savo drabužį; nes tai buvo keršto, kuris buvo mano širdyje, diena.

52 Ir dabar atėjo mano išpirktųjų metai; ir jie minės savo Viešpaties maloningumą ir viską, ką jis suteikė jiems dėl savo gerumo ir dėl savo maloningumo, per amžių amžius.

53 Jis buvo asuspaustas visais jų suspaudimais. Ir jo akivaizdos angelas išgelbėjo juos; ir iš savo bmeilės ir iš savo gailesčio jis cišpirko juos, ir nešė juos, ir nešiojo juos per visas senovės dienas;

54 taip, ir taip pat aHenochas, ir buvusieji su juo; pranašai, buvusieji prieš jį; ir taip pat bNojus, ir buvusieji prieš jį; ir taip pat cMozė, ir buvusieji prieš jį;

55 ir nuo Mozės iki Elijos, ir nuo Elijos iki Jono, kurie buvo su Kristumi jo aprisikėlime, ir šventieji apaštalai su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu bus Avinėlio akivaizdoje.

56 Ir bus aatverti bšventųjų ckapai; ir jie išeis ir atsistos Avinėlio ddešinėje, kai jis stovės ant Sionės ekalno ir ant šventojo miesto, fNaujosios Jeruzalės; ir jie giedos gAvinėlio hgiesmę dieną ir naktį, per amžių amžius.

57 Ir tam, kad žmonės būtų padaryti ašlovių, kurios bus apreikštos, dalininkais, Viešpats pasiuntė savo bevangelijos pilnatvę, savo nesibaigiančią sandorą, samprotaudamas aiškiai ir paprastai –

58 kad paruoštų silpnuosius tam, kas ateina į žemę, ir Viešpaties pavedimui tą dieną, kada asilpnieji suglumins išmintinguosius, ir bmažytė taps stipria tauta, ir cdu privers bėgti dešimtis tūkstančių.

59 Ir žemės silpnaisiais Viešpats akuls tautas savo Dvasios galia.

60 Ir dėl to buvo duoti šie įsakymai; tą dieną, kada jie buvo duoti, buvo įsakyta sulaikyti juos nuo pasaulio, bet dabar jie turi aeiti bvisam kūnui –

61 ir tai pagal Viešpaties, kuris viešpatauja visam kūnui, mintį ir valią.

62 Ir tam, kuris aatgailauja ir bšventina save priešais Viešpatį, bus duotas camžinasis gyvenimas.

63 O tiems, kurie aneįsiklauso į Viešpaties balsą, bus išpildyta tai, kas parašyta pranašo Mozės, – kad jie bus biškirsti iš liaudies;

64 ir taip pat tai, kas parašyta pranašo aMalachijaus: Nes štai ateina bdiena, kuri cdegs kaip krosnis; ir visi išdidieji, taip, ir visi, kurie elgiasi nedorai, bus ražiena; ir diena, kuri ateina, sudegins juos, – sako pulkų Viešpats, – kad nepaliks jiems nei šaknies, nei šakos.

65 Todėl toks bus jiems Viešpaties atsakymas:

66 Tą dieną, kai atėjau pas savuosius, nė vienas žmogus iš jūsų manęs anepriėmė, ir jūs buvote išvaryti.

67 Kai pašaukiau vėl, nebuvo nė vieno iš jūsų, kas atsakytų; tačiau mano aranka nė kiek nesutrumpėjo, kad negalėčiau išpirkti, nei mano bgalia išgelbėti.

68 Štai, savo papeikimu aš aišdžiovinu jūrą. Aš paverčiu upes dykuma; jų žuvys dvokia ir gaišta iš troškulio.

69 Aš aprengiu dangus juodai ir padarau ašutinę jų dangalu.

70 Ir štai a turėsite iš mano rankos – jūs atgulsite sielvarte.

71 Štai, nėra nė vieno, kas jus išgelbėtų; nes jūs nepaklusote mano balsui, kai aš šaukiau jums iš dangų; jūs nepatikėjote mano tarnais, ir kai jie buvo aatsiųsti pas jus, jų nepriėmėte.

72 Todėl jie aužantspaudavo liudijimą ir surišo įstatymą, ir jūs buvote perduoti tamsai.

73 Šie eis šalin į išorinę tamsą, kur averksmas ir aimanos, ir dantų griežimas.

74 Štai Viešpats, jūsų Dievas, tai pasakė. Amen.