Raštai
    Doktrina ir Sandoros 124
    Footnotes
    Theme

    124 Skyrius

    Apreiškimas, duotas pranašui Džozefui Smitui Navū, Ilinojaus valst., 1841 m. sausio 19 d. (History of the Church, 4:274–286). Dėl stiprėjančio persekiojimo ir valstybės pareigūnų neteisėtų procedūrų prieš šventuosius, šie buvo priversti palikti Misūrio valstiją. Misūrio valstijos gubernatoriaus Lilburno V. Bogso išleistas išnaikinimo įsakymas, datuotas 1838 m. spalio 27 d., nepaliko jiems jokio kito pasirinkimo (History of the Church, 3:175). 1841 metais, kada buvo duotas šis apreiškimas, šventieji buvo pastatę Navū miestą, užimantį buvusio Ilinojaus valstijos Komercio kaimo teritoriją, ir čia buvo įkurta Bažnyčios valdyba.

    1–14 Džozefui Smitui įsakoma surašyti iškilmingą pareiškimą apie evangeliją Jungtinių Valstijų prezidentui, gubernatoriams ir visų tautų valdovams; 15–21 Hairumas Smitas, Deividas V. Petenas, Džozefas Smitas vyresnysis ir kiti gyvieji bei mirusieji palaiminami už jų dorumą ir geras savybes; 22–28 Šventiesiems įsakoma Navū mieste pastatyti atvykėlių priėmimo namus ir šventyklą; 29–36 Krikštai už mirusiuosius turi būti vykdomi šventyklose; 37–44 Viešpaties liaudis visada statė šventyklas šventoms apeigoms atlikti; 45–55 Dėl priespaudos iš priešų pusės šventieji atleidžiami nuo šventyklos statymo Džeksono apygardoje; 56–83 Duodami nurodymai Navū Namų statybai; 84–96 Hairumas Smitas pašaukiamas būti patriarchu, priimti raktus ir stovėti Oliverio Kauderio vietoje; 97–122 Viljamui Lo ir kitiems duodami patarimai dėl jų darbų; 123–145 Išvardinami visuotiniai ir vietiniai pareigūnai kartu su jų pareigomis ir kvorumais.

    1 Iš tiesų, taip sako Viešpats tau, mano tarne Džozefai Smitai: aš labai patenkintas tavo atnaša ir išpažinimais; nes tam aš tave ir pakėliau, kad galėčiau parodyti savo išmintį per žemės asilpnuosius.

    2 Tavo maldos man priimtinos; ir, atsakydamas į jas, sakau tau, kad dabar tu pašaukiamas nedelsiant surašyti iškilmingą pareiškimą apie mano evangeliją ir šį akuolą, kurį aš įsodinau, kad būtų Sionės kertinis akmuo, kuris bus išdailintas tarsi rūmų.

    3 Šis pareiškimas bus paskelbtas visiems pasaulio akaraliams, keturiems jo kampams, gerbiamam išrinktam prezidentui ir garbingiems tautos, kurioje gyveni, gubernatoriams bei visoms išsklaidytoms žemės tautoms.

    4 Tegul jis bus parašytas aromumo dvasia ir Šventosios Dvasios galia, kuri bus tavyje, kai jį rašysi;

    5 nes tau Šventąja Dvasia bus duota žinoti mano valią tiems karaliams ir vadovams, netgi kas ištiks juos ateityje.

    6 Nes, štai, netrukus aš kreipsiuos į juos, kad atkreiptų dėmesį į Sionės šviesą ir šlovę, nes atėjo nustatytas laikas parodyti jai palankumą.

    7 Kreipkis tad į juos garsiu pareiškimu ir savo liudijimu, – nebijodamas jų, nes jie yra kaip ažolė ir visa jų šlovė kaip jos žiedas, kuris netrukus nuvysta, – kad jie taip pat būtų palikti be pateisinimo,

    8 ir kad aš galėčiau aplankyti juos aplankymo dieną, kai nuimsiu uždangą nuo savo veido, kad paskirčiau prispaudėjui vietą tarp veidmainių, kur dantų agriežimas, jeigu jie atmes mano tarnus ir mano liudijimą, kurį jiems apreiškiau.

    9 Ir vėlgi, aš aplankysiu ir suminkštinsiu jų širdis, daugelio iš jų, jūsų labui, kad rastumėt malonę jų akyse, kad jie ateitų į tiesos ašviesą, ir kitataučiai – į Sionės išaukštinimą, arba iškėlimą.

    10 Nes greitai ateina mano aplankymo diena, avalandą, kurią nesitikite; ir kurgi bus mano žmonių saugumas bei prieglobstis tiems, kurie bus išlikę iš jų?

    11 Pabuskite, o žemės karaliai! Ateikit, o ateikit su savo auksu ir savo sidabru į pagalbą mano žmonėms, į Sionės dukrų namus.

