Raštai
Mormono žodžiai 1


Mormono žodžiai

1 Skyrius

Mormonas sutrumpina Nefio didžiąsias plokšteles. Mažąsias plokšteles jis padeda su kitomis plokštelėmis. Karalius Benjaminas įveda taiką šalyje. Apie 385 Viešpaties m.

1 Ir dabar, aš, aMormonas, prieš atiduodamas mano sudarytą metraštį į savo sūnaus Moronio rankas, štai mačiau beveik visų savo žmonių, nefitų, sunaikinimą.

2 Ir praėjus adaug šimtmečių po Kristaus atėjimo aš perduodu šituos metraščius į savo sūnaus rankas; ir, man regis, kad jis matys visišką mano žmonių sunaikinimą. Bet duok Dieve, kad jis pergyventų juos, idant galėtų šį tą parašyti apie juos ir šį tą apie Kristų, kad galbūt vieną dieną tai būtų jiems bnaudinga.

3 Ir dabar šiek tiek pakalbėsiu apie tai, ką esu parašęs; nes po to, kai sudariau asantrauką iš Nefio bplokštelių iki karaliaus Benjamino, apie kurį kalbėjo Amalekis, valdymo, aš tyrinėjau man įteiktus cmetraščius ir radau šias plokšteles, kuriose buvo šis mažas aprašymas apie pranašus nuo Jokūbo iki karaliaus dBenjamino valdymo, ir taip pat daug Nefio žodžių.

4 Ir tai, kas yra ant šitų plokštelių, man apatinka dėl pranašysčių apie Kristaus atėjimą; ir mano tėvai žinojo, kad daugelis jų išsipildė; taip, ir aš taip pat žinau, kad kas tik buvo išpranašauta apie mus iki pat šios dienos, išsipildė, ir kas tik išpranašauta toliau šios dienos, būtinai turi įvykti.

5 Todėl aš pasirinkau ajuos, kad jais užbaigčiau savo metraštį, kurio likusią dalį paimsiu iš Nefio bplokštelių; ir aš negaliu užrašyti net cšimtosios dalies visko apie savo žmones.

6 Bet štai, aš paimsiu šias plokšteles, kuriose yra šios pranašystės ir apreiškimai, ir padėsiu jas su likusiu savo metraščiu, nes man jos yra vertingos; ir žinau, kad jos bus vertingos mano broliams.

7 Ir aš tai darau aišmintingam tikslui pagal manyje esančios Viešpaties Dvasios poveikius, nes taip ji man šnibžda. Ir dabar, aš nežinau visko; bet Viešpats bžino viską, kas turi įvykti; todėl jis veikia manyje, kad įvykdytų viską pagal savo valią.

8 Ir aš ameldžiuosi Dievui dėl savo brolių, kad jie vėl ateitų į Dievo pažinimą, taip, Kristaus išpirkimo pažinimą; kad jie vėl būtų bpasigėrėtina liaudis.

9 Ir dabar, aš, Mormonas, toliau baigiu rašyti savo metraštį, kurį paėmiau iš Nefio plokštelių; ir tai darau pagal žinojimą ir supratimą, kurį man davė Dievas.

10 Taigi buvo taip, kad po to, kai Amalekis aatidavė šias plokšteles į karaliaus Benjamino rankas, šis paėmė jas ir padėjo su bkitomis plokštelėmis, kuriose buvo metraščiai, ckaralių perduoti iš kartos į kartą iki karaliaus Benjamino dienų.

11 Ir jie buvo perduodami nuo karaliaus Benjamino iš kartos į kartą, kol pateko į amano rankas. Ir aš, Mormonas, meldžiu Dievą, kad nuo šiol jie būtų saugomi. Ir aš žinau, kad jie bus išsaugoti; nes ant jų užrašyti didūs dalykai, pagal kuriuos mano žmonės ir jų broliai bus bteisiami didžią ir paskutiniąją dieną, pagal užrašytą Dievo žodį.

12 Ir dabar, kalbant apie šitą karalių Benjaminą, buvo šiokių tokių nesutarimų tarp jo žmonių.

13 Ir taip pat buvo taip, kad lamanitų armijos atėjo iš aNefio žemės kautis su jo žmonėmis. Bet štai, karalius Benjaminas surinko savo armijas ir stojo prieš juos; ir jis kovojo savo paties rankos stiprybe Labano bkalaviju.

14 Ir Viešpaties stiprybėje jie kovėsi su savo priešais, kol nukovė daug tūkstančių lamanitų. Ir buvo taip, kad jie kovojo prieš lamanitus, kol išvijo juos iš visų savo paveldo žemių;

15 ir buvo taip, kad po to, kai radosi netikri akristūs, ir jiems užčiaupė burnas, ir juos nubaudė pagal jų nusikaltimus;

16 ir po to, kai tarp žmonių radosi netikrų pranašų ir netikrų pamokslautojų, ir mokytojų, ir visi jie buvo nubausti pagal savo nusikaltimus; ir po to, kai buvo daug nesutarimo ir daug kas perbėgo pas lamanitus, štai buvo taip, kad karalius Benjaminas, padedamas šventųjų apranašų, kurie buvo tarp jo žmonių –

17 nes štai, karalius Benjaminas buvo ašventas žmogus ir teisiai valdė savo žmones; ir buvo daug šventų žmonių šalyje, ir jie kalbėjo Dievo žodį su bgalia ir valdžia; ir jie buvo labai cgriežti dėl žmonių kietasprandiškumo –

18 taigi, jų padedamas ir dirbdamas visa savo kūno galia ir visos sielos sugebėjimu, karalius Benjaminas, ir taip pat pranašai, vėl įvedė taiką šalyje.