    12 Ir dar, iš tiesų sakau tau: tegul mano tarnas Robertas B. Tompsonas padeda tau surašyti šį pareiškimą, nes aš labai patenkintas juo ir tuo, kad jis būtų su tavimi;

    13 tegul tad jis įsiklauso į tavo patarimą, ir aš palaiminsiu jį daugybe palaiminimų; tegul nuo šiol jis bus visame kame ištikimas ir patikimas, ir jis bus didis mano akyse;

    14 bet tegul jis prisimena, kad iš jo rankų aš pareikalausiu jo aprievaizdavimo.

    15 Ir dar, iš tiesų sakau tau: palaimintas mano tarnas aHairumas Smitas; nes aš, Viešpats, myliu jį už jo širdies bdorumą ir dėl to, kad jis myli tai, kas teisinga priešais mane, – sako Viešpats.

    16 Dar, tegul mano tarnas Džonas C. Benetas padeda tau tavo darbe siunčiant mano žodį žemės karaliams ir žmonėms ir suspaudimo valandą stovi šalia tavęs, būtent tavęs, mano tarne Džozefai Smitai; ir, jeigu jis priims apatarimą, jo atlygis neprapuls.

    17 Ir dėl savo meilės jis bus didis, nes jeigu jis tai darys, jis bus mano, – sako Viešpats. Aš mačiau darbą, kurį jis padarė, kurį aš priimu, jeigu jis ir toliau tai darys, ir karūnuosiu jį palaiminimais ir didele šlove.

    18 Ir dar, sakau tau, kad tai yra mano valia, kad mano tarnas Laimanas Vaitas toliau pamokslautų vardan Sionės, romumo dvasioje, išpažindamas mane priešais pasaulį; ir aš nešiu jį lyg ant aerelio sparnų; ir jis pelnys šlovę ir pagarbą sau pačiam ir mano vardui;

    19 kad jam baigus savo darbą, aš galėčiau priimti jį pas save, taip kaip priėmiau savo tarną aDeividą Peteną, kuris šiuo metu su manimi, ir taip pat mano tarną bEdvardą Partridžą, ir taip pat mano senąjį tarną cDžozefą Smitą vyresnįjį, kuris sėdi su dAbraomu, jo dešinėje, ir palaimintas bei šventas jis yra, nes jis mano.

    20 Ir dar, iš tiesų, sakau tau: mano tarnas Džordžas Mileris yra be aklastos; juo galima pasitikėti dėl jo širdies dorumo; ir dėl meilės, kurią jis puoselėja mano liudijimui, aš, Viešpats, myliu jį.

    21 Todėl sakau tau: aš užantspauduoju ant jo galvos avyskupystės pareigybę kaip savo tarnui Edvardui Partridžui, kad jis priimtų mano namų pašventimus, kad suteiktų palaiminimus ant mano liaudies vargšų galvų, – sako Viešpats. Niekas teneniekina mano tarno Džordžo, nes jis pagerbs mane.

    22 Tegul mano tarnas Džordžas ir mano tarnas Laimanas, ir mano tarnas Džonas Snaideris, ir kiti pastato anamus mano vardui, tokius, kokius jiems parodys mano tarnas Džozefas, toje vietoje, kurią jis jiems taip pat parodys.

    23 Ir tai bus tarsi svečių namai, namai, kad atvykėliai galėtų atvykti iš toli apsistoti juose; todėl tegul tai būna geri namai, verti visokeriopo priėmimo, idant išvargęs akeliautojas galėtų rasti sveikatą ir saugumą, apmąstydamas Viešpaties žodį ir bkertinį akmenį, kurį paskyriau Sionei.

    24 Šie namai bus sveikas būstas, jeigu jie bus pastatyti mano vardui ir jei valdytojas, kuris bus paskirtas jiems, neleis jokiam nešvarumui suteršti jų. Jie bus šventi, arba Viešpats, jūsų Dievas, negyvens juose.

    25 Ir dar, iš tiesų sakau tau: tegul visi mano šventieji atvyksta iš tolybių.

    26 Ir siųskite greitus pasiuntinius, taip, išrinktus pasiuntinius, ir sakykite jiems: ateikite, su visu savo auksu ir savo sidabru, ir savo brangiais akmenimis, ir su visomis savo vertingomis senienomis, ir su visais, kurie turi pažinimą apie vertingas senienas; kurie nori ateiti, tegul ateina; ir atgabenkite buksmedį ir eglę, ir pušį kartu su visokia brangia žemės mediena;

    27 ir su geležimi, su variu ir su skaistvariu, ir su cinku, ir su savo visomis žemės brangenybėmis; ir pastatykite anamus mano vardui, kad juose bgyventų Aukščiausiasis.

    28 Nes žemėje neatsirado vietos, kur jis galėtų ateiti ir asugrąžinti tai, kas jums buvo prarasta, arba ką jis paėmė, būtent kunigystės pilnatvę.

    29 Nes žemėje nėra akrikštyklos, kad jie, mano šventieji, galėtų būti bkrikštijami už tuos, kurie mirę, –

    30 nes ši apeiga priklauso mano namams ir kitur negali būti priimtina man, nebent jūsų skurdo dienomis, kada jūs nepajėgūs pastatyti man namų.

    31 Bet aš įsakau jums, visi mano šventieji, apastatyti man namus; ir aš duodu jums pakankamai laiko pastatyti man namus; ir tuo laiku jūsų krikštai bus man priimtini.

    32 Bet štai, pasibaigus šiam paskirtam laikui, jūsų krikštai už savo mirusiuosius nebebus priimtini man; ir jei pasibaigus paskirtam laikui, jūs to nedarysite, jūs būsite atmesti kaip bažnyčia, su savo mirusiaisiais, – sako Viešpats jūsų Dievas.

    33 Nes iš tiesų sakau jums, kad po to, kai turėjote pakankamai laiko pastatyti man namus, kuriems priklauso krikštijimosi už mirusiuosius apeiga, kuriems ji ir buvo įsteigta dar prieš pasaulio įkūrimą, jūsų krikštai už mirusiuosius negali būti priimtini man;

    34 nes juose suteikiami šventosios kunigystės araktai, kad galėtumėte gauti garbę ir šlovę.

    35 Ir po to laiko jūsų krikštai už mirusiuosius, atliekami išsklaidytųjų, nebepriimtini man, – sako Viešpats.

    36 Nes yra paskirta, kad Sionėje ir jos kuoluose, ir Jeruzalėje – tose vietose, kurias aš paskyriau aprieglobsčiui, – bus vietos jūsų krikštams už savo mirusiuosius.

    37 Ir dar, iš tiesų sakau jums: kaipgi jūsų aapiplovimai bus priimtini man, jei darysite juos ne namuose, kuriuos pastatėte mano vardui?

    38 Nes tam aš įsakiau Mozei, kad jis pastatytų aPalapinę, kad jie nešiotųsi ją tyruose, ir kad pastatytų bnamus pažadėtoje žemėje, kad galėtų būti apreikštos tos apeigos, kurios buvo paslėptos dar prieš pasaulio buvimą.

    39 Todėl iš tiesų sakau jums, kad jūsų apatepimai ir jūsų apiplovimai, ir jūsų bkrikštai už mirusiuosius, ir jūsų ciškilmingi susirinkimai, ir jūsų paminėjimai dėl jūsų daukų, kurias aukojo Levio sūnūs, ir dėl jūsų apreiškimų jūsų ešvenčiausiose vietose, kuriais gaunate pokalbius, ir jūsų nuostatai, ir potvarkiai dėl Sionės apreiškimų ir įkūrimo pradžios, ir dėl visų jos piliečių šlovės, garbės ir apdovanojimo, suteikiami apeiga mano šventų namų, kuriuos mano žmonėms visada įsakyta statyti mano šventam vardui.

    40 Ir iš tiesų sakau jums: tegul šie namai bus pastatyti mano vardui, kad juose galėčiau apreikšti savo apeigas savo žmonėms;

    41 nes teikiuosi aapreikšti savo bažnyčiai tai, kas buvo laikoma bpaslėpta dar prieš pasaulio įkūrimą, tai, kas susiję su laikų cpilnatvės evangelijos laikotarpiu.

    42 Ir aš aparodysiu savo tarnui Džozefui visa, kas susiję su šiais namais ir jų kunigyste, ir vietą, kurioje jie bus pastatyti.

    43 Ir jūs pastatysite juos toje vietoje, kur manėte statyti, nes tai yra ta vieta, kurią aš jums išrinkau, kad juos statytumėt.

    44 Jei dirbsite visa savo galia, aš pašventinsiu tą vietą, tad ji bus ašventa.

    45 Ir jei mano žmonės įsiklausys į mano balsą ir į balsą mano atarnų, kuriuos aš paskyriau vesti mano žmones, štai, iš tiesų sakau jums: jie nebus pajudinti iš savo vietos.

    46 Bet jeigu jie neįsiklausys į mano balsą, nei į šių mano paskirtų vyrų balsą, jie nebus palaiminti, nes jie teršia mano šventą žemę ir mano šventas apeigas, ir įstatus, ir mano šventus žodžius, kuriuos jiems duodu.

    47 Ir bus taip, kad jei pastatysite namus mano vardui ir nedarysite to, ką aš sakau, aš nevykdysiu apriesaikos, kurią duodu jums, nei nevykdysiu pažadų, kurių laukiate iš mano rankų, – sako Viešpats.

    48 Nes avietoje palaiminimų jūs savo darbais užsitraukiate prakeiksmus, rūstybę, pasipiktinimą ir teismus ant savo galvų, savo kvailystėmis ir visomis savo bjaurystėmis, kurias darote priešais mane, – sako Viešpats.

    49 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jog, kai aš duodu įsakymą bet kuriam iš žmonių sūnų padaryti darbą mano vardui ir tie žmonių sūnūs eina visomis savo išgalėmis ir viskuo, ką turi, vykdyti tą darbą ir nenustoja astropumo, o jų priešai užpuola juos ir trukdo jiems įvykdyti tą darbą, štai, man tinka bnebereikalauti to darbo iš tų žmonių sūnų rankų, bet priimti jų atnašas.

    50 O nedorybę ir mano šventų įstatymų bei įsakymų pažeidinėjimą aš asiųsiu ant galvų tų, kurie trukdė mano darbui, iki trečiosios ir ketvirtosios bkartos, tol, kol jie cneatgailauja ir nekenčia manęs, – sako Viešpats Dievas.

    51 Todėl, dėl šios priežasties, aš priėmiau atnašas tų, kuriems įsakiau pastatyti miestą ir anamus mano vardui bDžeksono apygardoje, Misūrio valstijoje, ir kuriems sutrukdė jų priešai, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

    52 Aš atsakysiu ateismu, rūstybe ir pasipiktinimu, kauksmu ir kančia bei dantų griežimu ant jų galvų iki trečiosios ir ketvirtosios kartos tol, kol jie neatgailauja ir nekenčia manęs, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

    53 Ir tai aš duodu jums kaip pavyzdį, jums paguosti dėl visų tų, kuriems buvo įsakyta daryti darbą ir kuriems buvo trukdoma jų priešų rankomis ir priespauda, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

    54 Nes aš esu Viešpats, jūsų Dievas, ir išgelbėsiu visus tuos iš jūsų brolių, kurie buvo atyraširdžiai ir buvo bnužudyti Misūrio žemėje, – sako Viešpats.

    55 Ir dar, iš tiesų sakau jums: aš vėl įsakau jums statyti anamus mano vardui, būtent šitoje vietoje, kad galėtumėte bįrodyti man, jog esate ištikimi visame, ką tik jums įsakau, kad galėčiau jus palaiminti ir karūnuoti garbe, nemirtingumu ir amžinuoju gyvenimu.

    56 Ir dabar sakau jums dėl savo svečių anamų, kuriuos jums įsakiau pastatyti atvykėliams apsistoti: tegul jie bus pastatyti mano vardui ir tegul jie bus pavadinti mano vardu, ir tegul mano tarnas Džozefas ir jo namai turės vietą juose, iš kartos į kartą.

    57 Nes šį patepimą aš uždėjau jam ant galvos, kad jo palaiminimas taip pat būtų uždėtas ant jo ainijos galvos po jo.

    58 Ir kaip aš sakiau aAbraomui dėl žemės giminių, lygiai taip sakau savo tarnui Džozefui: per tave ir tavo bsėklą bus palaimintos žemės giminės.

    59 Todėl tegul mano tarnas Džozefas ir jo sėkla po jo turi vietą tuose namuose iš kartos į kartą per amžių amžius, – sako Viešpats.

    60 Ir tegul šie namai bus pavadinti Navū Namais; ir tegul jie bus maloni buveinė žmogui ir poilsio vieta pavargusiam keliautojui, kad jis galėtų apmąstyti Sionės šlovę ir šio jos kertinio akmens šlovę;

    61 kad jis taip pat galėtų gauti patarimą iš tų, kuriuos aš paskyriau būti tarsi žymiais aaugalais ir tarsi bsargybiniais ant jos sienų.

    62 Štai, iš tiesų sakau jums: tegul mano tarnas Džordžas Mileris ir mano tarnas Laimanas Vaitas, ir mano tarnas Džonas Snaideris, ir mano tarnas Piteris Hazas susiorganizuoja ir paskiria vieną iš jų būti jų kvorumo tam namui statyti prezidentu.

    63 Ir jie sudarys įstatus, kuriais vadovaudamiesi jie priimtų pajus to namo statybai.

    64 Ir jie neims mažiau kaip penkiasdešimt dolerių kaip mažiausią to namo pajų, ir jiems bus leidžiama priimti penkiolika tūkstančių dolerių iš bet kurio žmogaus kaip to namo pajų.

    65 Bet jiems nebus leidžiama priimti daugiau kaip penkiolika tūkstančių dolerių pajaus iš bet kurio žmogaus.

    66 Ir jiems nebus leidžiama priimti mažiau kaip penkiasdešimt dolerių kaip mažiausią to namo pajų iš bet kurio žmogaus.

    67 Ir jiems nebus leidžiama priimti bet kokį žmogų kaip to namo pajininką, jeigu jis neįmokės savo pajaus jiems į rankas, tuo metu, kai gauna pajų.

    68 Ir proporcingai pajaus, kurį jis sumoka jiems į rankas, dydžiui jis gaus to namo pajų; bet jeigu nieko neįmoka jiems į rankas, jis negaus jokio to namo pajaus.

    69 Ir jei kažkas įmoka pajų jiems į rankas, tai bus to namo pajus dėl jo paties ir jo palikuonių po jo iš kartos į kartą, tol, kol jis ir jo paveldėtojai laikys tą pajų ir neparduos arba neperduos to pajaus iš savo rankų laisva valia ir veiksmu, – jei norite vykdyti mano valią, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

    70 Ir dar, iš tiesų sakau jums: jei mano tarnas Džordžas Mileris ir mano tarnas Laimanas Vaitas, ir mano tarnas Džonas Snaideris, ir mano tarnas Piteris Hazas gaus į rankas kokį nors pajų, pinigais ar turtu, per ką jie gaus realią piniginę vertę, jie nepanaudos jokios to pajaus dalies jokiam kitam tikslui, kaip tik tam namui.

    71 Ir jeigu jie panaudos bent kokią to pajaus dalį bet kur kitur, išskyrus tą namą, be pajininko sutikimo ir neatmokės keturgubai už tą dalį, kurią jie panaudojo bet kur kitur, išskyrus tą namą, jie bus prakeikti ir pajudinti iš savo vietos, – sako Viešpats Dievas; nes aš, Viešpats, esu Dievas ir negaliu būti aišjuoktas nė viename iš šių dalykų.

    72 Iš tiesų sakau jums: tegul mano tarnas Džozefas įmoka pajų jiems į rankas to namo statybai, kaip jam atrodo tinkama; bet mano tarnas Džozefas negali įmokėti didesnio kaip penkiolika tūkstančių dolerių to namo pajaus, nei mažesnio kaip penkiasdešimt dolerių; ir bet kuris kitas negali, – sako Viešpats.

    73 Ir taip pat yra kiti, norintys sužinoti mano valią jiems, nes jie paprašė to iš mano rankų.

    74 Todėl sakau jums dėl savo tarno Vinsono Knaito: jeigu jis nori vykdyti mano valią, tegul įneša pajų į tą namą dėl savęs ir savo palikuonių po savęs iš kartos į kartą.

    75 Ir tegul jis pakelia savo balsą ilgai ir garsiai tarp žmonių, agindamas vargšų ir beturčių bylą; ir tegul neatlyžta ir neleidžia savo širdžiai nusilpti; ir aš bpriimsiu jo atnašas, nes jos nebus man kaip Kaino atnašos, nes jis bus mano, – sako Viešpats.

    76 Tedžiūgauja jo šeima ir tenukreipia savo širdis nuo suspaudimo; nes aš jį išsirinkau ir patepiau, ir jis bus gerbiamas savo namuose, nes aš atleisiu visas jo nuodėmes, – sako Viešpats. Amen.

    77 Iš tiesų sakau jums: tegul mano tarnas Hairumas įneša pajų į tą namą kaip jam atrodo tinkama, dėl savęs ir savo palikuonių po savęs iš kartos į kartą.

    78 Tegul mano tarnas Aizekas Galandas įneša pajų į tą namą; nes aš, Viešpats, myliu jį už tą darbą, kurį jis padarė, ir atleisiu visas jo nuodėmes; todėl tegul jis bus iš kartos į kartą prisimenamas dėl to namo pajaus.

    79 Tebūna tarp jūsų paskirtas mano tarnas Aizekas Galandas, ir tegul mano tarnas Viljamas Marksas jį įšventina bei palaimina eiti su mano tarnu Hairumu atlikti darbo, kurį jiems nurodys mano tarnas Džozefas, ir jie bus didžiai palaiminti.

    80 Tegul mano tarnas Viljamas Marksas įmoka pajų į tą namą, kaip jam atrodo tinkama, dėl savęs ir savo palikuonių iš kartos į kartą.

    81 Tegul mano tarnas Henris G. Šervudas įmoka pajų į tą namą, kaip jam atrodo tinkama, dėl savęs ir savo sėklos po jo iš kartos į kartą.

    82 Tegul mano tarnas Viljamas La įmoka pajų į tą namą, dėl savęs ir savo sėklos po jo iš kartos į kartą.

    83 Jeigu jis nori vykdyti mano valią, tegul jis neima savo šeimos į rytines žemes, būtent į Kirtlandą; tačiau aš, Viešpats, pastatysiu Kirtlandą, bet aš, Viešpats, turiu paruošęs rykštę jo gyventojams.

    84 O kas dėl mano tarno Almono Babito, – yra daug kas, kuo aš nepatenkintas; štai, jis siekia įtvirtinti savo patarimą vietoj mano paskirto patarimo, būtent mano Bažnyčios Prezidentūros patarimo; ir pastatė aauksinį veršį, kad mano žmonės garbintų.

    85 Tegul iš čia aneišvyksta nė vienas žmogus, kuris čia atvyko, siekdamas vykdyti mano įsakymus.

    86 Jeigu jie čia gyvena, tegul gyvena man; ir jeigu jie miršta, tegul miršta man; nes jie čia apasiilsės nuo viso savo triūso ir tęs toliau savo darbus.

    87 Todėl tegul mano tarnas Viljamas sudeda savo viltis į mane ir liaujasi baimintis dėl savo šeimos dėl žemės nesveikumo. Jei mane amylite, laikykitės mano įsakymų; ir žemės nesveikumas bpasitarnaus jūsų šlovei.

    88 Tegul mano tarnas Viljamas vyksta ir skelbia mano nesibaigiančią evangeliją garsiu balsu ir su didžiu džiaugsmu, kai bus įkvėptas mano aDvasios, Vorsovos gyventojams ir taip pat Karteidžo gyventojams, ir taip pat Burlingtono gyventojams, ir taip pat Madisono gyventojams ir kantriai bei stropiai laukia tolimesnių nurodymų mano visuotinėje konferencijoje, – sako Viešpats.

    89 Jeigu jis nori vykdyti mano valią, tegul jis nuo šiol įsiklauso į mano tarno Džozefo patarimą ir savo pelnu paremia vargšų areikalą, ir išleidžia mano švento žodžio bnaują vertimą žemės gyventojams.

    90 Ir jeigu jis tai darys, aš apalaiminsiu jį daugybe palaiminimų, tad jis nebus paliktas ir jo sėklai neteks belgetauti duonos.

    91 Ir dar, iš tiesų sakau jums: tegul mano tarnas Viljamas bus paskirtas, įšventintas ir pateptas patarėju mano tarnui Džozefui vietoje mano tarno Hairumo, kad mano tarnas Hairumas galėtų užimti kunigystės ir apatriarcho pareigybę, kurią jam paskyrė jo tėvas, per palaiminimą ir taip pat pagal teisę;

    92 idant nuo šiol jis turėtų apatriarchalinių palaiminimų ant visų mano žmonių galvų raktus,

    93 kad tas, kurį tik jis palaimins, būtų palaimintas, ir kurį tik jis aprakeiks, būtų prakeiktas; kad ką tik jis bsuriš žemėje, būtų surišta danguje; ir ką tik jis atriš žemėje, būtų atrišta danguje.

    94 Ir nuo šiol aš paskiriu jam, kad jis būtų pranašas, aregėtojas ir apreiškėjas mano bažnyčiai, kaip ir mano tarnas Džozefas;

    95 idant jis taip pat sutartinai veiktų su mano tarnu Džozefu; ir kad priimtų patarimą iš mano tarno Džozefo, kuris parodys jam araktus, kuriais jis galėtų prašyti ir gauti, ir būti apvainikuotas tuo pačiu palaiminimu ir šlove, ir garbe, ir kunigyste, ir kunigystės dovanomis, kurios kartą buvo uždėtos ant to, kuris buvo mano tarnas bOliveris Kauderis;

    96 idant mano tarnas Hairumas liudytų apie tai, ką aš jam rodysiu, kad jo vardas būtų pagarbiai prisimenamas iš kartos į kartą per amžių amžius.

    97 Tegul mano tarnas Viljamas La taip pat priima raktus, kuriais jis galėtų prašyti ir gauti palaiminimus; tegul jis bus anuolankus prieš mane ir be bklastos, ir jis gaus mano Dvasią, būtent cGuodėją, kuri apreikš jam tiesą apie viską ir reikiamą valandą duos jam, ką jis sakys.

    98 Ir jį lydės šie aženklai – jis bgydys ligonius, jis išvarinės velnius ir bus išgelbėtas nuo tų, kurie užduotų jam mirtinų nuodų;

    99 ir jis bus vedamas keliais, kur anuodinga gyvatė negali įkirsti jam į kulną, ir savo minčių bvaizduote jis pakils tarsi ant erelių sparnų.

    100 O jei aš panorėsiu, kad jis prikeltų mirusius, tegul jis nesulaiko savo balso.

    101 Todėl tegul mano tarnas Viljamas garsiai šaukia ir nesitausoja, džiaugsmingai ir džiūgaudamas, ir su osanomis tam, kuris sėdi soste per amžių amžius, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

    102 Štai, sakau jums: aš turiu atsidėjęs misiją savo tarnui Viljamui ir savo tarnui Hairumui, ir vien tik jiems; ir tegul mano tarnas Džozefas pasilieka namuose, nes jis reikalingas. Kas liko parodysiu jums vėliau. Būtent taip. Amen.

    103 Ir dar, iš tiesų sakau jums: jei mano tarnas aSidnis nori tarnauti man ir būti patarėjas mano tarnui Džozefui, tegul jis keliasi ir ateina, ir stovi savo pašaukimo pareigybėje, ir nusižemina prieš mane.

    104 Ir jeigu jis atnašaus man priimtiną atnašą ir išpažinimus ir pasiliks su mano žmonėmis, štai, aš, Viešpats, jūsų Dievas, išgydysiu jį, tad jis bus išgydytas; ir jis vėl pakels savo balsą kalnuose ir bus akalbėtojas priešais mano veidą.

    105 Tegul jis ateina ir apgyvendina savo šeimą mano tarno Džozefo kaimynystėje.

    106 Ir visuose savo keliavimuose tegul jis pakelia savo balsą lyg trimito garsą ir įspėja žemės gyventojus bėgti nuo ateinančios rūstybės.

    107 Tegul jis padeda mano tarnui Džozefui ir taip pat tegul mano tarnas Viljamas La padeda mano tarnui Džozefui surašyti iškilmingą apareiškimą žemės karaliams, kaip sakiau jums anksčiau.

    108 Jei mano tarnas Sidnis nori vykdyti mano valią, teneperkelia jis savo šeimos į arytines žemes, bet tegul pakeičia jų būstą taip, kaip aš pasakiau.

    109 Štai, tai nėra mano valia, kad jis stengtųsi surasti saugumą ir prieglobstį už miesto, kurį jums paskyriau, būtent aNavū miesto, ribų.

    110 Iš tiesų sakau jums, būtent dabar: jeigu jis įsiklausys į mano balsą, jam viskas bus gerai. Būtent taip. Amen.

    111 Ir dar, iš tiesų sakau jums: tegul mano tarnas Amosas Deivisas įmoka pajų į rankas tų, kuriuos aš paskyriau pastatyti svečių namus, būtent Navū Namus.

    112 Tegul jis tai padaro, jei nori turėti dalį tame; ir tegul įsiklauso į mano tarno Džozefo patarimą, ir darbuojasi savo paties rankomis, kad pelnytų žmonių pasitikėjimą.

    113 Ir kai jis įrodys esąs ištikimas visame, kas bus patikėta jo priežiūrai, taip, būtent nedaugelyje dalykų, jis bus pastatytas avaldyti daugelį;

    114 tegul tad jis anusižemina, kad galėtų būti išaukštintas. Būtent taip. Amen.

    115 Ir dar, iš tiesų sakau jums: jei mano tarnas Robertas D. Fosteris nori paklusti mano balsui, tegul jis pastato namą mano tarnui Džozefui, pagal sutartį, kurią jis sudarė su juo, pagal tai, kiek jam laikas nuo laiko bus atviros durys.

    116 Ir tegul jis atgailauja dėl visų savo kvailysčių ir apsirengia atikrąja meile; ir liaujasi daryti pikta, ir atideda į šalį visas savo atžagarias kalbas;

    117 ir taip pat įmoka pajų į Navū Namų kvorumo rankas dėl savęs ir dėl savo palikuonių po savęs iš kartos į kartą;

    118 ir įsiklauso į patarimą mano tarnų Džozefo ir Hairumo, ir Viljamo La, ir įgaliotinių, kuriuos aš pašaukiau padėti Sionės pamatus; ir viskas jam bus gerai per amžių amžius. Būtent taip. Amen.

    119 Ir dar, iš tiesų sakau jums: tegul nė vienas žmogus nemoka pajaus Navū Namų kvorumui, jeigu jis netiki Mormono Knyga ir apreiškimais, kuriuos daviau jums, – sako Viešpats, jūsų Dievas;

    120 nes tai, kas yra adaugiau ar mažiau už tai, ateina iš pikto ir bus aplankyta prakeiksmais, o ne palaiminimais, – sako Viešpats, jūsų Dievas. Būtent taip. Amen.

    121 Ir dar, iš tiesų sakau jums: tegul Navū Namų kvorumas gauna teisingą piniginį atlyginimą už visus savo darbus, kuriuos jie vykdo statydami Navū Namus; ir tegul jų atlyginimai, kalbant apie jų dydį, bus pagal jų tarpusavio susitarimą.

    122 Ir tegul kiekvienas žmogus, kuris moka pajų, neša atitinkamą jų atlyginimų dalį, jei tai būtina, jiems pragyventi, – sako Viešpats; kitaip, jų darbai bus jiems užskaityti kaip to namo pajus. Būtent taip. Amen.

    123 Iš tiesų sakau jums: dabar aš pristatau jums apareigūnus, priklausančius mano kunigystei, idant turėtumėte jos braktus, būtent kunigystės, kuri yra pagal cMelchizedeko tvarką, kuri yra pagal mano Viengimio Sūnaus tvarką.

    124 Pirma, aš duodu jums Hairumą Smitą būti jums apatriarchu, kad turėtų mano bažnyčios bužantspaudavimo palaiminimus, būtent cpažado Šventąją Dvasią, kuria esate dužantspauduojami išpirkimo dienai, idant nepultumėte, nepaisant pagundos evalandos, kuri gali jus ištikti.

    125 Aš duodu jums savo tarną Džozefą, kad būtų visos mano bažnyčios pirmininkaujantis vyresnysis, kad būtų vertėjas, apreiškėjas, aregėtojas ir pranašas.

    126 Aš duodu jam patarėjais savo tarną Sidnį Rigdoną ir savo tarną Viljamą La, kad jie sudarytų kvorumą ir Pirmąją Prezidentūrą, kad gautų aapreiškimus visai bažnyčiai.

    127 Aš duodu jums savo tarną aBrigamą Jangą, kad būtų Dvylikos keliaujančios tarybos prezidentas;

    128 šie aDvylika turi raktus atidaryti mano karalystės įgaliojimą keturiuose žemės kampuose ir po to bsiųsti mano žodį kiekvienam kūriniui.

    129 Jie yra: Hiberis Č. Kimbolas, Parlis P. Pratas, Orsonas Pratas, Orsonas Haidas, Viljamas Smitas, Džonas Teiloras, Džonas E. Peidžas, Vilfordas Vudrufas, Vilardas Ričardsas, Džordžas A. Smitas;

    130 aDeividą Peteną aš bpasiėmiau pas save; štai, niekas iš jo nepaima jo kunigystės; bet iš tiesų sakau jums: kitas gali būti paskirtas į tą pašaukimą.

    131 Ir dar, sakau jums: aš duodu jums aaukštąją tarybą, kaip Sionės kertinį akmenį, –

    132 būtent: Samuelį Bentą, Henrį G. Šervudą, Džordžą V. Harisą, Čarlzą C. Ričą, Tomą Groverį, Njuelą Knaitą, Deividą Dortą, Danbarą Vilsoną – Symorą Brunsoną aš pasiėmiau pas save; niekas nepaima jo kunigystės, bet gali būti paskirtas kitas į tą pačią kunigystę vietoje jo; ir iš tiesų sakau jums: tegul mano tarnas Aaronas Džonsonas bus įšventintas į šį pašaukimą vietoje jo – taip pat Deividą Fulmerį, Alfėjų Katlerį, Viljamą Hantingtoną.

    133 Ir dar, aš duodu jums Doną C. Smitą, kad būtų aukštųjų kunigų kvorumo prezidentas;

    134 ši apeiga įvesta suteikti teises tiems, kurie bus paskirti plačiai pasklidusių įvairių akuolų sėsliaisiais prezidentais, arba tarnais.

    135 Ir jie, jeigu taip nuspręs, gali taip pat keliauti, bet jie greičiau įšventinti sėsliaisiais prezidentais; tai jų pašaukimo pareigybė, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

    136 Aš duodu jam Amasą Laimaną ir Nojų Pakardą kaip patarėjus, kad jie pirmininkautų mano bažnyčios aukštųjų kunigų kvorumui, – sako Viešpats.

    137 Ir dar, sakau jums: aš duodu jums Džoną A. Hiksą, Samuelį Viljamsą ir Džesį Beikerį; ši kunigystė turi pirmininkauti avyresniųjų kvorumui, kuris įsteigtas sėsliesiems tarnams; nors jie gali keliauti, vis dėlto jie yra įšventinti sėsliaisiais tarnais mano bažnyčiai, – sako Viešpats.

    138 Ir dar, aš duodu jums Džozefą Jangą, Džozają Baterfildą, Danielį Mailzą, Henrį Herimaną, Zerą Pulsiferį, Levį Henkoką, Džeimsą Fosterį, kad pirmininkautų aSeptyniasdešimties kvorumui;

    139 šis kvorumas įsteigtas vyresniesiems, keliaujantiems liudyti apie mano vardą visame pasaulyje, kur tik keliaujanti aukštoji taryba, mano apaštalai, juos pasiųs paruošti kelią priešais mano veidą.

    140 Skirtumas tarp šio kvorumo ir vyresniųjų kvorumo yra tas, kad vienas turi nuolat keliauti, o kitas turi laikas nuo laiko pirmininkauti bažnyčioms; šito pareiga – laikas nuo laiko pirmininkauti, o anas neįpareigotas pirmininkauti, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

    141 Ir dar, sakau jums: aš duodu jums Vinsoną Knaitą, Samuelį H. Smitą ir Šadrachą Raundį, jeigu jis tai priims, kad pirmininkautų vyskupijai; pažinimas apie minėtą avyskupiją duotas jums bDoktrinos ir Sandorų knygoje.

    142 Ir dar, sakau jums: aš duodu jums Samuelį Rolfą ir jo patarėjus kunigams, ir mokytojų prezidentą ir jo patarėjus, ir taip pat diakonų prezidentą bei jo patarėjus, ir taip pat kuolo prezidentą bei jo patarėjus.

    143 Paminėtas pareigybes ir jų raktus aš jums daviau pagalbai ir valdymui, tarnystės darbui ir mano šventųjų atobulinimui.

    144 Ir aš jums duodu įsakymą, kad užpildytumėt visas šias pareigybes ir apritartumėte tiems vardams, kuriuos paminėjau, arba, priešingai, jiems nepritartumėte mano visuotinėje konferencijoje;

    145 ir kad visoms šioms pareigybėms paruoštumėt kambarius mano namuose, kai juos statysite mano vardui, – sako Viešpats, jūsų Dievas. Būtent taip. Amen.